Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

T. V. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: ji, 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 19:30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.66 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, virtuvėje, žodinio konflikto su savo sugyventiniu D. V. metu, rankoje laikomu virtuviniu peiliu tyčia vieną kartą dūrė nukentėjusiajam D. V. į krūtinę, padarydama nukentėjusiajam D. V. durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos žaizdą su širdies ir plaučio sužalojimu, tokiu būdu padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia vieną kartą dūrė nukentėjusiajam D. V. į kairįjį petį, padarydama durtinę kairio peties priekinio paviršiaus žaizdą, atitinkančią nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario nukentėjusiojo D. V. sveikatą.

II. Byloje ištirti įrodymai

Byloje apklaustų asmenų parodymai.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, sprendžia, kad visi jie buvo gauti teisėtu būdu, šie duomenys patvirtina T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl juos pripažįsta įrodymais ir žemiau pateiks jų analizę bei jos pagrindu padarytas išvadas.

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. K. T. V., tiek apklausiama 2022 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teismo posėdyje savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino ir paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. 19.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jos ir sugyventinio D. V. metu, dūrė vieną kartą D. V. virtuviniu peiliu į krūtinės sritį. Be kaltinamosios parodymu, šią faktinę aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo D. V. bei liudytojų D. D., T. R. bei K. N. parodymai, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 558/2022(01), 2022 m. lapkričio 25 d. policijos pareigūnų ,,Body“ kamerų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 111-113), 2022 m. gruodžio 6 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 119-122), 2022 m. lapkričio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, jo priedai (fotonuotraukos) (t. 2, b. l. 112-122), taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvados Nr. G3438/2022(01), Gp3707/22(1), kuriose nurodyta, jog D. V. nustatyta durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda su širdies ir plaučio sužalojimais, sukėlusiais oro ir kraujo susikaupimą krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmėse, žaizda padaryta pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu ir atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 93-95; 100-108). Remiantis aptartų įrodymų visuma, teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu šį sunkų sužalojimą nukentėjusiajam D. V. padarė būtent kaltinamoji T. V..

Vertinant, ar nukentėjusysis galėjo susižaloti, užgriūdamas ant spintos, pasisakytina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. Gp3707/2022(01) nurodyta, jog gydytojų ligos anamnezės grafoje parašyta: ,,susiūta žaizda“ ir rodykle parodyta į kairiojo peties priekinį paviršių. Ši kairiojo peties priekinio paviršiaus žaizda galėjo būti padaryti pjaunančiu galimai ir tuo pačiu metu duriančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležties tipo įrankiu, vienu trauminiu poveikio, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2022 m. rugsėjo 24 d. (t. 1, b. l. 100-108). Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam kairiajame petyje padaryta žaizda pjautinė, be to, pakankamai žymi, nes ją teko susiųsti, spręstina, kad toks sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui (griūnant ar atsitrenkiant į kitą objektą), todėl laikytina, kad šį sužalojimą jam įvykio metu taip pat padarė kaltinamoji T. V.. Taigi, nustačius, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir sukeltų padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, konstatuotina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai bendroje visumoje pagrįstai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismo posėdyje T. V. paaiškino, jog peilį į rankas pagriebė net nepagalvodama ir iškart juo dūrė D. V.. Aplinkybę, jog padūrė nukentėjusįjį, suvokė tik vėliau. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams iš pradžių nieko nesakė, nes buvo afekto būsenoje, po to, nurodė: „taip, aš tai padariau“. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas prašė jos veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį. Pažymėtina, kad BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis prieš kaltinamąją būtų vartojęs fizinį smurtą ar atlikęs kokius nors kitokius jos neadekvačią reakciją galėjusius išprovokuoti veiksmus, kurie būtų taip paveikę kaltinamosios sąmonę, kad jos būseną būtų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo būseną. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konflikto metu tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs. Konfliktas tęsėsi gana ilgą laiko tarpą, pati T. V. nurodė, kad jis kilo dėl alkoholio vartojimo. D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nei karto nepatvirtino, kad jis sudavė kaltinamajai, tik nurodė, kad gal ir galėjo suduoti, nes vieną kartą taip buvo. Šių aplinkybių kontekste prie bylos yra pridėti duomenys (teismo nuosprendžiai), kurie patvirtina, kad T. V. praeityje yra patyrusi fizinį smurtą iš savo buvusio sutuoktinio, neleidžia konstatuoti, kad ji, suduodama smūgius peiliu nukentėjusiajam, buvo afekto būsenoje.

