Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Iš A. S. priteista 56,95 Lt žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, 2000 Lt A. K. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančios sodybos kieme, išvadino nukentėjusįjį A. K. necenzūriniais žodžiais bei kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą, taip padarydamas kairio antakio muštinę žaizdą, sukėlė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti nuteistasis A. S., nukentėjusysis A. K., liudytojos L. S., D. K., ekspertas R. P. P., ištirtas kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 3-6).

Nuteistasis A. S. apygardos teisme parodė, kad A. K. sodyboje 2011 m. spalio 3 d. buvo iškastas tvenkinys ir sugadintas drenažas. Jis su žmona lapkričio mėnesį, apie 18 val., atvažiavo į A. K. sodybą aiškintis dėl sugadinto drenažo. Žmona išlipo ir nuėjo ieškoti A. K.. Jis stovėjo prie savo automobilio vairuotojo pusės durelių. Girdėjo, kaip žmona ginčijosi su A. K.. Kai A. K. ėjo pro automobilį link namų, jis pasakė, kad muzikantas apie melioraciją nesupranta. Tada A. K. atsisuko ir pradėjo eiti link jo. Jie sustojo prie automobilio galo. Jo žmona jį ramino, sakė važiuoti. A. K. priėjus arčiau, žmona bijodama, kad jie nesusistumdytų, stūmė A. K.. Jis su A. K. sustojo vienas priešais kitą, o žmona tuo metu buvo tarp jo ir A. K., atsisukusi į A. K., kurį stūmė nuo jo. Nematė kur nustūmė A. K., nežino kas atsitiko, jie susėdo į automobilį ir išvažiavo. Jeigu būtų kas įvykę, jie nebūtų išvažiavę. Atvažiavęs nematė nei vaiko, nei nukentėjusiojo žmonos. Šalia automobilio laivo nematė. Namelyje, kuris buvo už 6-7 metrų nuo automobilio, degė šviesa, matė žmonių šešėlius. Tuo metu buvo tamsu, debesuota, nelijo ir nesnigo.

Nukentėjusysis A. K. apygardos teisme parodė, kad tą vakarą jis vaikščiojo su vaiku po teritoriją, turėjo atvykti svečiai. Pirmas pokalbis įvyko su L. S.. Jis paaiškino jai, kad laukia svečių, todėl pokalbį nori atidėti. L. S. rėkė, o jis stengėsi nueiti toliau. Necenzūrinių žodžių nesakė, sakė, kad pasikalbės rytoj, kai nebus žmonių. Su vaiku ėjo namo, jam reikėjo praeiti pro S. automobilį. Negalėjo konflikto metu atsitrenkti į automobilį. Jam A. S. trenkė, vaikas ėmė klykti. Konfliktų yra buvę ir prieš tai kelis kartus. Kelis kartus buvo kviesta policija. Lauke esantys šviestuvai užsidega nuo judesio, todėl vieta buvo apšviesta.

Liudytoja L. S. apygardos teisme parodė, kad atvažiavo į kiemą pas A. K. išsiaiškinti dėl melioracijos. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo pasikalbėti su A. K.. Jie piktai šnekėdamiesi ėjo link automobilio. Ji su nukentėjusiuoju aiškinosi emocingai. Prie automobilio buvo jos vyras. Buvo konfliktinė situacija. Vyrai vienas prieš kitą stovėjo prie automobilio galo. Ji juos ramino, stovėjo tarp jų. Stūmė nukentėjusįjį, kad nesusimuštų, nežino, kas nukentėjusiajam nutiko. A. K. stovėjo veidu į mašinos galą, o jos vyras stovėjo priešais, jie artėjo vienas prie kito, todėl ji puolė į tarpą ir stūmė A. K. liesdama kūną, bet ne veidą. Viskas įvyko staiga, matė, kai nukentėjusysis nueina. Atvažiavus, vaikas buvo prie automobilio su šunimis, kur vėliau nuėjo, ji nežino. Kai stūmė A. K., vaiko ir D. K. nematė. Pastumtas A. K. galėjo susitrenkti į valytuvą.

Liudytoja D. K. apygardos teisme parodė, kad ji konflikto metu buvo kieme. Konfliktas įvyko dėl to, kad jie kasė tvenkinį. Matė, kaip atvažiavo S.. Vyras tuo metu buvo su vaiku. Vaikas yra 8 metų, visą laiką buvo su tėvu ir šunimis. Buvo atvykę žvejai, kurie matė įvykį, nes buvo gal už kokių 15 metrų. Ji stovėjo prie garažo ir matė, kaip vyras ėjo nuo namelio, girdėjo, kad sakė baigti, nesipykti, kad yra žmonės, kad kitą dieną viską aptars. Jos vyras sustojo prie S. automobilio galo ir A. S. dešine ranka sudavė jos vyrui į kairę akį kumščiu. Po to, jie išvažiavo. L. S. jos vyrui nieko nedarė. Akistatos metu galėjo suklysti nurodydama į kurią akį buvo trenkta.

