Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Lazdijų r. PK) 2017 m. kovo 27 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos Nr. 52-IL-3317.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 12 d. prašymu V. B. paprašė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje dėl to, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 18.30 val., jam telefonu filmuojant Kelių eismo taisykles pažeidžiantį traktorininką, šis, iškišęs ranką pro traktoriaus langą, trenkė jam per ranką, dėl ko iš rankos iškrito telefonas.

2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio vyresnioji tyrėja Rasma Šoliūnienė nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. V. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties.

2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 52-AT1-1036 nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos panaikino ir grąžino bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK.

2017 m. kovo 27 d. nutarimu Alytaus AVPK Lazdijų r. PK pakartotinai nutarė nepradėti administracinės teisenos R. V. veiksmuose nesant ATPK 174 straipsnyje nustatyto įvykio ir sudėties.

Skundas grindžiamas šiais argumentais. 2016 m. spalio 9 d. apie 18.30 val., važiuodamas valstybinės reikšmės keliu Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija, 11-ajame kilometre, jis pastebėjo, kad vikšrinis traktorius pervažiavo asfaltuota kelio danga į kitą kelio pusę ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 2 dalyje. Siekdamas užfiksuoti transporto priemonę, jis pradėjo filmuoti traktorių, o pastebėjęs, kad ant traktoriaus yra tik seno pavyzdžio (rusiškas) valstybinio numerio ženklas, pradėjo filmuoti ir traktorininką, siekdamas, kad šis neišvengtų administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus. Tuomet traktorininkas iškišo ranką pro traktoriaus langą ir vieną kartą sudavė jam per ranką, dėl ko telefonas iškrito. Mano, kad tokie traktorininko veiksmai viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką, todėl jis turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK 481 straipsnyje nustatyta švelnesnė atsakomybė nei pagal ATPK 174 straipsnį. Atliekant papildomą įvykio aplinkybių tyrimą apklausta J. B. patvirtino, kad matė šį įvykį, matytas įvykis ją sutrikdė, sujaudino, todėl apie tai ji tuoj pat pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Šie jos parodymai patvirtina, kad viešoji tvarka buvo pažeista. Nors papildomai tiriant įvykio aplinkybes pareigūnas apklausė liudytoją R. S., tačiau jis įvykio nematė, jo parodymai esminės reikšmės neturi. Teismo posėdžio metu nurodė palaikantis skundą, prašė jį patenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas, R. V. prašo skundą atmesti, nurodo, kad jis nesuprato daręs administracinius teisės pažeidimus, nematė, kad jis yra stabdomas, nematė, kad yra filmuojamas, jį akino sklindanti šviesa, todėl iškišęs ranką pro traktoriaus langą, jis siekė pastumti šviesos šaltinį ir nežino, ar stumdamas kontaktavo su V. B. ranka.

Alytaus AVPK Lazdijų r. PK atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad R. V. veiksmai nėra tyčiniai ir negali būti pripažinti administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 174 straipsnyje. Viešoji tvarka ir žmonių rimtis nepažeista, nes apklausti I. M., T. M., R. S. tai patvirtino, o J. B. yra V. B. žmona, todėl jos parodymais nėra pagrindo grįsti nutarimą. Sutinka, kad R. V. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ANK nuostatas.