Teismui nekyla abejonių, kad T. V. veiksmai buvo atlikti tyčia. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam, tai yra pirmąjį kartą į pavojingą kūno vietą – krūtinės sritį, o antrąjį kartą – į kairįjį petį. Pirminis dūris buvo pakankamai stiprus, kadangi nuo jo D. V. buvo sužalota ne tik krūtinės ląsta, bet ir širdis, bei plaučiai, prireikė operacijos. Suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, peiliu durdamas žmogui į pilvo sritį, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali patirti sužalojimus, tarp jų ir tokius, kurie gali lemti sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi, tačiau jos po nusikalstamos veikos padarymo sekę veiksmai patvirtina, kad ji suvokė visas įvykio aplinkybes ir į jas atitinkamai sureagavo, tai yra iš karto po to, kai sužalojo nukentėjusįjį, ji paskambino liudytojai D. D. ir paprašė jos, kad ši skubiai ateitų, nes atsitiko nelaimė. Be to, stengdamasis padėti nukentėjusiajam, kad šis mirtinai nenukraujuotų, ji su rankšluosčiu laikė užspaudusi žaizdą iki tol, kol atvažiavo greitoji pagalba. Visa tai patvirtina, kad kaltinamoji T. V. numatė ir suvokė savo pavojingų veiksmų galimas pasekmes.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D. V. yra kaltinamosios T. V. šeimos narys, tai yra sugyventinis, jie abu iki šiol gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), kartu augina bendrą vaiką.

Remdamasis išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad T. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas nustatė dvi kaltinamosios T. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – ji suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta ir viena sunkinanti jos atsakomybę aplinkybė – nusikalstamą vieką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę T. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltės formą, motyvus ir tikslus. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teismas taip pat įvertina T. V. asmenybę – kaltinamoji anksčiau neteistas, per paskutiniuosius 5 (penkerius) metus du kartus bausta administracine tvarka – 2021 m. gegužės 4 d. įspėjimu už tai, kad pažeidė atliekų tvarkymo taisykles, o 2017 m. gruodžio 22 d. jai paskirta 16 eurų bauda už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilietėlio. Paskirtą baudą kaltinamoji sumokėjo nedelsiant, kas, teismo vertinimu, ją charakterizuoja teigiamai, kaip asmenį, kuris nevengia prisiimti atsakomybės dėl savo netinkamų veiksmų (t. 3, b. l. 5-6; 10-11). Iš ,,Sodra” duomenų, prieinamų per Lietuvos teismų informacinę sistemą ,,Liteko”, matyti, kad šiuo metu T. V. dirba Vilniaus ,,Aušros” mokykloje – darželyje valytoja. Ankstesniojo darbdavio į bylą pateiktoje charakteristikoje apibūdinama kaip jautri, labai atsakinga ir kruopšti asmenybė, pasižyminti puikiai darbo organizavimo įgūdžiais (t. 2, b. l. 100). Be to, remiantis bylos duomenimis, kaltinamoji augina specialių poreikių turinčią mažametę dukrą, kuriai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (t. 2, b. l. 103-104).

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Kaip minėta, BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams. Pagal baudžiamąjį įstatymą, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 (dvejų) iki 12 (dvylikos) metų.

Nagrinėjamu atveju T. V. asmenybės ir jos padarytos veikos vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, jog net minimalios BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Darydamas tokią išvadą teismas, visų pirma, įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes. T. V. sudavė du smūgius peiliu savo sugyventiniui – nukentėjusiajam D. V. – į krūtinę ir į kairįjį petį. Šiuos veiksmus ji atliko spontaniškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo apklausta nurodė, kad įvykio dieną tiek ji, tiek nukentėjusysis grįžo namo iš šventės, kurioje abu vartojo alkoholį. Grįžusi namo, nukentėjusysis ir toliau vartojo alkoholį, jai tai nepatiko. Remiantis abiejų sugyventinių parodymais, konfliktai tarp jų kildavo dėl to, kad nukentėjusysis per dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Įvykio metu jie taip pat dėl to stipriai susipyko. Neblaivumo būsena paskatino kaltinamosios spontanišką ir neadekvačią reakciją į įsiplieskusį konfliktą, dėl ko ji pasirinko netinkamą jo nutraukimo būdą, tai yra, griebusi virtuvinį peilį, dūrė juo nukentėjusiajam į krūtinę, o po to ir į kairįjį petį. Po nusikalstamos veikos padarymo T. V. suteikė pagalbą nukentėjusiajam bei siekė išvengti sunkesnių padarinių – iškvietė kitus asmenis ir laikė užspaudusi kraujuojančią žaizdą kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Pažymėtina, kad nors nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o kaltinamosios veiksmai yra neabejotinai pavojingi, tačiau jos padaryti sužalojimai rimtesnių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nesukėlė. Iš byloje esančio 2022 m. spalio 24 d. Gydymo paslaugų ataskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusysis VšĮ ,,Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje” gydėsi nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. spalio 4 d., tai yra 10 dienų, kas, atsižvelgus į jam padarytą sužalojimą, vertintinas kaip sąlyginai trumpas laiko tarpas. Be kita ko, teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad šiuo metu jau dirba. Tokie paaiškinimai leidžia spręsti, kad rimtesnių sveikatos komplikacijų dėl kaltinamosios jam padaryti sužalojimai nekilo. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įstatymo leidėjo įvertinas kaip labai sunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam gali sukelti labai skirtingas pasekmes – tiek visišką neįgalumą, tiek ir labai nežymius liekamuosius reiškinius (kaip yra šiuo atveju). Akivaizdu, kad aptartais atvejais skiriasi padaryto nusikaltimo pavojingumas, ir į šią aplinkybę būtina atsižvelgti skiriant bausmę.

