Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. M. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-888-308/2016 pagal pareiškėjos M. A. M. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, suinteresuotas asmuo M. P., atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės A. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė A. M. 2016 m. liepos 8 d. motyvuotu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjos skundą tenkinti ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis grindžiama ne pareiškėjos pateiktame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, o naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, laiko, jog teismas turėjo nagrinėti pareiškėjos skundą, o ne vertinti jo pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pagrindo spręsti dėl griovimo darbų teisėtumo, nurodydamas, kad šias aplinkybes patvirtina griovimo darbų sutarties kopija ir griovimo aprašas, kadangi griovimo aprašo byloje nėra pateikta.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas dėl atliktų darbų kainos pagrįstumo yra prieštaringas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktoje sąmatoje buvo užaukštintos kainos, kadangi po griovimo darbų buvo pateikta mažesnės darbų griovimo kaina, o tai reiškia, kad griovimo darbai buvo atliekami ne pagal sąmatą.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundo argumentą dėl įstatymo pažeidimų ir nesivadovaudamas Statybos įstatymo norma bei Statybos techninio reglamento reikalavimais, pažeidė Civilinio proceso kodekso imperatyvią normą, kas turi esminės reikšmės teismų praktikos formavimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

A. K. apygardos teismui teikia prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-50-770/2008 prijungimo, nurodydama, jog šioje byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog dėl namo avarinės būklės, verandos griovimo darbai galėjo būti atliekami tik parengus savavališkos statybos padarinių šalinimo projektą, o antstolė 2016 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl neteisėtai pastatytų statinių griovimo priėmė jo nesant. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomi ir prašomi ištirti dokumentai minėtoje civilinėje byloje buvo išduoti dar iki atskirojo skundo pateikimo teismui datos, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog jie galėjo būti paduoti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba kartu su atskiruoju skundu. Todėl šį apeliantės prašymą atmeta.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo skolininkę M. A. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą stiklo paketų priestatą (verandą) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-692-186/2008 teismo sprendimą paliko nepakeistą. Skolininkė geruoju teismo sprendimo neįvykdė, todėl 2008 m. gruodžio 17 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas antstolės A. M. kontorai priverstiniam vykdymui. Teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1496-770/2009 pakeitė teismo sprendimo byloje vykdymo tvarką - suteikė tuometinei Alytaus apskrities viršininko administracijai teisę likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą stiklo paketų priestatą (verandą) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išieškant iš skolininkės patirtas išlaidas. Teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi pakeitė išieškotoją Alytaus apskrities viršininko administraciją į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Antstolė 2016 m. birželio 9 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl neteisėtai pastatytų statinių griovimo, kuriuo patvarkė 2016 m. liepos 12 d. 10 val. pradėti vykdyti neteisėtai pastatyto statinio - stiklo paketų priestato (verandos) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), griovimą, pavedant statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atlikti UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Skolininkė 2016 m. liepos 7 d. antstolei pateikė skundą, prašydama panaikinti 2016 m. birželio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtai pastatytų statinių griovimo supaprastintą aprašą, suderinta nustatyta tvarka bei paskaičiuoti priestato griovimo darbų sąmatą. Teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-888-308/2016 netenkino skolininkės prašymo ir netaikė laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. liepos 18 d. surašė savavališkai pastatyto statinio (statinio dalies) nugriovimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad 2016 m. liepos 13 d. stiklo paketų priestatas (veranda) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra priverstinio vykdymo tvarka nugriautas, statinio griovimo aprašo reikalavimai yra įvykdyti, statybvietė sutvarkyta, statybinės atliekos iš statybvietės pašalintos.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Šiuo atveju 2008 m. kovo 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas dėl pareiškėjos neteisėtai pastatyto stiklo paketų priestato (verandos) nugriovimo įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 8 d., antstolei vykdyti perduotas 2009 m. sausio 6 d. M. A. M. teismo įpareigojimo per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą nugriauti stiklo paketų priestatą (verandą) neįvykdė, todėl antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, vadovaudamasi CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka, ėmėsi vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2016 m. birželio 9 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl neteisėtai pastatyto statinio – stiklo paketų priestato (verandos) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo, pavedant statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus atlikti UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Skolininkė 2016 m. liepos 7 d. antstolei pateikė skundą, prašydama panaikinti 2016 m. birželio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtai pastatytų statinių griovimo bei perskaičiuoti priestato griovimo darbų sąmatą. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi netenkino skolininkės prašymo ir netaikė laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Inspekcija 2016 m. liepos 18 d. surašė savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad 6,00 m x 3,65 m. dydžio stiklo paketų priestatas (veranda) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris turėjo būti nugriautas pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą, yra nugriautas 2016 m. liepos 13 d., statinio griovimo aprašo reikalavimai yra įvykdyti, statybvietė sutvarkyta, statybinės atliekos iš statybvietės pašalintos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad antstolė pradėjo griovimo darbus nesant griovimo projekto, neturint rašytinio pritarimo griovimo aprašui, kadangi teisės aktai tokios pareigos antstolei nenumato. Apeliantei buvo žinomas sprendimo neįvykdymo faktas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė antstolei griovimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ kopiją, savavališkai pastatyto stiklo paketų priestato (verandos) prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), griovimo aprašą, lokalinę sąmatą, kalendorinį darbų vykdymo grafiką bei darbų techninę specifikaciją. Atsižvelgdamas į nustatytą apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl griovimo aprašo nebuvimo vertina kaip nepagrįstus, todėl juos atmeta. Taip pat išaiškina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas griovimo aprašui – nebuvo reikalingas, kadangi statybos įstatymas to nenumato - kai statinio griovimą teismo sprendimu organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolė A. M., atlikdama vykdymo veiksmus, būtų pažeidusi CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą tvarką ar veikusi išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interesais, todėl laiko, jog apeliantės argumentai dėl rašytinio pritarimo griovimo aprašui privalomumo yra nepagrįsti ir juos atmeta kaip neatitinkančius tikrovės.

Apeliantė nurodo, kad antstolė nesiėmė priemonių, kad būtų nustatyta teisinga ir pagrįsta statinių nugriovimo darbų kaina, teisingai parinktas rangovas šiems darbams atlikti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnyje nustatyta statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimus tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį neteisėtos statybos padarinių šalinimo funkciją atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punkte nustatyta, kad išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, turi parinkti ir nurodyti antstoliui asmenį, kuris vykdys savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus. Tokiu būdu, valstybinei institucijai, šiuo atveju išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, o ne antstolei teisės aktais suteikta pareiga parinkti rangovą neteisėtai pastatytų statinių nugriovimui, jeigu teismo sprendimas nevykdomas. Mokėtina kaina už statybos (griovimo) darbus yra apskaičiuojama iš bazinio atitinkamų statybos (griovimo) darbų įkainio, apskaičiuoto pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus skaičiuojamosios kainos nustatymo principus bei Statybos produkcijos sertifikavimo centro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimu (2006 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. D1-492) juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre įregistruotas griovimo sutarties pasirašymo dieną aktualias rekomendacijas. Griovimo darbai atlikti priverstine tvarka. skolininkė, norėdama, kad savavališkai pastatyto stiklo paketų priestato (verandos) prie gyvenamojo namo, griovimo darbai būtų atlikti už mažesnę kainą, turėjo galimybę pati organizuoti griovimo darbus ir įvykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą gera valia. Tokiems darbams atlikti skolininkė turėjo pakankamai laiko, tačiau šio sprendimo nevykdė, todėl turėjo suvokti, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukels jai papildomų neigiamų turtinių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas skolininkės argumentus dėl griovimo darbų kainos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.