- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-15-1120/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Pajūrio kredito unijai dėl pajaus dalies priteisimo ir įskaitymo (grąžinimo), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kooperatinė bendrovė Klaipėdos kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. K. (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Pajūrio kredito unijai (toliau – atsakovė, Unija), prašė priteisti iš atsakovės 6 487,49 Eur papildomo pajinio indėlio dalį; įpareigoti atsakovę įskaityti (grąžinti ieškovui) 3 243,74 Eur papildomo pajinio indėlio dalį į proporcingą grąžintą paskolos pagal šalių 2012 m. spalio 10 d. paskolos sutartį Nr. 12-00043 (toliau – paskolos sutartis) dalį; priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 487,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys pasirašė paskolos sutartį, kuria ieškovui suteikta 112 000 Lt (32 437,44 Eur) paskola, su fiksuota 7 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos grąžinimas užtikrintas įkeistu turtu. Ieškovas suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. spalio 10 d. 2012 m. spalio 12 d. sudaryta hipotekos sutartimi atsakovės naudai įkeistas žemės sklypas ir ūkinis pastatas, nuosavybės teise priklausantys K. K.. Paskolos išmokėjimas ieškovui atliktas 2012 m. spalio 15 d. Atsakovė, išduodama ieškovui paskolą, sau kaip pajų pasiliko 30 proc. dydžio suteiktos paskolos sumos dalį, t. y. 33 600 Lt (9 731,23 Eur). Ieškovui atsakovė išmokėjo tik 78 400 Lt (22 760,20 Eur) paskolą. 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos sprendimu nutarta papildomą pajų mažinti ne dažniau kaip kartą per metus.
3. Ieškovas vykdė paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laiku mokėjo įmokas. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl papildomo pajaus dalies panaudojimo paskolos dengimui. 2015 m. lapkričio 12 d. atsakovės valdybos sprendimu, priešingai nei buvo nustatyta 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos posėdžio metu priimtu sprendimu, ieškovo prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, kad įvertinus tai, jog šiuo metu Unija, dėl veiklos riziką ribojančių normatyvų, negali naudoti papildomų pajų įmokoms dengti, nes šiuo metu valdyba priima sprendimus dėl pajų grąžinimo tiems nariams, kurie pilnai atsiskaitė pagal paskolos sutartis. Ieškovui nurodė, kad patenkinti reikalavimo dėl pajinio įnašo grąžinimo už papildomą pajų ir įskaitymo paskolos pagal paskolos sutartį dengimui negalima, valdyba priėmė sprendimą pajinio įnašo išmokėjimą už papildomą pajų laikinai sustabdyti. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl papildomo pajaus mažinimo proporcingai padengtai paskolos daliai, tačiau iš esmės ieškovui paaiškinta, kad atsakovė neatitinka unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų, dėl to papildomi pajai ieškovui grąžinti galės būti tik atsakovei stabilizavus veiklą ir užtikrinus veiklos riziką ribojančių normatyvų laikymąsi, arba ne anksčiau nei po 2018 m. sausio 1 d.
Šalies argumentai
4. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. 2017 m. birželio 16 d. ieškovas pakartotinai pateikė prašymą atsakovei dėl papildomo pajaus (9 731,23 Eur) užskaitymo paskolos dalies grąžinimui bankrutavus atsakovei. 2017 m. birželio 19 d. raštu atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Atsakovė, negrąžindama / neįskaitydama papildomo pajaus užskaitant dalies paskolos grąžinimą, pažeidė tiek teisės aktų, tiek paskolos sutarties nuostatas. Atsakovė, suteikdama ieškovui paskolą ir šios paskolos dalį, lygią 30 proc. suteikiamos paskolos kapitalizuodama, neteisėtai pasinaudojo ieškovu kaip silpnesniąja šalimi, jo specialiųjų žinių trūkumu bei sunkia materialine padėtimi (ieškovas neturėjo pakankamai asmeninių lėšų buto remontui, todėl skolinosi), ieškovo sąskaita siekdama atkurti galbūt normatyvinių kriterijų neatitinkančius atsakovės veiklos rodiklius.
Atsiliepimas
5. Atsakovė 2017 m. birželio 19 d. rašte dėl pajaus užskaitymo ar grąžinimo nurodė, kad pajininkai, iškėlus bankroto bylą kredito unijai, turės teisę gauti kredito turto dalį, proporcingą pajinio įnašo dydžiui, tuo atveju, jeigu bus atsiskaityta su visais unijos kreditoriais pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 76 straipsnyje nustatytą tvarką. Tačiau grąžintina papildomo pajaus dalis proporcingai vertinant pagal sugrąžintą paskolos dalį nėra ir negali būti laikoma kredito unijos (atsakovės) nuosavybė, todėl negali būti įtraukiama į kredito unijos dalytiną turtą, kuris liks po atsiskaitymo su kreditoriais. Iš atsakovės ieškovui priteistina 6 487,49 Eur papildomo pajinio indėlio dalis, viršijanti 1/10 suteiktos paskolos dydžio, bei atsakovė įpareigotina įskaityti (grąžinti ieškovui) 3 243,74 Eur papildomo pajinio indėlio dalį į proporcingą grąžintą paskolos pagal sutartį dalį, neviršijant 1/10 suteiktos paskolos dydžio likučio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 5 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovės valdybai priimti jį nariu į Uniją. 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos posėdžio metu nutarta priimti jį į tikruosius unijos narius bei suteikti ieškovui 112 000 Lt (32 437,44 Eur) dydžio paskolą. Atsakovės paskolų komitetui pritarus ir nustačius, kad suteikiama paskola neviršija 10 proc. atsakovės sukauptų indėlių ir atsakovės paimtų paskolų sumos, nutarta suteikti ieškovui 120 mėn. terminui 112 000 Lt (32 437,44 Eur) paskolą su 7 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 proc. dydžio papildomu pajumi, papildomą pajų mažinant ne dažniau kaip kartą per metus, atsakovės naudai įkeičiant žemės sklypą ir ūkinį pastatą. Įkeičiamas turtas įvertintas: žemės sklypas – 30 000 Lt (8 688,60 Eur); ūkinis pastatas – 150 000 Lt (43 443 Eur). 2012 m. spalio 10 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė paskolos sutartį, kuria ieškovui suteikta 112 000 Lt (32 437,44 Eur) paskola su fiksuota 7 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos grąžinimas užtikrintas įkeistu turtu. Ieškovas suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. spalio 10 d. 2012 m. spalio 12 d. sudaryta hipotekos sutartimi atsakovei įkeistas žemės sklypas ir ūkinis pastatas, nuosavybės teise priklausantys K. K.. Paskolos išmokėjimas ieškovui atliktas 2012 m. spalio 15 d. Atsakovė, išduodama ieškovui paskolą, sau kaip pajų pasiliko 30 proc. dydžio suteiktos paskolos sumos dalį, t. y. 33 600 Lt (9 731,23 Eur). Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl papildomo pajaus dalies panaudojimo paskolos dengimui, 2015 m. lapkričio 12 d. atsakovės valdybos sprendimu ieškovo prašymas nebuvo tenkintas. 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d.