Vertinat kaltinamosios T. V. asmenybę pažymėtina, kad ji yra neteista, tik du kartus bausta administracine tvarka, tačiau abu padaryti administraciniai pažeidimai nėra šiurkštūs, yra dirbanti. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti. Be to, ji augina specialių poreikių turintį vaiką. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (-) matyti, kad mažametei yra nustatyti (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad mažametei nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 103). Remiantis liudytojos K. N. parodymais, D. V. su T. V. kartu gyvena nuo 2018 metų. Liudytojai svečiuojantis pas seserį, niekada nematė, kad ji konfliktuotų su nukentėjusiuoju, jie gerai sutaria. Taigi aptariamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamoji yra linkusi smurtauti prieš sugyventinį. Siekiant užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiojo asmens poziciją dėl padaryto nusikaltimo. D. V. teismui nurodė, kad tai pirmas kartas, kai judviejų su T. V. konfliktas baigiasi tokiomis pasekmėmis. Pridūrė, kad šiuo metu jų tarpusavio santykiai geri, jie gyvena kartu, augina vaiką, nesibara. Jis atleido kaltinamajai ir jokių pretenzijų jai neturi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad T. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra tokio sunkumo, o kaltinamoji nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik jai skiriant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. V. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nustatytinas maksimalus, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmė leis kontroliuoti kaltinamosios elgesį, tačiau neizoliuos nuo visuomenės, artimųjų ir taip skatins teigiamus jos gyvenimo pokyčius. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3–4 punktais, 5 dalies 4 punktu, kaltinamajai taip pat nustatytini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės tikslus. Teismas mano esant tikslinga įpareigoti kaltinamąją: 1) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau 70 % Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistą turtinę žalą; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamajai T. V. skirtina bausmė, teismo vertinimu, yra pakankamai griežta, efektyvi ir baudžianti, kad kaltinamoji ne tik suvoktų savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, bet ir pajustų neigiamas tokių veiksmų pasekmes.

Bylos duomenys patvirtina, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, T. V. laikinai buvo sulaikyta nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. 20.00 val., o paleista į laisvę 2022 m. rugsėjo 26 d. 16.53 val. (t. 2, b. l. 71-72, 156-158). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamosios laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į jai paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną, prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai T. V. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 152-154), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Civilinis ieškinys, kiti klausimai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 10 871,13 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. V. gydymo išlaidų atlyginimo, taip pat 5 (penkių) procentų procesinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 131-132). Teismo vertinimu, pareikštas civilinis ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas, įrodytas, todėl turi būti tenkinamas. Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateikto 2022 m. spalio 24 d. Gydymo apskaitos paslaugų išrašo matyti, kad nukentėjusysis gydėsi VšĮ ,,Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“, kurioje jam buvo taikyta F09A (kitos širdies ir krūtinės ląstos procedūros (nenaudojant dirbtinės kraujo apytakos aparato) – kai būklė sudėtinga) procedūra, kuri kainavo 10 871,13 Eur (t. 2, b. l. 133). Kaltinamosios gynėjos bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog T. V. jau yra padengus dalį civilinio ieškinio, tai yra 2022 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 301 Eur, 2023 m. sausio 10 d. sumokėjo 151 Eur, o 2023 m. vasario 13 d. 151 Eur, tai yra viso 603 Eur. Atitinkamai, laikytina, kad neatlygintos žalos dydis šiai dienai yra 10 268,13 Eur. Pažymėtina, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad gydymo įstaigose nukentėjusiajam D. V. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra tiesiogiai susijusios su 2022 m. rugsėjo 24 d. kaltinamosios jam padarytų sužalojimų gydymu, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas ir iš T. V. civilinės ieškovės naudai yra priteistinas 10 268,13 Eur turtinės žalos atlyginimas. Kita vertus, civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš T. V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, atsižvelgus į kaltinamosios turtinę padėtį (iš ,,Sodra“ duomenų, prieinamų per ,,Liteko“ sistemą, matyti, kad T. V. darbo užmokestis yra 420 Eur), netenkinamas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamo teismo prašė atsižvelgti į jos sunkią finansinę padėtį ir nustatyti kiek įmanomą ilgesnį terminą Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšta civiliniam ieškiniui padengti. Baudžiamojo proceso įstatyme turtinės žalos atlyginimo išdėstymo klausimai atskirai nėra reglamentuoti. Tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir todėl, esant aukščiau numatytoms sąlygoms, gali būti taikoma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo atidėjimo ar išdėstymo, turi būti nustatyta, kad nuteistojo turtinė padėtis yra itin sunki. Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidėdamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015).