Iš 2016 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vyriausioji patrulė Brigita Krukonytė pranešė apie R. V. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13). Vadovaujantis šiuo pranešimu, 2016 m. spalio 9 d. R. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių 223, 224, 225, 228 punktų pažeidimo, kaltinant R. V. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 145 straipsnio 2 dalyje; R. V. pripažino padaręs šiuos administracinės teisės pažeidimus (b. l. 14,15). 2016 m. spalio 11 d. nutarimu R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalyse, 145 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas144 Eur bauda (b. l. 16,17). 2016 m. spalio 9 d. 19.16 val. R. V. buvo blaivus (b. l. 18). J. B. parodė, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 18.30 val. vyko kartu su sutuoktiniu V. B., matė, kaip jis išlipęs iš automobilio priėjo prie Kelių eismo taisykles pažeidžiančio traktorininko ir jį filmavo, o šis smūgiavo per telefoną, kuriuo buvo filmuojamas ir V. B. rankoje turėtas telefonas iškrito jam iš rankų. Ji dėl to susinervino ir apie šiuos veiksmus pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir, V. B. sugrįžus į jų automobilį, jie laukė policijos pareigūnų (b. l. 43,44). I. M., T. M. patvirtino, kad matė kaip 2016 m. spalio 9 d. V. B. būnant šalia traktorininko su telefonu rankoje, R. V. ranka stūmė telefoną ir šis nukrito, šie traktorininko veiksmai jų rimties nesutrikdė (b. l. 22,23). R. S. patvirtino, kad 2016 m. spalio mėnesį buvo prie T. M. namo ir matė vikšrinį traktorių, susibūrusius policijos pareigūnus, kitus asmenis, tačiau asmenys buvo ramūs, netriukšmavo ir jis nesuprato, kas ten nutiko. Apie įvykį sužinojo vėliaus (b. l. 41,42). Pateikti laikmenoje du vaizdo įrašai: vaizdo įraše Nr. 20161009_183113 matyti asfaltuoto kelio kelkraščiu važiuojantis vikšrinis traktorius; įraše Nr. 20191009_183244 matyti, kaip traktorininkas pasilenkia į priekį pro langą, užsimoja ranka ir smūgiuoja, vaizdo įrašas nutrūksta (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl veikos perkvalifikavimo

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodek­sas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusi­žen­gi­mų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įsta­ty­mas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė admi­nistracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižen­gi­mo požy­mius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė admi­nistracinė atsakomybė. Perkvali­fi­­kuo­jant veiką, švelnesnė administra­ci­nė atsakomy­bė yra ir tuo atveju, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų) (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). ATPK 174 straipsnio sankcijoje buvo numatytas areštas, o ANK 481 straipsnyje šios nuobaudos rūšies nėra, todėl R. V. veika turi būti perkvalifikuota pagal ANK nuostatas ir nagrinėtinas pagal ANK (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymių buvimo

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Ar R. V. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalį, spręstina tik nustačius, ar jis atliko įstatymo dispozicijoje aprašytus veiksmus, ar atlikti veiksmai buvo viešojoje vietoje ir ar jais jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešoji tvarka – nerašytos asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai, pagrįstos etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai dėl jų viešoje vietoje esantys ar galintys atsirasti asmenys patiria nepatogumų, pasijunta pažeminti ar šokiruoti, yra sutrukdomas jų poilsis, darbas ar kita veikla.