3. Teismas paskolos sutartį, kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį, ieškovui paskolos forma suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms (būsto remontui). Ieškovas remiasi sudarytos sutarties 6.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad paskolos gavėjas (ieškovas) įsipareigoja iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) įnešti į uniją papildomą pajinį įnašą, kad paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos ir kitų paskolų bei kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Dalis pajinių įnašų grąžinama paskolos gavėjui tada, kai jis visiškai įvykdo prievoles pagal sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos.
4. Paskolos sutartimi nustatytas paskolos grąžinimo terminas – 2022 m. spalio 10 d. Duomenų apie tai, kad ieškovas būtų grąžinęs visą paskolos sumą, byloje nėra. Duomenų, kad papildomas pajinis įnašas po paskolos sutarties sudarymo būtų įskaitytas, t. y. juo padengtas ieškovo skolos likutis, byloje taip pat nėra. Teismas sprendė, kad ieškovo prievolė atsakovei dar nėra įvykdyta, todėl ieškovas negali remtis sutarties 6.3 papunkčiu reikalaudamas grąžinti dalį pajinių įnašų, kadangi pats nėra iki galo įvykdęs prievolės.
5. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomame paskolos sutarties 9.2 papunktyje, kuriuo iš esmės ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus, numatyta tik teisė prašyti Unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau paskolos gavėjo (ieškovo) turimas Unijos pajinio įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 pagal sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditinių įsipareigojimų Unijoje bendros sumos. Nurodyta sutarties nuostata neįpareigoja Unijos tokį prašymą tenkinti. Ieškovas neginčijo, kad šiuo metu nėra iki galo atsiskaitęs su atsakove – nėra grąžinęs visos atsakovės kredito sutarties pagrindu suteiktos paskolos, todėl ieškovas neturi teisės į pajaus grąžinimą.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad paskola jam suteikta tik su sąlyga, jei papildomo pajaus dydis bus 30 proc., ieškovas su sutarties sąlygomis supažindintas dar iki paskolos sutarties sudarymo, kai 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos posėdžio metu apsvarstytas ieškovo prašymas priimti jį į tikruosius Unijos narius bei suteikti ieškovui paskolą. Ieškovas su sąlygomis sutiko, nes reikėjo lėšų būsto remontui. Posėdžio metu patvirtino, kad paskolos sutarties pasirašymo metu jos neskaitė, pasitikėjo Unijoje dirbančiu asmeniu. Analizuojant paskolos sutarties nuostatas matyti, kad ieškovo turimas Unijos pajinio įnašo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 pagal sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditinių įsipareigojimų Unijoje bendros sumos. Tai atitinka ir KUĮ 47 straipsnyje nustatytus skolinimo apribojimus, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma. Atsakovė skolindama lėšas ieškovui buvo įpareigota suformuoti ne mažesnį kaip 10 proc. pajinio įnašo dydį nuo skolinamos sumos, t. y. papildomo pajaus dydis formuojamas nuo 10 proc. ir didesnis. Tai, kad atsakovė atsižvelgdama į savo finansinius rodiklius pareikalavo iš ieškovo 30 proc. pajinio įnašo dydžio, teismo vertinimu, nelaikytina nepagrįstu ar neteisėtu reikalavimu, nes atsakovė, kaip kooperatinė bendrovė, kurios pagrindinis kapitalo formavimo šaltinis yra pajiniai įnašai, turi užtikrinti kapitalo pakankamumą ir finansinį stabilumą, o ieškovas kaip rūpestingas, atidus ir atsakingas asmuo, siekiantis gauti paskolą, turėjo galimybę atsisakyti sudaryti paskolos sutartį jam netinkamomis sąlygomis.
