- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-02
- Bylos Nr.
- e2-109-1025/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00177-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- K. J., R. J.
- Atsakovas
- D. S., R. S.
- Advokatai
- Sigitas Čepas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ir R. J. ieškinį atsakovams D. S. ir R. S. dėl dalies sumokėto užstato priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vestus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų 700,09 Eur skolą, t. y. dalį sumokėto užstato, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016-01-07 su atsakovais sudarė buto nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo iš atsakovų iki 2017-02-20 butą su visais daliniais baldais ir buitine technika bei su dviem arais žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams sumokėjo 1800 Eur, iš kurių 1200 Eur buvo užstatas iki išsikėlimo ir 600 Eur užskaitoma už pirmą nuomos mokestį. Su atsakovais susitarė, jog jei nebus padaryta žala atsakovų turtui, atsakovai grąžins užstatą. Dėl pasikeitusių aplinkybių nuomos sutartį nutraukė anksčiau termino, apie sutarties nutraukimą elektroniniu paštu pranešė atsakovams. Iš buto išsikraustė ir raktus atsakovams perdavė 2016-09-07, susitikę išnuomotame bute. Atsakovai jokių priekaištų bei pretenzijų dėl perduodamo buto nepareiškė. Kadangi nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tai 2016-09-16 išsiuntė atsakovams elektorinį laišką, kuriuo pasiteiravo dėl sumokėto užstato grąžinimo. Tą pačią dieną iš atsakovės elektoriniu paštu gavo atsakymą, jog butui buvo padaryti nuostoliai. Su atsakovų nurodytais nuostoliais nesutiko ir 2016-09-30 išsiuntė atsakovams reikalavimą dėl užstato grąžinimo bei patirtų išlaidų atlyginimo. Derybų metu atsakovai sutiko ir gera valia grąžino 530,18 Eur sumokėto užstato, tačiau likusio užstato dalies 700,09 Eur grąžinti nesutinka.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūros „Vestus“ atstovui 2016-01-07 sudarė terminuotą buto nuomos sutartį, kurios pagrindu išnuomojo ieškovams butą su visais daliniais baldais ir buitine technika, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-20. Išnuomotas butas buvo po remonto, gražiai sutvarkytas, įrengta nauja terasa, nupirkti nauji svetainės ir lauko baldai. Jokių pastabų dėl buto būklės ar bute esančių daiktų/įrenginių ieškovai pasirašydami sutartį nepareiškė. Sutartimi sutarė, jog siekiant gauti ieškovų garantiją dėl mokumo ir galimų atsakovų nuostolių, ieškovai sumokėjo 1800 Eur, iš kurių 1200 Eur buvo užskaitomi kaip užstatas, kuris bus grąžintas ieškovams, jei ieškovai nepadarys jokios žalos išsinuomotam turtui, o 600 Eur užskaitoma už pirmąjį nuomos mėnesį. Ieškovai nutraukė sutartį anksčiau termino, su ieškovais pavyko susitikti tik 2016-09-07, susitikimas įvyko lauke prie kotedžo, kur ieškovai perdavė raktus. Pareikalavus eiti vidun ir įforminti buto perdavimą, pasirašyti buto priėmimo-perdavimo aktą, ieškovai atsisakė, motyvuodami tuo jog skuba į Vilnių, o atsakovai disponuoja 1200 Eur užstatu, galimiems nuostoliams atlyginti. Tą pačią dieną apžiūrėjus butą buvo aptikti šie trūkumai: perstatyti baldai, sugadinta skalbimo mašina, apipiltas ir gyvūno nagais sudraskytas minkštas svetainės komplektas, sulaistytas miegamojo čiužinys, gyvūno šlapimu supiltas tualeto kilimėlis, suskaldytas marmurinis TV staliukas, suskaldytos terasos lentos, sulaistyta ir katino apšlapinta lauko baldų minkšta dalis, virtuvės zonoje išlupti 2 halogeniniai šviestuvai, sugadintas halogeninio apšvietimo transformatorius. 