- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-1057-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43118-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis M. D., UADB „Industrijos garantas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/09/00113. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas galėjo būti įvykdytas prieš 5 metus, o antstolis jokių veiksmų per praėjusius 5 metus nesiėmė. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie skolos išieškojimą, jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 5.603,09 Lt išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojo UADB “Industrijos garantas” naudai. Vykdomoji byla buvo užvesta 2009 m. sausio 16 d. Vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Raginimas įteiktas nebuvo, o registruotos siuntos įteikimo pranešime 2009 m. sausio 24 d. kurjeris pažymėjo, kad gavėjo žmona informavo, jog skolininkas sėdi kalėjime. Informatikos ir ryšių departamento prie VRM 2009 m. rugpjūčio 4 d. rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjas atliko bausmę nuo 2009 m. birželio 25 d. Tam, kad būtų nustatyta skolininko buvimo vieta, buvo atliktas užklausimas Gyventojų registro tarnybai, kurios išraše nurodyta, kad skolininkas gyvenamosios vietos nedeklaravo. Vadovaujantis tuo metu galiojančiu CPK 655 straipsniu, raginimo turinys 2009 m. vasario 17 d. buvo paskelbtas vietinėje spaudoje ir raginimo terminas suėjo 2009 m. vasario 28 d. Raginimo terminui suėjus, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, 2009 m. vasario 27 d. areštuota skolininkui priklausanti banko sąskaita, tačiau skolininkui priklausančio turto ar pajamų nenustatyta.
Kreditorius UADB „Industrijos garantas“ nesutiko su skundu. Nurodė, kad skolininkas apie vykdomą išieškojimą buvo informuotas tinkamai. Civilinėje byloje priteistos skolos išieškojimas senaties termino neturi, taigi nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
Teismas paaiškino pareiškėjui, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatytas senaties terminas, tačiau jis taikomas tik atskirais atvejais. Pagal Mokesčių administravimo 107 straipsnį valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai – delspinigių) – priverstinio išieškojimo senaties yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kitoms skoloms išieškojimo senaties pagal įstatymus nėra. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir nutraukti vykdomąją bylą dėl suėjusio senaties termino. Teismas nenustatė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus įteikiant skolininkui pranešimą apie pradėtą vykdymą. Nustatyta, kad vykdomoji byla buvo užvesta 2009 m. sausio 16 d. ir vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Tam, kad būtų nustatyta skolininko buvimo vieta, buvo atliktas užklausimas Gyventojų registro tarnybai, kurios išraše nurodyta, kad skolininkas gyvenamosios vietos nedeklaravo. Vadovaudamasis tuo metu galiojančiu CPK 655 straipsniu, raginimo turinys 2009 m. vasario 17 d. paskelbtas vietinėje spaudoje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinat ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tačiau administracinėn atsakomybės patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Vykdymo procese yra taikoma išieškojimo senatis, tačiau įstatymu nėra tiksliai apibrėžti išieškojimo senaties terminai. Tokiu atveju yra taikoma įstatymo ir teisės analogija. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasis ir šioje byloje. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, jog vykdomoji byla nutraukiama, kai išieškojimui pasibaigia įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Antstoliui šiuo klausimu jokia diskrecija nėra suteikta. Pareiškėjas nebuvo supažindintas nei su priteistos sumos dydžiu, nei su vykdomu išieškojimu, jokio raginimo ir šaukimo niekada nebuvo gavęs. Antstolis per praėjusius penkerius metus nesiėmė jokių priemonių, kad informuotų pareiškėją apie išieškojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su CPK nustatytų išieškojimo senaties terminų taikymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10146-541/2008 patenkino ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo E. G. 3.231,51 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 342,81 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškiniu iš atsakovo buvo reikalaujama draudimo išmokos, kurią ieškovas sumokėjo už žalą, padarytą dėl atsakovo kaltės sukelto eismo įvykio, atlyginimo. Pagal minėtą sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui.
Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pažymėtina, kad antstoliai vykdo išieškojimus ne tik pagal civilinėse bylose išduotus teismų vykdomuosius raštus, bet ir pagal teismo nuosprendžius, nutartis ir nutarimus baudžiamosiose bylose, teismo nutarimus administracinėse bylose, institucijų ir pareigūnų nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose išduotus vykdomuosius dokumentus. Kadangi BK 96 straipsnyje yra numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, o ATPK 308 straipsnyje nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis, minėtame CPK straipsnyje yra nurodytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas, suėjus išieškojimo senaties terminui. Tačiau nagrinėjamu atveju išieškojimas iš pareiškėjo yra vykdomas civilinės bylos pagrindu dėl civilinių teisinių santykių. Pirmos instancijos teismas teisingai išaiškino pareiškėjui, jog CPK nenumato išieškojimo senaties termino iš jo išieškomai skolai.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atskirajame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 buvo nagrinėjama galimybė taikyti išieškojimo senaties terminą Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos nutarimui, kuriuo pareiškėjui skirta 100 Lt administracinė nuobauda. Todėl byloje buvo remiamasi ir baudžiamosios teisės principais. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje išieškojimas iš pareiškėjo yra vykdomas pagal teismo sprendimą civilinėje byloje, todėl aukščiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi remtis negalima. Antstolis 2008 m. lapkričio 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2009 m. sausio 16 d. patvarkymu, taigi nebuvo praėjęs CPK 606 straipsnyje numatytas 5 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti buvo atliekami vykdymo veiksmai, antstolis vykdomojo dokumento nebuvo grąžinęs išieškotojui, todėl antstolis pagrįstai tęsia išieškojimą, o vykdomosios bylos nutraukimui nėra CPK numatytų pagrindų. Vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis raginimą skolininkui įteikė tinkamai viešo paskelbimo būdu spaudoje pagal tuo metu galiojusio CPK 655 straipsnio nuostatas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.