7. Teismas nustatė, kad, unijai veikiant nuostolingai, unijos pajiniai įnašai yra naudojami unijos nuostoliui dengti. Atsakovei 2017 m. balandžio 19 d. iškelta bankroto byla patvirtina, kad atsakovės veikla buvo nuostolinga. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, pajinio įnašo išmokėjimai ar įskaitymai yra draudžiami. Kredito unijos narių teisė atgauti turimą pajinį įnašą yra numatyta kredito unijos likvidacijos procese, tik padengus visus kredito unijos kreditinius reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovės ieškovui 6 487,49 Eur papildomo pajinio indėlio dalį; 2) įpareigoti atsakovę įskaityti (grąžinti ieškovui) 3 243,74 Eur papildomo pajinio indėlio dalį į proporcingą grąžintą paskolos pagal paskolos sutartį dalį; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 487,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1.1. Ieškovas į atsakovę kreipėsi dėl 78 000 Lt (22 590,36 Eur) paskolos. Paskolos sutartyje nustatyta, kad atsakovė ieškovui suteikia 112 000 Lt (32 437,44 Eur) paskolą. Paskolos sutartyje nustatyta, kad ieškovas iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) privalo įnešti į Uniją papildomą pajinį įnašą, kad jo turimų pajinių įnašų unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos. Ieškovas neturėjo lėšų ir galimybės įmokėti ir šią 1/10 suteikiamos paskolos dalies dydį atitinkantį pajinį įnašą. Atsakovės atstovės įtikintas, kad pajinis įnašas bus apmokėtas suteiktos paskolos lėšomis, o pajinio įnašo dalis kiekvienais metais bus mažinama priklausomai nuo įvykdytų skolinių įsipareigojimų dalies, sutiko tokią paskolos sutartį pasirašyti. Ieškovui išmokėta 78 400 Lt (22 706,21 Eur) paskolos suma, o likusi 33 600 Lt (9 731,23 Eur) suma įmokėta į Unijos sąskaitą kaip ieškovo papildomas pajinis įnašas. Paskolos sutartimi nustatyta ieškovo pareiga įmokėti 1/10 suteikiamos paskolos dalies dydį, atitinkantį papildomą pajinį įnašą, faktiškai į atsakovės sąskaitą, pervestas 3/10 jau suteiktos paskolos dalies dydį atitinkantis papildomas pajinis įnašas. Šią sutartimi nustatyto papildomo įnašo sumą viršijanti suma – 22 400 Lt (6 487,49 Eur) laikytina atsakovės gauta nepagrįstai ir priteistina ieškovui. KUĮ 46 straipsnyje nustatyta, kad kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti. Toks imperatyvus draudimas nustatytas ir atsakovės įstatų 3.7. papunktyje.
1.2. Pirmiausia įformintas (ieškovui pasirašant) papildomo pajinio įnašo sumokėjimas (nors pinigai mokami nebuvo ir laikinai buvo suformuotas 33 600 Lt (9 731,23 Eur) lėšų trūkumas atsakovės apskaitoje) ir tik tuomet paskolos pervedimas į ieškovo sąskaitą, nedelsiant buvo įformintas 39 100 Lt (11 324,14 Eur) (papildomo pajinio įnašo ir pareikalauto neoficialaus atsiskaitymo atsakovės atstove sumą atitinkančios lėšų sumos) išmokėjimas ieškovui, nors šių lėšų suma ieškovui išmokėta nebuvo. Ieškovui palikta disponuoti paskolos suma patvirtina, kad ūkinės operacijos, susijusios su pirmiausia pajinio įnašo neva apmokėjimu ir 39 100 Lt (11 241,75 Eur) paskolos dalies išmokėjimu ieškovui, buvo atliktos fiktyviai, siekiant apeiti imperatyvų įstatymo ir atsakovės įstatų draudimą ir tokiu būdu, ieškovo sąskaita kompensuoti galimus atsakovės kapitalo ir veiklos rizikos neatitikimus galiojusiems veiklos rizikos normatyvams.
1.3. Atsakovei priklausiusiomis ir ieškovui oficialiai paskolintomis lėšomis, ieškovo ir atsakovės susitarimo dalis dėl susitarimo neatitinkančio 22 400 Lt (6 487,49 Eur) papildomo pajinio įnašo apmokėjimo, apmokėto ieškovui paskolos sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis, teismo turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia ex officio (lietuviškai – pagal pareigas), šią piniginių lėšų sumą, nominaliai gautą ieškovo ir nuo kurios ieškovas nuo 2012 m. mokėjo sutartines palūkanas atsakovei, priteisti ieškovo naudai.
1.4. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai aiškino paskolos sutarties 6.3. papunkčio nuostatą, pilną prievolių įvykdymą susiedamas su visos apimties prievolių pagal Paskolos sutartį, įskaitant ir tos jų dalies, kurios įvykdymo terminai nėra suėję, įvykdymą. Paskolos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas prievoles pagal paskolos sutartį vykdys dalimis, kas mėnesį mokamomis paskolos dalies ir priskaitytų palūkanų įmokomis. Ieškovas prievoles pagal paskolos sutartį vykdė ir vykdo laiku ir tinkamai. Ieškovui sumokėjus kiekvieną paskolos dalies ir palūkanų įmoką, atsakovė neįgydavo teisės reikalauti visos likusios, išdėstytų įmokų dalies, prievolės įvykdymo. Tai reiškia, kad sumokėjus kiekvieną dalinę paskolos ir priskaitytų palūkanų įmoką, ieškovas turėjo būti laikomas visiškai iki eilinės įmokos dalies mokėjimo termino pabaigos įvykdžiusiu prievoles pagal paskolos sutartį. Kiekvieno prašymo atsakovei dėl dalies pajinio įnašo grąžinimo pateikimo momentu ieškovas buvo visiškai įvykdęs prievoles, kurių įvykdymo terminai pagal paskolos sutartį buvo suėję. Paskolos sutarties 9.2. papunkčio nuostatos formuluotė, kad įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 pagal paskolos sutartį likusios sumokėti paskolos sumos, reiškia ieškovo teisę į pajinio įnašo sumažinimą (grąžinimą) esant įvykdytai daliai įsipareigojimų pagal paskolos sutartį.
