Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant G. V., dalyvaujant prokurorei Stefai D. R., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui L. S., nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2011 m. lapkričio 04 d., apie 18 val., Šilutės r., Kintų sen., Kintų mstl., A. K. priklausančios sodybos kieme, išvadino nukentėjusįjį A. K. necenzūriniais žodžiais bei kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą, taip padarydamas kairio antakio muštinę žaizdą, kas nukentėjusiajam A. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl pareikštų kaltinimų A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio pykstasi su kaimynu A. K. dėl to, kad šis savo sodyboje iškasęs vandens telkinį, pažeidė drenažo sistemą, kuri sausino jo valdą, pažeidė vandens rinktuvą. Kadangi jis nesutvarkė pažeistos drenažo sistemos, todėl 2011-11-04 automobiliu atvyko pas K. apie tai pasikalbėti. Sustojo Korsakų sodybos kieme, jis liko prie automobilio, žmona nuėjo ieškoti A. K.. Girdėjo, kaip žmona prašė sutvarkyti drenažą, tačiau A. K. ėmė juos keikti, sakė, kad savo sodyboje daro ką nori, iškeikė necenzūriniais žodžiais jo žmoną. Kai jis K. pasakė „ką tu muzikante supranti apie drenažą“, tuomet K. pradėjo artintis prie jo, žmona puolė į tarpą, tada jis išgirdo bilstelėjimą. Su A. K. jis nesistumdė, jam smūgio nesudavė ir jo sužaloto nematė.

Savo parodymus patvirtino akistatos metu (b. l. 14-15).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2011-11-04, apie 18 val., į jo sodybos, kiemą atvažiavo A. S. su L. S.. Tuo metu kieme buvo jis, jo žmona, sūnus ir dar keletą svečių. S. pradėjo priekaištauti dėl jo iškasto tvenkinio, klausė „ką dabar darysim“, po to pagrasino, kad jis daugiau nebeturės jokių svečių, nebegros ir čia nebegyvens. Kadangi jis verčiasi kaimo turizmu ir buvo ką tik atvykę svečių, paprašė A. S. tuo metu apie tai nekalbėti, pokalbį atidėti kitam laikui, tuomet A. S. jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Prie automobilio buvusi L. S. ramino A. S., tačiau pastarasis, priėjęs prie jo kumščiu sudavė smūgį į veidą, ties kairiuoju antakiu. Prakirstas antakis ėmė kraujuoti. Kai A. S. jam sudavė smūgį, šalia buvo mažametis sūnus M., kuris išsigando ir ėmė verkti. Kai tai mačiusi žmona ėmė šaukti jog kvies policiją, S. išvažiavo. Jis tą patį vakarą kreipėsi į medikus, kurie susiuvo jam prakirstą antakį.

Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 20-26), bei akistatų metu (b.l. 14-15, 18- 19).

Teismo medicinos specialisto išvada bei papildoma išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta kairio antakio muštinė žaizda, kurią galėjo įgauti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į antakio sritį, tiek atsitrenkiant šia sritimi į panašų daiktą ar paviršių (b.l. 32, 114, 115).

Liudytoja D. K. parodė, kad kartu su vyru ir sūnumi buvo sodybos kieme, kai ten atvažiavo A. S. su L. S., kurie buvo labai supykę. A. S. šaukė: „ką darysim“. Į sodybą ką tik buvo atvykę svečiai, todėl jos vyras pasakė, kad pakalbės kitą dieną. S. ramino S., tačiau šis nenusiramino, pradėjo sakyti, kad daugiau jokių svečių nebeturėsi, tu daugiau negrosi, daugiau nedirbsi, išvadino vyrą įvairiais necenzūriniais žodžiais ir priėjęs vyrui trenkė kumščiu vieną kartą į veidą, dėl ko ėmė bėgti kraujas. Tai matęs sūnus pradėjo klykti.

Savo parodymus liudytoja D. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, akistatų metu (b.l. 37, 38, 39, 41-46).

Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su tėčiu ėjo taisyti vamzdžio, kai į kiemą atvažiavo svečiai. Taip pat atvažiavo S. ir S., o tėtis pykosi su dėde S. dėl prakiurdytų vamzdžių. S. ramino S., kuris pyko, keikėsi ir sudavė jo tėčiui kumščiu vieną smūgį į akį. Tėčiui ėmė bėgti kraujas, Stankai išvažiavo iš kiemo, o jie važiavo pas gydytoją. Ankščiau tėtis nesipykdavo su S., todėl jam buvo baisu, kai S. sumušė tėtį, ką jis matė stovėdamas už 2-3 m. S. nieko nedarė tėčiui (b.l. 56, 57).

Liudytojas V. R. parodė, kad yra Kintų seniūnijos apylinkės inspektorius. 2011 m. lapkričio pradžioje, apie 18-18.30 val., paskambino D. K., kuri pasakė, kad vyras A. K. ką tik buvo sumuštas jų namų kieme, nurodė, kad A. S. užsipuolė ir sudavė vieną kartą kumščiu A. K. į veidą ir praskėlė antakį ir dabar A. K. kraujuoja žaizda. D. K. nurodė, jog A. S. buvo atvykęs kartu su žmona L. S.. Kadangi skambutis buvo pasibaigus jo darbo valandoms, jis patarė kreiptis į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. Įvykis buvo užfiksuotas Šilutės policijos komisariate ir paimtas A. K. pareiškimas. Jis patikslino įvykio aplinkybes ir apklausė A. ir D. K. liudytojais. Korsakai nurodė, kad įvykį matė ir jų mažametis sūnus Matas. Taip pat D. K. minėjo, kad įvykio vakarą pranešė Kintų seniūnui A. K., jog A. S. sužalojo A. K..

Liudytojas A. K. parodė, kad yra Kintų seniūnijos seniūnas. 2011 m. lapkričio 4 d., vakare apie 18 val., paskambinusi L. S. pasakė, kad vyrai konfliktuoja dėl iškasto vandens telkinio ir paprašė atvažiuoti. Kadangi buvo išvykęs, pasakė, kad neatvažiuos. Maždaug po pusvalandžio paskambino D. K. ir pranešė, kad A. S. sumušė jos vyrą A. K.. Jis patarė kreiptis į policiją arba į medikus.

Liudytoja L. S. parodė, kad su vyru nuvyko pas kaimynus K. išsiaiškinti dėl sugadintos drenažo sistemos. Ji buvo labai supykusi, nes verčiasi daržininkyste, o dėl sugadintos drenažo sistemos jos žemę gali apsemti vanduo ir jie netektų pragyvenimo šaltinio. Kai ji pradėjo reikalauti, kad A. K. sutvarkytų tai ką sugadino, jis ėmė keiktis, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji sekė paskui A. K., einantį link jų automobilio, kur vyras pasakė: „ką muzikantas supranta apie drenažą“. Vyras ir A. K., stovėdami priešais, artėjo vienas prie kito. Ji pastūmė A. K.. Nematė, kaip šis pargriuvo, tik girdėjo garsą. Su A. S. iš karto išvažiavo iš Korsakų sodybos teritorijos. Ji nematė, kur atsitrenkė A. K., tik galvoja, jog pastarasis galėjo atsitrenkti į automobilio galinio lango valytuvą. A. S. A. K. kumščiu netrenkė, šalia nebuvo A. K. vaiko ir žmonos.

Savo parodymus patvirtino akistatos metu (b. l. 14-15).

Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgį A. K. į veidą, tačiau šiuos jo aiškinimus paneigia nukentėjusiojo, liudytojų D. K. ir M. K. parodymai, kurie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tarpusavyje nėra prieštaringi ir kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Liudytojas V. R. iš esmės patvirtino šių asmenų parodymus, patvirtinamas, kad iš karto po konflikto jam paskambinusi D. K. pranešė, kad S. suduodamas kumščiu jos vyrui į veidą prakirto antakį. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad pirmoji jam paskambino L. S. ir pranešė, kad vyrai konfliktuoja, o po kurio laiko paskambino ir D. K., informuodama, kad S. sumušė jos vyrą. Teismo medicinos specialisto išvadose taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta kairio antakio muštinė žaizda. Nors teismo posėdyje apklaustas teismo med.ekspertas R. P. negalėjo patvirtinti kokiu traumuojančiu daiktu padaryta žaizda, tačiau neatmetė galimybės, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir suduodant kumščiu į antakio sritį.

Kaltinamojo A. S. ir liudytojos L. S. parodymai nėra nuoseklūs, tarpusavyje nesutampa. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. S. parodė, kad su vyru nuvyko pas K. išsiaiškinti dėl sugadintos drenažo sistemos. A. K. ją ėmė keikti necenzūriniais žodžiais ir jiedu susistumdė. Ji A. K. pastūmė, o šis veidu atsitrenkė į automobilio priekinio stiklo valytuvą. A. S. į jos ir A. K. konfliktą nesikišo. (b.l. 62).

Tuo tarpu liudytojas A. K. paaiškino priešingai, nurodydamas, kad paskambinusi L. S. pasakė, kad vyrai konfliktuoja ir prašė jo atvažiuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad atvykus aiškintis A. K. ėmė juos keikti necenzūriniais žodžiais ir ėjo link jo. Pagalvojęs, kad A. K. jį puola, su pastaruoju apsistumdė, smūgių šiam nesudavė, po to su žmona išvažiavo (b.l. 68, 70).

Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, o L. S. parodymus - kaip siekimą padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiamų padarinių, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Aptartų nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymai patvirtina, jog A. S. veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, paprasčiausiai užsitęsusių nesutarimų tąsoje dėl pažeistos drenažo sistemos, konflikto su A. K. metu, kaltinamasis pavartojo fizinę prievartą. Kita vertus, A. S. neteisėti veiksmai truko neilgai, suduodant vieną smūgį į veidą, jie buvo atlikti privataus namo kieme. Nors kaltinamasis, nukentėjusysis bei liudytojai patvirtino, kad į sodybą buvo atvykę svečių, tačiau byloje nėra jokių duomenų kur konflikto metu buvo šie asmenys, ar jie matė ir girdėjo konfliktą, ar dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas jų poilsis ir pan. Būtent dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4d. ir iš kaltinimo pašalinus kvalifikuojančią veiką aplinkybę-chuliganiškas paskatas, kaltinamojo A. S. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. į veiką numatytą BK 140 str. 1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl asmeninių paskatų.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 56,95 Lt dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. K. suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Prokurorė palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Kadangi ieškinys pagrįstas, įrodytas todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl patirto smurto jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, nes negalėjo dalyvauti renginiuose. Patirto sužalojimo pasekmes jaučia dar ir dabar, nes lankosi pas medikus.

Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta.

Civilinis ieškinys mažintinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tai sudaro prielaidą neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Nors nukentėjusysis A. K. nurodo, kad dėl patirto sužalojimo ir dabar jaučia pasekmes ir dar gydosi, tačiau šių savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais medicininiais dokumentais. Atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas vieno poveikio metu – kairio antakio muštinė žaizda. A. K. jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises, pažemino kaip žmogų jam artimų žmonių akivaizdoje, nusikalstamą veiką A. S. padarė nukentėjusiojo sodybos kieme dėl to nukentėjusysis kurį laiką negalėjo jaustis saugus. Todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką šios kategorijos bylose, bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt. (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.),

Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė nebūdamas teistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302, 303 str. 2d., 306 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir nuteisti laivės apribojimu 6 mėnesiams.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - nekeisti.

Priteisti iš A. S. 56,95 Lt žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš A. S. 2000 Lt A. K. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.