- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-2036-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35851-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- L. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. A. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 8 326 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokos metu įgytas turtas – butas (duomenys neskelbtini), kiekvienam pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į ½ buto dalį. Butas buvo pirktas už AB SEB banko paskolą, teismas prievolę bankui pripažino solidaria. Ieškovė tvirtina, kad įsipareigojimus bankui vykdė ji viena, nors prievolė yra solidari. Nuo 2011-08-18 iki 2013-09-10 ieškovė sumokėjo kredito dalį, t.y. 8 135 Lt (2 356,12EUR), ir 4 820 Lt (1 396,12EUR) palūkanų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pusę jos sumokėtos skolos ir palūkanų, t.y. 6 477 Lt. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo už buto (duomenys neskelbtini) šildymą, neįskaitant karšto vandens, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio mėnesio 1 849Lt.
Atsakovas A. A. su ieškiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad jis su neįgaliu sūnumi negali gyventi bute (duomenys neskelbtini), nors jam priklauso ½ minėto buto, nes ieškovė pakeitė spynas, dėl ko jis kreipėsi ir į policiją. Jis sutinka mokėti skolą ir palūkanas bankui ir už šilumą, kai galės gyventi ginčo bute, nes šiuo metu jis priverstas nuomotis kitą būstą. Atsakovas nurodė, kad siūlė ieškovei butą parduoti ar kitaip spręsti kilusį ginčą, jis sutinka ir pats vienas grąžinti bankui kreditą, jeigu ieškovė savo buto dalį jam padovanotų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 8 326 Lt skolą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011-08-18 iki 2013-09-10 sumokėjo 2 356,12 EUR kredito (8 135Lt) ir 1 396,12 EUR (4 820Lt) palūkanų, o atsakovas šiuo laikotarpiu jokių įmokų bankui nemokėjo. Pažymėjo, kad pagal CK 6.9 str.1 d. solidarią prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiuojant jam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymas ir sutartis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 6 477 Lt priteisimo yra pagrįstas. Taip pat, pirmos instancijos teismo nuomone, ieškovė pagrįstai ir teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovo, kuriam nuosavybės teise priklauso ½ buto (duomenys neskelbtini), 1 849 Lt už šilumą, tiektą minėtam butui pagal buto šildymo sąskaitas pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio mėnesio, nes ji viena pati mokėdama už šildymą patyrė nuostolių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.9 str. 1 d. Apelianto nuomone, solidariajam skolininkui atsiranda regreso teisė tik tada, kai jis įvykdo visą solidariąją prievolę, o ieškovė yra įvykdžiusi tik dalį prievolės, todėl ji dar nėra įgijusi regreso teisės. Atsakovas nesutinka ir su ta pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nutarta priteisti iš jo ieškovės naudai 1 849 Lt už šilumą. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė piktybiškai pažeidžia jo, kaip buto bendrasavininko, teises, nes neleidžia jam naudotis jo nuosavybe, todėl jis yra priverstas nuomotis butą, o tai jam sąlygoja papildomų nuostolių atsiradimą. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino šitos aplinkybės, todėl nepagrįstai iš jo priteisė buto, kuriame jis negali gyventi, šildymo išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė L. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovė pažymi, kad CK 6.9 str. 1 d. nėra numatyta, kad būtina įvykdyti visą solidariąją prievolę, kad atsirastų regreso teisė į kitus bendraskolius. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas teigia, jog ieškovė jam neleidžia naudotis jam priklausančia nuosavybe, tačiau niekada nebuvo reiškęs jokių pretenzijų dėl to iki bylos iškėlimo momento.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu (b.l. 4-8). Tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo pripažinta asmeninė nuosavybės teisė į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įsigytas AB SEB bankui suteikus paskolą pagal kredito sutartį Nr.1450718013205-36. Teismas šią prievolę AB SEB bankui pripažino solidaria, t.y. kiekviena iš šalių turi mokėti po pusę paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis. Ieškovė laikotarpiu nuo 2011-08-18 iki 2013-09-10 sumokėjo 2 356,12 EUR kredito (8 135 Lt) ir 1 396,12 EUR (4 820 Lt) palūkanų. Atsakovas šiuo laikotarpiu jokių įmokų bankui nemokėjo (b.l.26).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu pagrindu buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios tik jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Taigi, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-08-18 iki 2013-09-10 ieškovė sumokėjo 2 356,12 EUR kredito (8 135 Lt) ir 1 396,12 EUR (4 820 Lt) palūkanų, o atsakovas šiuo laikotarpiu jokių įmokų bankui nemokėjo (b.l.26). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011-08-18 iki 2013-09-10 nepadengė savo paskolos dalies. Įstatymas numato, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.), tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pozicija, kad solidariajam skolininkui atsiranda regreso teisė tik tada, kai jis įvykdo visą solidariąją prievolę, yra teisiškai niekaip nepagrįsta, todėl atmestina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, viena sumokėjusi paskolą už butą, kuris nuosavybės teise po ½ priklauso abiems šalims, laikotarpiu nuo 2011-08-18 iki 2013-09-10 AB SEB bankui, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį, ir iš atsakovo priteisė pusę jos sumokėtos skolos ir palūkanų, kas sudaro 6 477 Lt (CK 6.9 str. 1 d.).
Taip pat nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ir dėl atsakovo skolos už šilumą priteisimo. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ buto (duomenys neskelbtini), nėra. Tai patvirtina ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas, kuriuo ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise buvo priteista po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčiai už minėto buto šildymą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio yra sumokėti (b.l. 11). Tos aplinkybės, kad mokesčius už minėto buto šildymą sumokėjo ieškovė apeliantas neneigia, tačiau tvirtina, kad jis neturi pareigos mokėti už šildymą, nes tame bute realiai negyvena, kadangi ieškovė neleidžia naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad pagal CK 4.76 str. 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai įvykdė prievolę pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį (CK 6.383str.) ir turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių, kurie sudaro 1 849 Lt, atlyginimo (CK 6.251str.). Pastebėtina, kad apelianto argumentai, jog jis negali naudotis jam priklausančia buto dalimi, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovui išaiškintina, kad jis savo teises į nuosavybę gali ginti įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.