1.5. Atsakovės įstatų 4.12.10. papunktyje ieškovo teisė į papildomo pajinio įnašo grąžinimą įforminta paskolos sutartyje kaip teisė prašyti, nurodomoje įstatų nuostatoje apibrėžiama kaip teisė reikalauti. Atsakovės įstatų 4.12.10. papunkčio nuostata laikytina papildančia, patikslinančia paskolos sutarties 6.3. ir 9.2. papunkčiuose įtvirtintas ieškovo teises, nustatančias privalomą atsakovės veikimą, nukreiptą į papildomo pajinio įnašo dalies grąžinimą ir / ar papildomo pajinio įnašo, sumažinimą proporcingai likusių ieškovo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, sumai.
1.6. Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintų Kredito unijų kapitalo pakankamumo normatyvo apskaičiavimo taisyklių 3.2.2. papunktyje nustatyta, kad iš į perskaičiuotą kredito unijos kapitalą įtraukiamo pajinio kapitalo atimami grąžintini pajai. Dėl šios priežasties teismo papildomų pajinių įnašų vertinimas ir pripažinimas tik kredito unijos kapitalo formavimo priemone yra nepagrįstas ir neteisėtas.
1.7. Teismų praktikoje (2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016) laikomasi pozicijos, kad papildomas pajaus įnašas, skirtas užtikrinti prievolių įvykdymą, šiuo atveju paskolos grąžinimą, yra grąžinamas atitinkamai vertinant pajininko įsipareigojimus, nors KUĮ normų prasme tiek pagrindiniai, tiek papildomi įmokėti pajai yra kredito unijos kapitalas, kuriuo ji turi ne tik teisę atitinkamai disponuoti, bet tuo pačiu tinkamai vykdyti ir savo prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas nereikalauja grąžinti / įtraukti į kreditorinį sąrašą viso sumokėto pagrindinio ir papildomo pajaus įnašo, – reikalauja grąžinti tik tą dalį, kuri tinkamai vykdžius prisiimtus įsipareigojimus viršija 1/10 skaičiuojamą nuo paskolos. Ieškovui tinkamai vykdžius įsipareigojimus, atitinkamai mažėjant skolai, mažėjo ir papildomo pajinio įnašo suma, kurios tikslas užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą.
1.8. Teismų praktikoje (2016 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-793-186/2016) išaiškinta, kad kredito unijos narių prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įstatyme įtvirtintu disponavimo pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, apribojimu, kuris galioja tol, kol grąžinama skolinama suma su palūkanomis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu, nustatančiu papildomo pajinio įnašo dalies, didesnės nei 1/10 įsipareigojimų sumos, grąžinimą, konstatavimą, kad tokią pajinio įnašo dalį turi teisę reikalauti iš kredito unijos grąžinti, ieškovo įgyta teisė reikalauti grąžinti papildomo pajaus dalį proporcingą sumokėtai paskolai, užtikrinant, kad likusių pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimos paskolos, negalėjo būti paneigta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
2.1. Ieškovas aiškina paskolos sutarties nuostatas sistemiškai nevertindamas jų su imperatyviu teisiniu reguliavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir KUĮ. Pajiniai įnašai yra pagrindinis unijos kapitalo formavimo šaltinis, iš papildomų pajinių įnašų sudaromas unijos atsargos kapitalas, kurio paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Analogiškai įtvirtinta ir atsakovės įstatų 6.9. papunktyje.
2.2. Lietuvos banko valdybos Kredito unijų kapitalo pakankamumo normatyvo apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 37 „Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 1 punktas nustato, kad kredito unijos kapitalo pakankamumas išreiškiamas perskaičiuoto kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykiu. Viena iš perskaičiuoto kapitalo sudėtinių dalių yra pajinis kapitalas (3.1.1. papunktis). Nebalansiniai įsipareigojimai yra skirstomi į rizikos grupes, kurios priklauso nuo paskolos užtikrinimo priemonės. Jei unija yra suteikusi daug rizikingų paskolų, o jos kapitalas nedidėja, iškyla grėsmė unijos normatyvų tenkinimo pakankamumui. Būtent užtikrinti kredito unijos veiklos stabilumą (jos kapitalo pakankamumą), yra įtvirtinta KUĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostata.
2.3. Nėra pagrindų grąžinti ir 1/10 paskolos sumos viršijančią pajaus dalį, kadangi unijai patiriant nuostolių, pajiniai įnašai yra atitinkamai sumažinami ir naudojami unijos nuostoliams dengti (KUĮ 18 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 8 dalis). Unija yra bankrutavusi, todėl unijos pajiniai įnašai yra negrąžinami unijai ne tik veikiant nuostolingai, bet ir dėl to bankrutavus. Bet kokie įskaitymai ar grąžinimai, įskaitant ir pajaus, bankroto atveju yra draudžiami (KUĮ 74 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 75 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 41 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Unijos bankroto atveju yra taikomos specialiosios normos, turinčios viršenybę bendrųjų normų atžvilgiu. Specialiosios normos aiškiai įtvirtina, kad unijos bankroto atveju pajinio įnašo grąžinimas ar įskaitymas draudžiamas.
2.4. Ieškovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016 nėra precedentu nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje byloje dar iki bankroto bylos iškėlimo priimtas sprendimas dėl pajininko pašalinimo iš unijos narių ir atitinkamos dalies pajaus grąžinimo, todėl pajininkas dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo įgijęs reikalavimo teisę į uniją dėl atitinkamos sumos išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo priimtas atitinkamas sprendimas, o Unijai iškėlus bankroto bylą tokio sprendimo priėmimas yra draudžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.
2. Ieškovas pirmosios instancijos teisme reikalavo priteisti iš atsakovės 6 487,49 Eur papildomo pajinio indėlio dalį; įpareigoti atsakovę įskaityti (grąžinti ieškovui) 3 243,74 Eur papildomo pajinio indėlio dalį proporcingą grąžintai paskolos daliai; priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 487,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė nustatęs, kad ieškovo prievolė atsakovei dar nėra įvykdyta, todėl ieškovas negali remtis sutarties 6.3 papunkčiu, reikalaudamas grąžinti dalį pajinių įnašų. Teismas taip pat nurodė, kad pajinis įnašas yra kredito unijos nuosavybė, o pajinis įnašas grąžinamas tik įvertinus unijos finansinę būklę.
4. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti visiškai. Taigi ieškovas nesutinka su visu sprendimu, pateikia argumentus dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais teismas atmetė abu ieškovo materialinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako dėl abiejų ieškovo materialinių reikalavimų – priteisti iš atsakovės papildomo pajinio indėlio dalį ir įpareigoti atsakovę įskaityti (grąžinti ieškovui) papildomo pajinio indėlio dalį, proporcingą grąžintai paskolos daliai.
Dėl ieškovo teisės į papildomo pajinio įnašo dalį
5. Ieškovas reikalavimus priteisti iš atsakovės 6 487,49 Eur papildomo pajinio indėlio dalį ir įpareigoti atsakovę įskaityti 3 243,74 Eur papildomo pajinio indėlio dalį grindė tuo, kad pagal KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 10 punktą, paskolos sutarties 6.3, 9.2 papunkčius, atsakovės įstatų 3.1, 4.12.10 papunkčius, atsakovės 2012 m. spalio 9 d. valdybos sprendimą tinkamai vykdydamas paskolos sutarties sąlygas, t. y. mokėdamas įmokas, jis sumažino ir papildomo pajaus dydį, kuriuo buvo užtikrinamas paskolos grąžinimas ir įgijo teisę reikalauti grąžinti papildomą pajų proporcingą sumokėtai paskolai, užtikrinant, kad likusių pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimos paskolos.
6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo grąžinti papildomo pajaus dalį proporcingą sumokėtai paskolai pagrįstumą, nustatė, kad ieškovo prievolė atsakovei dar nėra įvykdyta, todėl ieškovas negali remtis sutarties 6.3 papunkčiu reikalaudamas grąžinti dalį pajinių įnašų. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo nurodomame paskolos sutarties 9.2 papunktyje numatyta tik ieškovo teisė prašyti Unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus ir ši sutarties nuostata neįpareigoja Unijos tokį ieškovo prašymą tenkinti.
7. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino paskolos sutarties 6.3 papunkčio nuostatą, pilną prievolių įvykdymą susiedamas su visos apimties prievolių pagal paskolos sutartį, įskaitant ir tos jų dalies, kurios įvykdymo terminai nėra suėję, įvykdymu. Ieškovas teigia, kad sumokėjus kiekvieną dalinę paskolos ir apskaičiuotų palūkanų įmoką, ieškovas turėjo būti laikomas visiškai iki eilinės įmokos dalies mokėjimo termino pabaigos įvykdžiusiu prievoles pagal paskolos sutartį. Kiekvieno prašymo atsakovei dėl dalies pajinio įnašo grąžinimo pateikimo momentu ieškovas buvo visiškai įvykdęs prievoles, kurių įvykdymo terminai pagal paskolos sutartį buvo suėję.
8. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos posėdyje nutarta priimti ieškovą į tikruosius unijos narius ir išduoti ieškovui 120 mėn. terminui 112 000 Lt (32 437,44 Eur) paskolą su 7 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 proc. dydžio papildomu pajumi, papildomą pajų mažinant ne dažniau kaip kartą per metus, įkeičiant žemės sklypą ir ūkinį pastatą, nuosavybės teise priklausančius K. K.; įkeičiamas turtas įvertintas: žemės sklypas – 30 000 Lt (8 688,60 Eur); ūkinis pastatas – 150 000 Lt (43 443 Eur) šalių susitarimu kapitalo dalį ir palūkanas pradedant mokėti nuo 2012 m. lapkričio 10 d.
9. Minėto sprendimo pagrindu šalių sudaryta paskolos sutartis, kurios 6.3 papunktyje paskolos gavėjas (ieškovas) įsipareigojo iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) įnešti į uniją papildomą pajinį įnašą, kad paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos ir kitų paskolų bei kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama paskolos gavėjui tada, kai jis visiškai įvykdo prievoles pagal sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos.
10. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad byloje susiklostė buvimo kredito unijos nariu ir paskolos kredito unijos nariui teisiniai santykiai, o ieškovas, paskolos teisiniuose santykiuose su atsakove laikytinas vartotoju, todėl esant neaiškumams sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovo naudai.
11. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino paskolos sutarties 6.3. papunkčio nuostatą, teisę į dalies pajinių įnašų grąžinimą susiedamas su paskolos gavėjo visišku prievolių pagal sutartį įvykdymu, nepagrįstai sutapatino visos apimties prievolių pagal paskolos sutartį, įskaitant ir tos jų dalies, kurios įvykdymo terminai nėra suėję, įvykdymą. Kaip matyti, paskolos sutartimi atsakovė ir ieškovas susitarė, kad ieškovas prievoles pagal paskolos sutartį vykdys dalimis, kas mėnesį mokamomis paskolos dalies ir apskaičiuotų palūkanų įmokomis, paskutinę įmoką atliekant 2022 m. spalio 10 d., tuomet ieškovas būtų laikomas visiškai grąžinęs paskolą bei sumokėjęs apskaičiuotas palūkanas. Taigi, ieškovo terminuotos prievolės (visiškas paskolos ir palūkanų grąžinimas) įvykdymas išdėstytas dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.33 straipsnio 2 dalis), šalys paskolos sutartimi nustatė prievolės dalių įvykdymo terminus (CK 6.35 straipsnio 1 dalis), kurių ieškovas nepažeidė. Papildomai pažymėtina, kad paskolos sutarties 9.2 papunktyje buvo numatyta ieškovo teisė prašyti Unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus. Aiškinant paskolos sutarties 6.3 papunktį kartu su 9.2 papunkčiu, teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos 6.3 papunkčio formuluotė „visiškai įvykdo prievoles pagal sutartį“ reiškia ne visos ieškovui suteiktos paskolos sumos grąžinimą atsakovei, tačiau tinkamą paskolos grąžinimo grafiko laikymąsi. Ieškovas, nevėlavęs mokėti paskolos sutarties įmokų grafike nurodytas sumas nustatytais terminais, yra visiškai įvykdęs prievoles pagal sutartį, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Remdamasis paskolos sutarties 9.2 papunkčiu, tinkamai įvykdęs paskolos sutarties dalį, ieškovas turėjo teisę kasmet prašyti Unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį. Byloje atsakovė neginčijo, kad ieškovas prievoles pagal paskolos sutartį vykdo tinkamai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad jis turėjo būti laikomas visiškai iki eilinės įmokos dalies mokėjimo termino pabaigos įvykdžiusiu ankstesnes prievoles pagal paskolos sutartį ir galėjo kreiptis į uniją dėl pajinio įnašo dalies sumažinimo.
