Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-10-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-4484-1148/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
e2YT-4484-1148/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01537-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Michail Volčkov
Pareiškėjas
R. O.
Suinteresuotas asmuo
A. P., valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4484-1148/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01537-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,sekretoriaujant Aurelijai Malakauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai R. O., jos atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. O. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu paveldėti paliktą turtą, kad po S. P. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos sūnus V. P., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė S. P.. (duomenys neskelbtini) mirė S. P. sutuoktinis (pareiškėjo senelis) A. P.. S. ir A. P. turėjo 5 sūnus: V. P. (pareiškėjo tėvas), J. P., A. P., Z. P. ir P. P., kurie šiuo metu visi yra mirę. Iš penkių sūnų tik pareiškėjos tėvas V. P. buvo sukūręs šeimą ir turėjo vaikų, t. y. pareiškėją, suinteresuotą asmenį A. P. bei G. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties S. P. ir A. P. gyveno sodyboje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su tėvais ir broliais gyveno kaimynystėje esančioje sodyboje. Po S. P. mirties pareiškėjos tėvas V. P. pasirūpino S. P. asmeniniais daiktais, lankė ir rūpinosi sodyboje likusiu gyventi tėvu A. P., tvarkė ir prižiūrėjo tėvų sodybą, kurioje buvo įrengtos jo dirbtuvės. Po S. P. mirties V. P. rūpinosi jos nuosavybės teisių atkūrimo reikalais, dirbo ir prižiūrėjo atgautą žemės sklypą. S. P. mirė nepalikusi testamento. Po S. P. mirties įpėdiniai per 3 mėnesius, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, privalėjo kreiptis į notarą su pareiškimu, kad jos palikimą priima. Įstatyminiai paveldėtojai į notarą nesikreipė. Po savo tėvo P. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi dėl tėvo plikimo priėmimo ir (duomenys neskelbtini) gavo liudijimą apie palikimo priėmimą. Po S. P. mirties jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,99 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į pirminį pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašo civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimo į patikslintą pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė ir nurodė, kad jos seneliai S. ir A. P. bei jos tėvai gyveno beveik tame pačiame kieme, t. y. kaimynystėje. Jos tėvai labai rūpinosi S. ir A. P. ir padėjo jiems iki jų mirties. S. ir A. turėjo 5 vaikus. Vienintelis jos tėvas buvo sukūręs šeimą ir turėjo vaikų.

6. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė ir nurodė, kad pareiškėja pateikė teismui rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje apklausti asmenys patvirtino tas aplinkybes, kad po S. ir A. P. mirties vienintelis V. P. rūpindamasis turtu jį prižiūrėjo. Pareiškėjos tėvas į notarą nesikreipė.

7. Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos teta ir dėdė gyveno netoli S. ir A. P., su jais bendravo. Močiutės (S. P.) ir anūkės (pareiškėjos) santykiai buvo artimi. Pareiškėjos tėvas dažnai S. i ir A. P. padėdavo. Pareiškėjos tėtis rūpinosi tuo kas buvo palikta po S. mirties ir žemės sklypu, ir sodyba.

8. Liudytojas A. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos sutuoktinis. S. ir A. P. šeimą pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) m. Sutuoktinės tėvas vienintelis buvo sukūręs šeimą. Pareiškėjos šeimos bei S. ir A. P. šeima gyveno vienas šalia kito. Pareiškėja būdavo ir pas senelius, ir pas tėvus. Kai mirė S. P., liko A. P., tačiau likusį turtą prižiūrėjo pareiškėjos tėvas (V. P.). Mirus pareiškėjos tėvui, likusiu turtu rūpinasi pareiškėja.

9. Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) k. gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Ten dirbo mokytoju. Dažnai lankydavosi pas sutuoktinės tetą, kuri gyveno netoli S. ir A. P.. Pareiškėjos tėvas S. ir A. P. sodyboje buvo įsirengęs dirbtuves. Po pareiškėjos senelių mirties, pareiškėjos tėvas likusį turtą prižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

10. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

11. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).

12. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

14. Pareiškėjos tėvas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. P. ir A. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). V. P. mirė (duomenys neskelbtini), A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu S. P. ir A. P. susilaukė 5 vaikų - P. P. (pareiškėjo tėvo), J. P., A. P., P. P. ir P. P.. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. mirė (duomenys neskelbtini). A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po P. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja R. O..

15. Nagrinėjamos bylos rašytine medžiaga bei liudytojų apklaustų teismo posėdžio metu parodymais nustatyta, kad po S. P. mirties V. P. iki pat mirties (duomenys neskelbtini), rūpinosi S. P. turtu, sodyboje buvo įsirengęs staliaus dirbtuves, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, lankė ir rūpinosi sodyboje likusiu gyventi tėvu A. P., be to atkūrė S. P. nuosavybės teisės į 11,99 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

16. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad visą laikotarpį nuo S. P. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad V. P. pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl P. P. teisės paveldėti S. P. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo.

17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjos bei liudytojų nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po S. P. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus V. P. priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sūnus V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Michail Volčkov