Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja V.Šelmienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21356-2015-8

2015 m. birželio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.; 187 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal Lietuvos respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta M. D. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriams metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta M. D. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas J. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su J. B., bendrininkų grupėje, įsibrovė į saugyklą ir pagrobė svetimą turtą: o būtent: 2015-04-14, apie 13.05 val., šalia pastato Konstitucijos pr. 15a, Vilniuje, M. D. išdaužė automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. B., galinių durų stiklą, per kurį J. B. iš automobilio pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą: 80 € vertės juodos spalvos vyrišką rankinę, kurioje buvo 10 € vertės vizitinių kortelių dėklas, 5 € vertės darbo kalendorius, 5 € vertės užrašų knygelė, materialinės vertės neturintys 2 vnt. tušinukų, VŠĮ „Rytų kovos menai“ antspaudas, įvairios sutartys, tokiu būdu pagrobė svetimą, 100 € vertės turtą, priklausantį R. B..

Be to, M. D. ir J. B., veikdami bendrininkų grupėje, sugadino svetimą turtą, o būtent: 2015-04-14, apie 13.05 val., šalia pastato Konstitucijos pr. 15a, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė automobilio „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. B., 200 € vertės galinių durų stiklą, tokiu būdu sugadino svetimą, 200 € vertės turtą, priklausantį R. B..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl nuteistojo M. D. prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad M. D. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs tai, kad M. D. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, ankščiau baustas administracine tvarka, teistas 14 kartų (b. 1.75-76), tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė M. D. realias laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimas: BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui ir BK 187 str. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, kurias tinkamai subendrino ir, pritaikius BK 64¹ str., sumažino vienu trečdaliu. Galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

M. D. apeliacinį skundą atmesti.