12. Ieškovas nurodo, kad nors paskolos sutartimi buvo nustatyta jo pareiga įmokėti tik 1/10 suteikiamos paskolos dalį atitinkantį papildomą pajinį įnašą, o faktiškai į atsakovės sąskaitą buvo pervestas 3/10 jau suteiktos paskolos dalys kaip papildomas pajinis įnašas. Ieškovas teigia, kad paskolos sutarties 9.2. papunkčio formuluotė, kad įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 pagal paskolos sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir atsakovės valdybos sprendimas, kuriuo nutarta išduoti paskolą ieškovui su 30 proc. dydžio papildomu pajumi, papildomą pajų mažinant ne dažniau kaip kartą per metus, suteikia ieškovui teisę į pajinio įnašo sumažinimą (grąžinimą) esant įvykdytai atitinkamai įsipareigojimų daliai pagal paskolos sutartį. Teigia, kad ši jo teisė reikalauti įtvirtinta ir atsakovės įstatų 4.12.10. papunktyje. Ieškovas mano, kad paskolos sutarties sąlygos numatė unijos pareigą esant sutartyje numatytoms sąlygoms mažinti 1/10 viršijančią pajinio įnašo dalį, todėl papildomo pajinio įnašo dalis, viršijanti 1/10 suteiktos paskolos dalį, ieškovui tinkamai vykdant prievolės pagal Paskolos sutartį turėjo būti kasmet grąžinama ieškovui, kadangi papildomas pajus nebeatliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos.
13. Sprendžiant, ar pagrįstais laikytini ieškovo argumentai, kad jam tinkamai vykdant prievoles pagal paskolos sutartį, unija įsipareigojo kasmet mažinti 1/10 dalį negrąžintos paskolos sumos viršijančią pajaus dalį, aiškintinos ginčui aktualios KUĮ (redakcija, galiojusi Kredito sutarties sudarymo metu) normos, paskolos sutarties turinys ir su šia sutartimi susiję atsakovės valdybos sprendimai.
14. Ginčui aktualiu laikotarpiu kredito unijos nario minimalus pajinio įnašo dydis buvo 100 Lt (28,96 Eur) (KUĮ 39 straipsnio 2 dalis). KUĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodytas papildomas reikalavimas minimaliam pajinio įnašo dydžiui aktualus, kai kredito unija skolina lėšas savo nariui – tuo atveju vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 proc. kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.
15. Kredito unijos nario teisė reikalauti grąžinti pajų įtvirtinta įstatyme – kredito unijos nariai turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jų pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, laikydamasi KUĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų (KUĮ 14 straipsnis, 1 dalies 10 punktas). KUĮ 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo CK numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
16. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu ieškovo teisę reikalauti grąžinti pajų tuo atveju, kai narystė unijoje nesibaigia, KUĮ ribojo dviem pagrindais – pirma, minimaliu pajiniu įnašu, būtinu, kad išlikti kredito unijos nariu, antra, pajiniu įnašu, kuris sudarė 1/10 ieškovo pasiskolintos iš kredito unijos sumos. Trečiasis pagrindas – ribojimas susigrąžinti pajinį įnašą paskolos ribose, jei kredito unijos narys pasiskolino lėšas be CK numatytų prievolių užtikrinimo priemonių, kai nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio, ieškovo atžvilgiu neaktualus, kadangi ieškovo prievolės pagal paskolos sutartį buvo užtikrintos hipoteka.
17. Paskolos sutarties 9.2 papunktyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę prašyti Unijos sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau ieškovo turimas Unijos pajinio įnašo dydis turi likti ne mažesnis kaip 1/10 pagal paskolos sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Pagal paskolos sutarties 5.10 papunktį paskolos davėjas pajinį įnašą turi teisę panaudoti paskolos grąžinimui.
18. 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdyba nutarė išduoti ieškovui 120 mėn. 112 000 Lt (32 437,44 Eur) paskolą su 7 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 proc. dydžio papildomu pajumi, papildomą pajų mažinant ne dažniau kaip kartą per metus. Atsakovės įstatų 4.12.10 papunktyje nustatyta, kad unijos narys turi teisę reikalauti, kad unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi įstatų 3.3 papunktyje nustatytų ribojimų.
