- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 1-46-1008/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Kaltinamasis
- S. N., D. J., A. D.
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Ž. G., S. B., nukentėjusiajam D. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) sodyboje (be numerio), išsiskyręs, bedarbis (reg. darbo biržoje), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį,
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis (reg. darbo biržoje), neteistas, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį,
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. N., D. J. ir A. D. laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 20 d. vakaro iki 2015 m. lapkričio 23 d. 6.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami kartu, sistemingai baugino D. A., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodami prieš jį psichinę prievartą, t. y. 2015 m. lapkričio 20 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie D. A. priklausančio namo durų paliko degančią vėlinių žvakę ir vainiką, taip pat laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. ryto, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie D. A. priklausančio namo durų paliko 2 vnt. degančių vėlinių žvakių ir puokštę dirbtinių gėlių.
Kaltinamasis S. N. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) kaime, prie nukentėjusiojo buto durų. Tai buvo tą dieną, kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2015 m. lapkričio mėn. Prie nukentėjusiojo buto durų uždegė žvakes ir nuėjo namo. Be dviejų žvakių padėjo ir D. J. nulaužtą eglišakį. Gailisi dėl savo poelgio. Nukentėjusiojo atsiprašė, ir ne vieną kartą, šis jam atleido. Kai antrą kartą uždegė žvakę, D. J. patraukė ją, sakė, kad užteks. Prie nukentėjusiojo durų buvo padėta nulaužta eglės šaka ir kartu padėtos sudžiūvusios gėlės.
Kaltinamasis D. J. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo 2015 m. lapkričio mėn. nuo 20 iki 23 d. (duomenys neskelbtini). Jis padėjo prie durų žoles, o S. N. padegė žvakes. Kitą dieną, kai uždegė žvakę, bet ji nedegė, ją nuspyrė. Žvakes parduotuvėje pirko A. D.. Žvakę uždegė S. N.. Antrą kartą padegus žvakę, jis netrukus, gal po 10 min., nuėjo ir nuspyrė viską į šalį. Gėlių, kurios buvo užkištos už rankenos, nenuėmė, nes jų tamsoje nerado. Savo poelgį vertina blogai, gailisi taip pasielgęs, atsiprašė nukentėjusiojo. Buvo išgėręs alaus, blaivus taip nesielgtų.
Kaltinamasis A. D. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jie trise susitiko prie parduotuvės, išgėrė alaus. Jis nupirko žvakutę, D. J. prirovė žolių. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), prie D. A. namų, ten Saulius uždegė žvakutę, D. J. pametė žolių. Antrą kartą nunešė dvi žvakutes, jis už durų užkišo plastmasinių gėlių. Pripažino, jog išgertas alus galėjo turėti įtakos norui pagąsdinti žmogų. Pats pirko gėles ir jas užkišo už rankenos. Antrą kartą uždegus žvakes ir padėjus gėles, pasakė D., kad viską panaikintų, nes suprato, kad negerai daro. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, mano, kad nukentėjusysis jiems atleido.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų S. N., D. J. ir A. D. prisipažinimų, jų kaltė yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
nukentėjusiojo D. A. 2015 m. lapkričio 21 d. pareiškimu policijos komisariatui, kuriame nurodyta, jog prie durų buvo padėtas vainikas ir uždegta žvakė (12 b. l.);
nukentėjusiojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. lapkričio 21 d. apie 13.25 val. jis parėjo namo (duomenys neskelbtini) ir prie savo namų durų rado padėtą vainiką ir uždegtą žvakę. Visą savaitę į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambinėjo S. N. ir grasino susidoroti. Į telefoną gavo S. N. SMS žinutę, kurioje rašė „tau ten gėles, žvakes padėjo A. D. su „b.“. 2015 m. lapkričio 23 d. apie 10.30 val. vėl parėjęs į namus prie durų rado užkištas gėles ir degančią žvakę. Kiek jam žinoma „b.“ yra vadinamas D. J.. Su išvardintais asmenimis jokių piktumų neturi. Teiravosi savo kaimynų, tačiau jie nematė, kas galėjo prie durų padėti gėles ir degančią žvakę (19-21 b. l.). 2015 m. lapkričio 21 d. apie pietus į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepęs iš balso suprato, kad kalbėjo kažkuris iš D., kurie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek suprato, jis buvo neblaivus ir jį iškoliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Su juo nekalbėjo ir išjungė telefoną. Po pokalbio su D. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Tą patį vakarą išvyko pas seserį į (duomenys neskelbtini) ir namo grįžo tik 2015 m. lapkričio 23 d. apie 9.30 val. Grįžęs prie namo durų rado padėtą puokštę plastmasinių gėlių ir dvi vėlinių žvakes, iš kurių viena jau buvo užgesusi (23–24 b. l.);
liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji D. A. pažįsta, jis seniau bendraudavo su jos sugyventiniu S. N.. Apie tai, kad D. A. buvo padėtos gėlės ir žvakės, sužinojo iš policijos pareigūnų, kai jie buvo atvažiavę pas juos į namus ir norėjo pasikalbėti su S. N.. Įtarė, kad D. A. nori apkaltinti jos sugyventinį ir pati pradėjo aiškintis. Sužinojo, kad D. A. gėles ir žvakes padėjo A. D., kuris (duomenys neskelbtini) k. esančioje vienoje iš parduotuvių pirko žvakes. Dėl „B.“ – D. J., spėjo, kadangi jis nuolatos su A. D. geria ir yra draugai. Ankščiau jos sugyventinis su D. A. gerai sugyvendavo, D. A. ateidavo pas juos į namus. S. N. su D. A. susipyko, kai jis būdamas girtas ją išvadino negražiais žodžiais. Nuo to laiko D. A. su S. N. nebebendrauja (32-33 b. l.);
2015 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – namas esantis (duomenys neskelbtini). Už namo rytinių durų užkištos baltos spalvos plastikinės gėlės, prie įėjimo durų, ant žemės betono, padėta žvakė, plastikiniame indelyje su metaliniu dangteliu (13–16 b. l.);
2015 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. 664, kurioje užfiksuotas namo vaizdas nuo Klykolių gatvės, buto durų vaizdas iš arti su užkištomis gėlėmis (17–18 b. l.);
2015 m. lapkričio 25 d. apžiūros protokolu ir jo priedu fotolentele Nr. 674, kuriuose užfiksuota, jog apžiūrint D. A. mobilaus ryšio telefoną „CAT“, įjungus funkciją „Pranešimai“ ir gauti pranešimai, matosi gautas pranešimas iš abonento pavadinto „S.“, pranešimo turinys: „tau ten geles ir zvake padėjo audrius d. su b.“. Adresatų knygoje abonentas pavadintas „S.“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus funkciją visi skambučiai, nustatyta, kad 2015-11-21,13.13 val., skambučio trukmė 00.00.18, 13.25 val., pokalbio trukmė 00.00.29, 14.24 val., pokalbio trukmė 00.00,00, ir 14.42 val. pokalbio trukmė 00.00.00, buvo priimti skambučiai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (26-28 b. l.);
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Taigi, šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-94/2013, 2K-217/2014).
Nors visi kaltinamieji nurodė, kad atlikdami kaltinime nurodytus veiksmus norėjo tik pajuokauti, nemanė, kad nukentėjusysis taip išsigąs, tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusysis pareiškime policijos komisariatui nurodė, kad bijo miegoti naktimis, nueiti į parduotuvę (12 b. l.). Nukentėjusiojo, kaltinamųjų, liudytojos parodymais byloje nustatyta, kad būta konfliktų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo A. D. brolio, taip pat nukentėjusiojo ir kaltinamojo S. N.. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamųjų veiksmų intensyvumą (nukentėjusįjį bauginančius veiksmus atliko dukart per trumpą laiką), pobūdį, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konstatuotina, jog nukentėjusysis turėjo realų pagrindą bijoti, kad kaltinamieji gali įgyvendinti savo grasinimus, o kaltinamieji suvokė, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajam baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamųjų S. N., D. J. ir A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios kaltinamųjų S. N., D. J. ir A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, visi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką; antra, pretenzijų dėl nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusysis neturi ir trečia, visi kaltinamieji susitaikė su nukentėjusiuoju (181 b. l.) bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nė vienas iš kaltinamųjų nėra anksčiau teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, kaltinamieji nuoširdžiai gailisi, todėl S. N., D. J. ir A. D. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis), paskiriant kiekvienam iš kaltinamųjų baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 38 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Kaltinamiesiems išaiškintinos BK 74 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės.
Kaltinamiesiems S. N., D. J. ir A. D. išaiškintina, jog jeigu kiekvienas iš jų per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. N., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam S. N. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
D. J., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. J. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. D., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. D. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti S. N., D. J. ir A. D., jog per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti kaltinamiesiems, jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone; asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.