Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo iš dalies tenkintas V. B. skundas, panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) vyriausiosios tyrėjos D. P. 2017 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 52-IL-3317 nutarta nepradėti administracinės bylos teisenos, nesant įvykio ir sudėties pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje „Nedidelis chuliganizmas“.Dėl minėto nutarimo buvo paduotas skundas, tačiau Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu V. B. skundą tenkino iš dalies: panaikino 2017 m. kovo 27 d. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. P. nutarimą Nr. 52-IL-3317 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. V. atžvilgiu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.R. V. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-4-743/2017 ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Skunde apeliantas nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka, nes nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo nepadarė, o Alytaus AVPK Lazdijų r. PK priimtas nutarimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti panaikintas. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pakartotinai tos pačios teisėjos, kuri ir 2016 m. gruodžio 23 d. priėmė nutartį, kuria buvo panaikintas policijos nutarimas ir byla grąžinta Alytaus AVPK Lazdijų r. PK. Posėdžių metu iš priimtų nutarimų susidarė įspūdis, kad teisėja šališka, ji nagrinėdama bylą, tiek pasisakydama nutarimuose nevertino įrodymų visumos, o pagrinde rėmėsi tik V. B. dėstomais argumentais.Skunde apeliantas išreiškė nuomonę, kad teismas, savo nutartyje neįvertino liudytojų T. M., I. M. parodymų, neatsižvelgė ir į apelianto parodymus ir kitus įrodymus. Kad padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, teismas argumentavo V. B. ir jo sutuoktinės parodymais. Neatsižvelgė į policijos atstovo nuomonę, kad J. B. parodymai turėtų būti nevertinami, kadangi ji yra pareiškėjo žmona. J. B. parodymai turėjo būti nevertinami ir dėl to, kad jie išsamesni pateikti po teismo pirmosios nutarties, kuri buvo palanki V. B. ir kur buvo išdėstyti argumentai ir pan. Apeliantas kategoriškai neigia padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. V. B. fiksuodamas padarytą KET pažeidimą pats rizikavo savo ir kitų saugumu bei sveikata. Pastumdamas V. B. ranką, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo telefonas, neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ar visuomenės rimtį. Tai buvo instinktyvus veiksmas, kurio tikrai negalima priskirti prie tyčinių kitų veiksmų. Be to, viskas vyko laukuose, todėl nemano, kad tai galima laikyti vieša vieta. Be to, paties V. B. elgesys, o ne apelianto, sutrikdė įvykį mačiusiems liudytojams rimtį. Kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankami neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, buvo būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu.Atsiliepimuose į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK viršininkas bei V. B. prašo palikti apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. V. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apelianto R. V. skundas netenkintinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą, kadangi apelianto teigimu, jis nepadarė nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.Tačiau apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus byloje duomenis bei nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog viešosios tvarkos pažeidimo ir rimties sutrikdymo faktui konstatuoti pakanka R. V. nustatytų veiksmų ir J. B., V. B. viešoje vietoje patirtų nepatogumų ir jų rimties sutrikdymo, todėl Alytaus AVPK Lazdijų r. PK 2017 m. m. kovo 27 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos medžiagoje Nr. 52-AP-5628 yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena R. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nes pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tačiau ATPK 35 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos dienos. Pagal teismų praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2016 m. spalio 12 d. prašymu V. B. prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje dėl to, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 18.30 val., jam telefonu filmuojant Kelių eismo taisykles pažeidžiantį traktorininką, šis, iškišęs ranką pro traktoriaus langą, trenkė jam per ranką, dėl ko iš rankos iškrito telefonas. Kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pratęsta, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti baigėsi 2017 m. balandžio 9 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administracinė teisena negalima (ANK 591 straipsnio 7 punktas).Apeliantas skunde iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, dėl ko, jo nuomone, ir buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas. Tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