19. Paskolos sutarties 9.2 papunkčio nuostata, aiškinant ją gramatiškai, tiesiogiai reiškia tik ieškovo teisę prašyti sumažinti turimo pajinio įnašo dydį, o 2012 m. spalio 9 d. atsakovės valdybos sprendimo formuluotė „papildomą pajų mažinant ne dažniau kaip kartą per metus“ reiškia tik ribojimą mažinti papildomą pajų daugiau nei kartą per metus, tačiau nesuponuoja atsakovės pareigos ieškovo papildomą pajų apskritai mažinti. Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl paskolos sutarties sąlygų, svarbu įvertinti ne tik gramatinę susitarimo formuluotę, bet ir tikruosius šalių ketinimus, kaip jos suprato įgyjamų teisių ir pareigų turinį. Ieškovas teigia, kad ieškovas ir atsakovė susitarė, kad papildomas pajus jo atveju atliks prievolių užtikrinimo funkciją ir bus terminuotas, todėl turės būti mažinamas kasmet, proporcingai ieškovo grąžintai paskolos daliai.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors paskolos sutarties 9.2 papunkčio, 5.10 papunkčio ir atsakovės valdybos sprendimo gramatinės formuluotės suteikia ieškovui tik teisę prašyti sumažinti papildomo pajinio įnašo dydį, tačiau įvertinus aptartas ginčui aktualias KUĮ nuostatas, ypač aiškiai suformuluotą kredito unijos nario subjektinę teisę reikalauti grąžinti pajinio įnašo dalį, viršijančią 1/10 unijos nariui suteiktos paskolos dalį, aplinkybę, kad paskolos sutarties vykdymo laikotarpiu iki bankroto bylos unijai iškėlimo ieškovas du kartus kreipėsi į uniją su prašymu įskaityti papildomo pajaus dalis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas ir atsakovė buvo susitarę, kad ieškovas galės realizuoti savo subjektinę teisę kylančią iš KUĮ reikalauti sumažinti pajinio įnašo dydį iki 1/10 paskolos sumos dydžio.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos aplinkybių visuma taip pat pagrindžia ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad atsakovė sudarydama paskolos sutartį veikė tokiu būdu, kad ieškovas, būdamas vartotoju ir neturėdamas lygios derybinės galios su atsakove, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovė mažins papildomą pajų proporcingai grąžintai paskolos sumai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, atsižvelgdama iš esmės tik į savo kapitalo pakankamumo reikalavimus, tačiau šios aplinkybės neatskleisdama ieškovui, nustatė 3/10 paskolos sumos papildomo pajinio įnašo dydį valdybos sprendimu. Pajinis įnašas buvo apmokėtas iš ieškovui skolinamų lėšų, tokiu būdu ieškovė pažeidė KUĮ 48 straipsnį, kuriame numatytas draudimas kredito unijai skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti.
22. Nors pagal KUĮ papildomo pajinio įnašo pagrindinė paskirtis nėra prievolės (paskolos grąžinimo) užtikrinimas, tokią antrinę funkciją papildomas pajinis įnašas gali atlikti. Pagal KUĮ visų pajinių įnašų pagrindinė paskirtis – suformuoti kredito unijos pajinį kapitalą (KUĮ 2 straipsnio 9 dalis, 39 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys paskolos sutartyje susitarė dėl ieškovo prievolių atsakovei įvykdymo užtikrinimo nekilnojamojo turto hipoteka, kadangi ieškovui paskola suteikta ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui (nekilnojamojo turto įkeitimas buvo imperatyvi sąlyga tokiai sutarčiai sudaryti (KUĮ 47 straipsnio 6 dalis)). Būtent šis ieškovo prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas numatytas ir atsakovės 2012 m. spalio 9 d. valdybos sprendime, nurodytas konkretus įkeistinas turtas, ši sprendimo dalis realizuota ieškovui sudarius su atsakove 2012 m. spalio 12 d. sutartinės hipotekos sutartį. Tačiau aplinkybė, kad šalys susitarė dėl paskolos sutarties užtikrinimo hipoteka, nepaneigia šalių galimybės susitarti dėl papildomos prievolių užtikrinimo priemonės – papildomo pajaus apmokėjimo iki bus grąžinta visa paskola ar tam tikros paskolos dalys.
23. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad gramatinis paskolos sutarties aiškinimas neprotingai pažeidžia sutarties šalių prievolių proporcingumo principą, paneigia ieškovo teisę, kylančią iš įstatymo, reikalauti grąžinti pajų, aplinkybę, kad ieškovas yra vartotojas, silpnesnioji sandorio šalis, bei aplinkybę, kad atsakovė pervesdama paskolos lėšas kaip apmokėjimą už ieškovo papildomą ir minimalius įstatymo reikalavimus viršijančią pajaus dalį veikė neteisėtai, pažeidė KUĮ 48 straipsnį bei tai atlikdama veikė savo interesais, siekdama fiktyviai pagerinti kapitalo pakankamumo rodiklius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog papildomas ieškovo pajinis įnašas bus mažinamas kasmet iki minimalaus, proporcingai grąžintai paskolos sumai.
24. Nagrinėjamu atveju, iki bankroto bylos iškėlimo unijai, ieškovas kreipėsi su prašymu įskaityti papildomą pajinį įnašą du kartus (2015 m. lapkričio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d., o 2017 m. birželio 16 d. prašymą ieškovas pateikė unijai jau iškėlus bankroto bylą). Kredito unija galėjo atsisakyti grąžinti papildomą pajų tik tuo pagrindu, kad ieškovas netinkamai vykdė paskolos sutartį. Tokių įrodymų pateikta nebuvo, atsakovė aplinkybės, kad ieškovas visada tinkamai vykdė paskolos sutarties įsipareigojimus, neginčijo.
25. Taigi unija neįrodė atsisakymo ieškovo papildomą pajinį įnašą panaudoti paskolos dengimui ar jį grąžinti pagrįstumo. Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta duomenų kokio dydžio paskolos sumą ieškovas buvo padengęs ieškovo 2015 m. lapkričio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. prašymų dėl papildomo pajaus panaudojimo pateikimo metu. Pagal byloje esantį mokėjimų grafiką šios aplinkybės nustatyti nėra galimybės, kadangi ieškovo pateiktas mokėjimų grafikas sudarytas 2017 m. birželio 9 d., t. y., po bankroto bylos unijai iškėlimo. Byloje nėra mokėjimų grafiko, kurio pagrindu ieškovas atliko įmokas ieškovo prašymų dėl papildomo pajaus panaudojimo pateikimo metu. Taip pat sumos, kurią pagal paskolos sutartį ieškovas prašymų pateikimo metu buvo sumokėjęs nėra galimybės nustatyti nei pagal ieškovo prašymų nei pagal atsakovės atsakymų turinį. Šios sumos šalys nenurodė ir savo procesiniuose dokumentuose.
26. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti ieškovo prašymų pateikimo atsakovei metu padengtą paskolos sutarties sumą, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo ieškovą pateikti teismui įrodymus ir paaiškinimus, kokią paskolos dalį ieškovas buvo apmokėjęs kiekvieno iš jo prašymų (dėl papildomo pajaus dalies panaudojimo paskolos dengimui bei dėl papildomo pajaus mažinimo proporcingai padengtai paskolos daliai) atsakovei pateikimo dieną bei atsakovės bankroto bylos iškėlimo dieną. Minėta nutartis ieškovo atstovui 2020 m. lapkričio 12 d. išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis. Iki teismo posėdžio 2020 m. gruodžio 10 d. nei ieškovas nei jo atstovas nenurodė, kokią paskolos dalį ieškovas buvo apmokėjęs kiekvieno iš jo prašymų pateikimo dieną.
27. Išnaudojus galimybės nustatyti kokio dydžio paskolos suma buvo padengta prašymų dėl pajaus panaudojimo pateikimo metu ir šių duomenų nei ieškovui nei jo atstovui nepateikus, teisėjų kolegija neturi galimybės išspręsti ieškovo papildomo pajaus (jo dalies), proporcingai padengtai paskolos daliai, priteisimo klausimo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimų pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas neturėjo, ieškinio tenkinimui pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl teisės įskaityti papildomą pajaus dalį
28. Kaip jau byloje nustatyta, ieškovas nepagrindė savo reikalavimo teisės į konkrečią papildomo pajaus dalį – nepateikė įrodymų, kokio dydžio pajaus suma, atsižvelgiant į jo tinkamai įvykdytą paskolos sutarties dalį, turėjo būti jam grąžinta, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl pajaus dalies įskaitymo. Tačiau teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad net ir tuo atveju, jei ieškovo pirmasis reikalavimas dėl papildomo pajaus dalies priteisimo būtų patenkintas, nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo tenkinti antrąjį reikalavimą dėl papildomo pajaus dalies įskaitymo, kadangi atsakovei kredito unijai iškelta bankroto byla.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo reikalavimų patenkinimas nėra galimas kredito unijai iškėlus bankroto bylą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nereikalauja grąžinti/įtraukti į kreditorių sąrašą viso sumokėto pagrindinio ir papildomo pajaus įnašo, o reikalauja grąžinti tik tą dalį, kuri tinkamai vykdžius prisiimtus įsipareigojimus viršija 1/10 skaičiuojamą nuo paskolos sumos. Teigia, kad, ieškovui tinkamai vykdžius įsipareigojimus, susidaręs papildomo pajaus perviršis asmenine nuosavybe priklauso ieškovui, nebeatlieka užtikrinimo funkcijos ir nebegali būti laikomas kredito unijos nuosavybe/kapitalu.
30. Apeliacinės instancijos teismas minėtus ieškovo argumentus laiko nepagrįstais.
31. Ieškovas nepagrįstai tapatina nuosavybės teisės prievolinius gynimo būdus su daiktiniais gynimo būdais. Sutiktina su ieškovu, kad tuo atveju, jei kreditorius nepagrįstai sulaikytų skolininko daiktą, net ir iškėlus bankroto bylą kreditoriui, šis daiktas galėtų būti skolininko susigrąžintas, tačiau ši daiktinė teisė negalioja, jei sutarties šalis neįvykdo piniginės prievolės. Ieškovo 3/10 dalių papildomas pajinis įnašas, jį įmokėjus į atsakovės sąskaitą, tapo kredito unijos (atsakovės) kapitalo dalimi. Tuo atveju, jei pajinio įnašo dalis, proporcinga ieškovo grąžintai paskolos daliai, būtų priteista ieškovui, jis taptų atsakovės kreditoriumi – įgytų teisę reikalauti piniginės prievolės, proporcingos priteistai pajaus daliai, įvykdymo iš atsakovės, tačiau šią teisę galėtų realizuoti tik KUĮ 74 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. KUĮ 74 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir aktualios redakcijos KUĮ 75 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje.
32. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditoriai po šios datos galėtų įskaityti savo vienarūšius reikalavimus CK 6.131 straipsnio tvarka.
33. Šioje nutartyje jau minėta, kad net ir ieškovui tinkamai vykdant savo prievoles pagal paskolos sutartį ir nustačius, kad ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovę, kylančią iš paskolos sutartyje atsakovei nustatyto įsipareigojimo mažinti ieškovo papildomo pajaus dydį, ieškovo papildomo pajaus dalis, net jei būtų jam priteista, negalėtų būti įskaityta kaip įmoka už likusią mokėti skolos unijai dalį dėl draudimo bankrutuojančiai kredito unijai vykdyti visas finansines prievoles, todėl ieškovo reikalavimas net ir papildomo pajaus priteisimo atveju galėtų būti tenkinami tik kredito unijos bankroto byloje ketvirtąja kreditorių eile (KUĮ 76 straipsnio 4 dalis).
34. Nenustačius galimybės tenkinti ieškovo ieškinio pagal jame ieškovo suformuluotus reikalavimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti nesudaro pagrindo. Dėl to skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovė turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Pajūrio kredito unijai, juridinio asmens kodas 300129941, iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 453,75 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.