R. V., V. B., J. B., I. M., T. M. paaiškinimais nustatyta, kad R. V. važiuojant traktoriumi, o V. B. jį filmuojant, šis vieną kartą smūgiavo ranka per V. B. ranką, dėl ko V. B. rankoje buvęs telefonas iškrito. Nustatyta, kad tai įvyko apie 15 m. nuo valstybinės reikšmės kelio, todėl tai leidžia spręsti, kad šie R. V. veiksmai atlikti viešoje vietoje. Iš R. V. paaiškinimų, vaizdo įrašo matyti ir tai, kad jis juos atliko tyčia. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas ir ši laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Asmens teisių, garbės ir orumo apsaugos draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus (Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad V. B. filmavo, nes siekė užfiksuoti Kelių eismo taisykles pažeidžiantį asmenį ir užtikrinti visuomenės interesą nustatyti teisės pažeidimą padariusį asmenį bei jo atsakomybės neišvengiamumą. Įvertinus tai pripažintina, kad V. B. veiksmai buvo teisėti, nepažeidė R. V. teisės į privatumą ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. R. V. neigia supratęs, kad daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šis jo paaiškinimas neatitinka nustatytų bylos aplinkybių: R. V. yra vairuotojas, vairavo transporto priemonę, kuri yra neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka, jai neatlikta techninė apžiūra, ji neapdrausta, todėl esant šioms aplinkybėms, jis negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo teisei. Vaizdo įrašas patvirtina, kad įvykis vyko šviesiu paros metu, V. B. filmavo būdamas ne mažesniu nei vieno-dviejų metrų atstumu, todėl R. V. paaiškinimai, kad jis buvo akinamas ir nesuprato, kad telefonu yra filmuojamas, yra nepagrįsti. Tai, kad R. V. nebuvo akinamas patvirtina ir jo veiksmai: jis nevykdė Kelių eismo taisyklių 96 punkto reikalavimo, numatančio, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti. Visi šie aptarti argumentai leidžia spręsti, kad R. V., teisės pažeidimo darymo metu, siekdamas išvengti jo filmavimo, tyčia kirto ranka V. B. per ranką, dėl ko jo rankoje turėtas telefonas iškrito. Tokie veiksmai pažeidžia asmens elgesio viešumoje taisykles, pagrįstas etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais ir atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytų ,,kitų veiksmų“ sąvoką. Nors R. V. tyčia buvo nukreipta į siekį nutraukti jo filmavimą, tačiau tyčia smūgiuodamas ranka viešoje vietoje kitam asmeniui jis suprato, kad tokie veiksmai pažeidžia asmens elgesio viešoje vietoje taisykles ir pagarbos vieni kitiems principą, yra nepriimtini, todėl pažeidžia ir viešąją tvarką. Visą įvykį matė J. B., automobilyje laukusi V. B., pamačiusi įvykį ji susinervino ir kreipėsi pagalbos bendruoju pagalbos telefonu, nepatogumus dėl tokių R. V. veiksmų patyrė ir V. B.. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl įvykio jie patyrė nepatogumus, grėsmę, todėl to pakanka pripažinti, kad R. V. veiksmai ne tik pažeidė viešąją tvarką, tačiau ir J. B. bei V. B. rimtį. Ta aplinkybė, kad J. B., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, papasakojo ir apie traktorininko padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nereiškia, kad jos rimtis dėl R. V. suduoto smūgio nebuvo sutrikdyta. Tai, kad J. B. yra V. B. sutuoktinė, nėra pakankamas pagrindas kaip nepatikimus atmesti jos parodymus ir jų nevertinti. Nors T. M., I. M., pas kuriuos ir važiavo R. V., nesijautė sutrikę ar nepatogiai dėl R. V. veiksmų, ši aplinkybė nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo ir rimties sutrikdymo fakto, nes šiai aplinkybei konstatuoti pakanka R. V. nustatytų veiksmų ir J. B., Valdo balčiaus viešoje vietoje patirtų nepatogumų ir jų rimties sutrikdymo.

Įvertinus tai, 2017 m. kovo 27 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos medžiagoje Nr. 52-AP-5628 yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Dėl termino skirti administracinę nuobaudą ir administracinio teisės pažeidimo pradėjimo teisenos

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. ATPK 35 straips­nio 1 dalis nustatė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėne­sius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš šių ATPK nuostatų maty­ti, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Įvykis įvyko 2016 m. spalio 9 d., šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti baigėsi 2017 m. balandžio 9 d., todėl administracinė teisena negalima (ANK 591 straipsnio 7 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės doktrinoje pažymima, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą ir iš jo turinio negalima spręsti, kad yra aiškių administracinės teisės pažeidimo nepradėjimo pagrindų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad 2016 m. spalio 12 d. pareigūnai, gavę V. B. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo, atliko įvykio tyrimą, apklausė įvykį mačiusius asmenis, išsireikalavo tyrimui būtinus rašytinius įrodymus, todėl faktiškai pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną ir atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, todėl pabaigę šį tyrimą negalėjo priimti nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes po atlikto tyrimo yra galimas tik sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, tai, kad 2017 m. kovo 27 d. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjo D. P. nutarimas dėl nurodytų argumentų yra neteisėtas ir nepagrįstas, administracinių nuobaudų skyrimo terminas pasibaigė, o administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta ir atlikta, 2017 m. kovo 27 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena R. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina nes pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ANK 591 straipsnio 7 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutarė:

V. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2017 m. kovo 27 d. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Dovilės Paulikonytės nutarimą Nr. 52-IL-3317 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. V. atžvilgiu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.