Byloje nustatyta, kad nors kaltinamoji T. V. yra dirbanti, tačiau jos kas mėnesį gaunamas darbo užmokesti yra nedidelis, tai yra vos 420 Eur. Be to, ji augina specialių poreikių turintį mažametį vaiką, kurio priežiūrai bei raidos įgūdžių lavinimui yra reikalingos atitinkamos finansinės išlaidos. Kadangi aptartos aplinkybės patvirtina, kad T. V. finansinė padėtis yra sunki ir atlyginti visą turtinę žalą, neišdėsčius turtinės žalos atlyginimo termino, ji objektyviai neturės galimybės, teismo manymu, yra tikslinga išdėstyti turtinės žalos atlyginimo terminą 36 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąją po nuosprendžio įsiteisėjimo 24 mėnesius kas mėnesį, bet ne vėliau kaip einamojo mėnesio 15 dienos, mokėti po 300 Eur (tokiu būdu per šį laikotarpį bus atlyginta ne mažiau nei 70 % priteistos žalos), o likusius 12 mėnesių kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, mokėti po 255 Eur, o paskutinįjį mėnesį – 263,13 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) nuoplovos voke Nr. 1; 2) šlepetės voke; 3) juodos kelnės; 4) juodai baltas megzstinis; 5) kojinės voke Nr. 4; 6) kelnės su diržu voke Nr. 5; 7) sukarpyta palaidinė voke Nr. 6; 8) kelnaitės voke Nr. 7; 9) peilis voke Nr. 1; 10) nuoplova voke Nr. 3; 11) Vokas su DNR ir protokolas (2022 m. spalio 7 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, vokas su T. V. DNR (seilių) lyginamaisiais pavyzdžiais, 2022 m. spalio 11 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, vokas su D. V. DNR (seilių) lyginamaisiais pavyzdžiais) – kurie 2022 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu buvo patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato saugojimo kamerą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3–4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoja T. V. per bausmės atlikimo laiką: 1) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip 70 % Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistą turtinę žalą; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti T. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d., vieną parą, prilyginant jas 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš T. V. 10 268,13 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti, įpareigojant nuteistąją šią žalą atlyginti per 36 mėnesius tokia tvarka: po nuosprendžio įsiteisėjimo 24 mėnesius kas mėnesį, bet ne vėliau kaip einamojo mėnesio 15 dienos, sumokant po 300 Eur, o likusius 12 mėnesių kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d., sumokant po 255 Eur, o paskutinįjį mėnesį – 263,13 Eur.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymo priteisti iš T. V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) nuoplovas voke Nr. 1; 2) šlepetes voke; 3) juodas kelnes; 4) juodai baltą megzstinį; 5) kojines voke Nr. 4; 6) kelnes su diržu voke Nr. 5; 7) sukarpytą palaidinę voke Nr. 6; 8) kelnaites voke Nr. 7; 9) peilį voke Nr. 1; 10) nuoplovą voke Nr. 3; 11) Voką su DNR ir protokolą (2022 m. spalio 7 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, voką su T. V. DNR (seilių) lyginamaisiais pavyzdžiais, 2022 m. spalio 11 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, voką su D. V. DNR (seilių) lyginamaisiais pavyzdžiais), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.