10.1.Nagrinėjamu atveju R. V. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime nedaro pirmosios instancijos teismo nutarimo neteisėtu. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su V. B. ir J. B. parodymų vertinimu, jie atitinka kitus bylos duomenis dėl faktinių bylos aplinkybių (filmuota medžiaga, pranešimas apie įvykį policijai ir kt). Byloje nenustatyta, kad V. B. ir J. B. būtų turėję išankstinį nusistatymą R. V. atžvilgiu. Juolab, jog V. B., elgdamasis pilietiškai, tik stengėsi telefonu užfiksuoti pažeidimą bei jį padariusį asmenį. Policijos atstovo išsakyta nuomonė, kad J. B. parodymai turėtų būti nevertinami, nes ji yra V. B. sutuoktinė, teismui nėra privaloma. T. M. ir I. M. parodymai pirmosios instancijos teismo neliko neįvertinti, tačiau aplinkybė, jog minėtieji asmenys apelianto elgesiu nesijautė neigiamai paveikti, savaime nereiškia, jog nebuvo sutrikdyta J. B. ir V. B. rimtis. Teismo vertinimu, nagrinėjamos situacijos kontekste pats apeliantas nėra nuoširdus, teigdamas, jog rankoje nematė telefono ir neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos ar visuomenės rimties. Jo nurodytos aplinkybės, kad buvo akinamas saulės ir nesuprato, kad yra filmuojamas, išsamiai paneigtos pirmosios instancijos teismo, be to, pažymėtina, jog byloje esanti filmuota medžiaga ne tik patvirtina, buvus šviesų paros metą, kas sudarė puikią galimybę R. V. matyti kas vyksta aplinkui, tačiau iš vaizdo įrašo taip pat girdėti, kad su R. V. buvo tik mandagiai sveikinamasi „laba diena“, kas nesudarė pagrindo išprovokuoti R. V. priešingo teisei elgesio - tyčia kirsti ranka V. B. per ranką, kurioje laikomas telefonas. Įvertinus minėtus įvykius visiškai sutiktina su teismo išvada, jog tokie R. V. veiksmai pažeidė asmens elgesio viešumoje taisykles, pagrįstas etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais ir atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytą „kitų veiksmų sąvoką“. Taip pat konstatuotina, jog in dubio pro reo principas, reikalaujantis visus neaiškumus traktuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, šiuo atveju, kaip teigia R. V., pažeistas nebuvo, nes byloje yra pakankamai duomenų spręsti, jog R. V. savo veiksmais padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą.

10.2. Taip pat nesutiktina su apeliano teiginiu, kad jo veiksmai buvo atlikti ne viešoje vietoje. Nors viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešąja vieta gali būti pripažįstami vieši (masiniai) žmonių susibūrimai, organizuoti sporto, kultūros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės; miestų (gyvenviečių) gatvės, šalia jų esantys atviri (neaptverti) kiemai, atviri (nors ir aptverti, tačiau nerakinami) kiemai, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu; aikštės, skverai, parkai; kioskai, paviljonai ir kiti objektai, jei į juos patekta tiesiogiai iš viešosios vietos; visuomeninio transporto priemonės, skirtos keleiviams pervežti; kitos viešos žmonių susibūrimo vietos: parduotuvės, turgavietės, teatrų, parodų salės ir kitos vietos jų darbo (lankymo) metu; bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, prieigos prie vandens telkinių, kiti objektai. Šiuo gi atveju nustatyta, kad nagrinėjamas konfliktas įvyko apie 15 metrų nuo valstybinės reikšmės kelio, šį įvykį matė J. B., T. M., I. M., todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo nusižengimo padarymo vietos vertinimu, kad laukai - vieša vieta.

10.3.Apeliantas tai pat išreiškė nuomonę, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Išanalizavus bylos duomenis akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, nebuvo šališkas. Teisėja A. V. 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. V. atžvilgiu ir grąžino bylą institucijai nutartyje nurodytiems veiksmams atlikti, kas rodo, jog teismas siekė, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos visos bylos aplinkybes ir atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, be to, kaip matyti iš 2017 m. gegužės 3 d. informacinės pažymos (b. l. 18) apeliantas nepasinaudojo teisėjos nušalinimo teise. Šioje byloje ginčijamas 2017 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas atitinka ANK 636 straipsnio reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis spendimas tik dėl to, kad netenkina apelianto interesų, nereiškia, jog teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, iš tiesų buvo šališkas, todėl šis argumentas laikytinas nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė R. V., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl pagrįsto administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.