Ekspertas R. P. P. apygardos teisme parodė, kad nėra galimybės pasakyti ar su kumščiu, ar trenkiantis antakio sritimi į automobilio kokią dalį buvo padarytas nukentėjusiajam sužalojimas. Žaizda gydytojo buvo įvardinta pusės centimetro pločio. Audiniai žaizdos vietoje menkai dengė kaulą. Tiek su kumščiu, tiek ir nuo kokio kito paviršiaus, gali gautis tokia žaizda. Iš rentgenogramos ir papildomų medicininių dokumentų nieko pasakyti papildomai negali. Žaizdelės galvos srityje yra greičiausiai užgyjančios, kaulas nėra įtrūkęs.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d., teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie išdėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog liudytojų D. K. ir M. K. byloje duoti parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų nepripažinti tinkamais įrodymais. Ta aplinkė, jog liudytojai yra nukentėjusiojo A. K. šeimos nariai, savaime neduoda pagrindo pripažinti jų byloje duotus parodymus nepatikimais. Net ir nustačius liudytojo ir proceso dalyvio artimą giminystės ryšį, galintį nulemti jo suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojų D. K. ir M. K. parodymai sutampa su kitais bylos duomenimis – nukentėjusiojo A. K. parodymais, specialisto išvada ir iš dalies su liudytojos L. S. parodymais.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į jo sodybą atvažiavo A. S. su L. S.. Tuo metu kieme buvo jis, jo žmona ir sūnus. S. pradėjo priekaištauti dėl iškasto tvenkinio, kadangi buvo atvažiavę svečiai, jis prašė pokalbį atidėti kitam kartui. A. S. priėjo prie jo ir sudavė smūgį į veidą. Tuo metu šalia buvo mažametis sūnus, kuris išsigando ir pradėjo verkti. S. išvažiavo (1 t., b. l. 180-181). Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. K. nurodė tas pačias 2011 m. lapkričio 4 d. įvykio aplinkybes. Jo parodymai apie įvykio aplinkybes išliko nuoseklūs ir aiškūs bylos nagrinėjimo metu, juos patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota kairio antakio muštinė žaizda, kuri galėjo būti dėl bukos traumos. Sužalojimas atitinka nurodytą įvykio laiką (1 t., b. l. 32). Nors ekspertas R. P. P. apygardos teisme parodė, kad nėra galimybės pasakyti ar su kumščiu, ar trenkiantis antakio sritimi į automobilio kokią dalį buvo padarytas nukentėjusiajam sužalojimas, tačiau nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojai D. K. ir M. K.. D. K. paaiškino, kad nuo automobilio buvo už kokių 15 metrų, matė, kaip A. S. dešine ranka sudavė jos vyrui į kairę akį kumščiu. M. K. apklausos metu parodė, kad nuo tėčio A. K. buvo už 2-3 metrų ir matė, kaip A. S. kumščiu sudavė tėčiui į akį. Bėgo kraujas. Kai S. išvažiavo, jie važiavo pas gydytoją (1 t., b. l. 56-57). Liudytojas V. R. paaiškino, kad tą pačią dieną paskambino D. K. ir pasakė, kad jos vyras sumuštas. Nuvykęs tą patį vakarą, matė, kad A. K. sumuštas, buvo praskeltas antakis, kraujosruva (1 t., b. l. 181). Liudytojas A. K. parodė, kad apie 18 val., paskambino L. S. ir sakė, kad vyras konfliktuoja su A. K., o po pusvalandžio paskambino A. K. žmona ir pasakė, kad vyrai mušasi (1 t., b. l. 182). Nors šie liudytojai įvykio vietoje nebuvo, bet apie konfliktą sužinojo iš karto po jo, todėl taip pat gali patvirtinti nukentėjusiojo parodymus.

Nuteistasis savo kaltę neigė, neprisipažino sudavęs smūgį A. K.. Apeliaciniame skunde teigia, kad jokio smūgio nesudavė, nesistumdė, tik ginčijosi, o A. K. pastūmė žmona. Pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis ir jo žmona susistumdė su A. K. (2 t., b. l. 16). Pirmosios instancijos teisme L. S. parodė, kad ji pastūmė A. K., kad nesusimuštų su vyru. Buvo trenksmas, A. K. atsitrenkė į automobilio galą, kur yra valytuvas ( 1 t. b. l. 183). Apeliacinės instancijos teisme L. S. parodė, kad pastūmusi nukentėjusįjį išgirdo trinktelėjimą, bet nežino, kas nukentėjusiajam nutiko, nematė ar jis nuvirto. Tokių parodymų negalima pripažinti nuosekliais ir jais vadovautis.

Iš šių parodymų matyti, kad buvo sisidariusi konfliktinė situacija, kurioje pati dalyvaudama L. S., galėjo nepastebėti, kaip jos vyras nukentėjusiajam sudavė smūgį. Nors L. S. teigia, kad vyras negalėjo suduoti smūgio, nes būtų pataikęs ne nukentėjusiajam, o jai, bet šioje situacijoje, kai tarpusavyje konfliktuojantys asmenys nestovi vietoje, tokią galimybę A. S. tikrai turėjo. Taip pat ir L. S. turėjo galimybę pastumti A. K., bet jis nuo tokio pastūmimo, kaip nurodo liudytoja, susižaloti negalėjo. L. S. tvirtina, kad stovėdama priešais A. K., kuris taip pat į ją buvo atsisukęs veidu, pastūmė jį su ranka. Akivaizdu, kad nukentėjusysis nuo tokio pastūmimo negalėjo veidu nugriūti ant automobilio, kuris, kaip teigia liudytoja, buvo jai už nugaros. Be to, pagal jos parodymus, pastūmimo metu, jai už nugaros buvo dar ir jos vyras.

Objektyviems bylos duomenimis prieštarauja ir apeliacinio skundo argumentas, kad D. K. negalėjo matyti įvykio dėl tamsos ir atstumo, o M. K. toje vietoje iš viso nebuvo. Liudytoja L. S. patvirtino, kad atvažiavusi matė kieme vaiką su šunimis, nors ji aiškino konflikto metu vaiko nemačiusi, tačiau tai nereiškia, kad jo ten negalėjo būti. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad sūnus buvo šalia. Tai patvirtino ir liudytoja D. K.. Be to vaikai, paprastai, domisi atvykusiais, stebi įvykius. Nors įvykio metu buvo tamsus paros metas, bet nėra jokio pagrindo teigti, kad kieme buvo tokia tamsa, dėl kurios D. K. negalėjo matyti įvykio. A. S. ir L. S. atvažiavo aiškintis dėl sugadinto drenažo, susirado A. K., matė vaiką su šunimis, prieš tai, būdami savo teritorijoje matė vaikštančius žmones prie tvenkinio, girdėjo juos kalbantis, visa tai rodo, kad nukentėjusiojo kieme apšvietimas buvo pakankamas pamatyti kas vyksta. A. K. ir A. S. parodė, jog šviestuvai kieme užsidegdavo nuo judesio (2 t., b. l. 71). Tai patvirtino ir V. R. (1 t., b. l. 181). Įvykio apžiūros protokole nurodyta, jog ant ūkinio pastato pavėsinės, ant namo sienos yra halogeninė lempa (1 t., b. l. 104-109). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad D. K. nuo įvykio vietos buvo 25 metrų atstumu, todėl negalėjo nieko matyti, bet D. K. parodė, jog buvo apie 15 m atstumas ir ji viską matė. Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b. l. 41-46). Akivaizdu, jog nesant duomenų apie D. K. blogą regėjimą negalima teigti, kad ji nematė, kaip buvo sužalotas jos vyras. Ji konfliktuojančius asmenis puikiai pažinojo, todėl jai nebuvo būtina matyti jų veidus, kad suprasti, kas trenkė jos vyrui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis A. K. smūgio nesudavė, šį jo teiginį paneigia byloje surinkti, teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Nėra jokio pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina kiti įrodymai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija remiasi ištirtais nukentėjusiojo A. K., liudytojų D. K., M. K. parodymais, specialisto išvada, nes jie patvirtina vieni kitus, atitinka kitų įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su kitais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. S. parodymus, kuriais jis neigė sudavęs kumščiu A. K. į veidą, liudytojos L. S. parodymus, kad nuo jos pastūmimo A. K. susižalojo, nes jie prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d., todėl naikinti skundžiamą nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Apelianto teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais yra visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal BPK 407 straipsnį baudžiamoji byla dėl tokios nusikalstamos veikos yra privataus kaltinimo byla. Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta speciali perėjimo iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą procedūra. Pagal BPK 417 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius. Apygardos teisme nuteistasis A. S. ir nukentėjusysis A. K. nesusitaikė. Todėl teisėjų kolegija nagrinėjo bylą toliau nepažeisdama BPK 417 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.