2016-09-22 pateikė ieškovams jų padarytų nuostolių suvestinę. Įvertinus tai, jog ieškovai bute, esantiems baldams, daiktams, įrenginiams padarė 925,76 Eur žalą bei buvo nesumokėję 221,28 Eur už komunalines paslaugas bei kitas paslaugas, grąžino ieškovams dalį užstato - 530,18 Eur, o likusią užstato dalį 700,09 Eur pasiliko ieškovų padarytiems nuostoliams atlyginti. Kadangi ieškovai pažeidė nuomos sutartį ir padarė žalą išnuomotam butui, todėl ieškovai neturi jokio pagrindo reikalauti likusios dalies užstato grąžinimo. Patirtą žalą patvirtina fotonuotraukos, sąskaitos ir komerciniai pasiūlymai atstatomiesiems darbams atlikti: skalbimo mašinos remontas - 35,07 Eur, apipiltas ir gyvūno nagais sudraskytas minkštas svetainės komplektas "Lagūna" - 299,00 Eur, sulaistytas miegamojo čiužinys - 130,00 Eur, suskaldytas marmurinis TV staliukas - 124,00 Eur, suskaldytos terasos lentos - 98,00 Eur, sulaistyta ir katino apšlapinta lauko baldų minkšta dalis - 288,00 Eur, virtuvės zonoje išlupti 2 halogeniniai šviestuvai, sugadintas halogeninio apšvietimo transformatorius - 11,69 Eur. Ieškovų sumokėta užstato dalis nepadengia visų jų patirtų nuostolių.
Ieškovai pateikė dubliką, nurodė, kad su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais nesutinka ir prašo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal nuomos sutarties 7 punktą turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį anksčiau termino. Atsakovai atvyko į butą rugsėjo 7 dieną ir kartu su jais buvo apžiūrėtos visos buto patalpos. Atsakovai jokių pretenzijų dėl švaros, tvarkos, buto pertvarkymo ar jame esančio turto sugadinimo nepareiškė ir jokių perdavimo-priėmimo akto rašyti neketino. Atsakovai pretenziją dėl butui padarytos žalos pareiškė tik tuomet, kai buvo pasiteirauta dėl užstato grąžinimo, t. y. praėjus dviem savaitėms po sutarties nutraukimo ir turto atsakovams perdavimo, atsakovų atsiųsta nuostolių suvestinė nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Atsakovų nurodytos aplinkybės apie jų turto sugadinimą dėl ieškovų kaltės neįrodytos. Prieš sudarant nuomos sutartį atsakovams pranešė, jog turi katę ir prašė atsakovų išsivežti odinius svetainės baldus. Atsakovai savo svetainės baldus išsivežė ir vietoj jų pastatė savo lauko baldus. Ieškovai svetainėje pasistatė savo sofą ir stalą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie turto sugadinimą bei atsakovų patirtus nuostolius. Jokios žalos atsakovų turtui nebuvo padaryta, todėl atsakovai, negrąžindami užstato dalies, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Atsakovai tripliku nesutinka su ieškovų dublike išdėstytais atsikirtimais ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog ieškovai nei sudarant sutartį, nei perduodant butą su baldais ir buitine technika, nei nuomos metu, nepareiškė jokių pastabų dėl buto, baldų ar buitinės technikos trūkumų. Atsakovai daiktus perdavė nesugadintus t.y. be akivaizdžių trūkumų. Ieškovų dubliko motyvas, kad šalys susitiko pačiame bute, kartu apžiūrėjo visas patalpas ir jokių pretenzijų jiems nebuvo pareikšta yra nepagrįstas. Mano, jog pateiktos fotonuotraukos patvirtina ieškovų perduoto turto trūkumus (sugadinimus). Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vestus“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovų K. J. ir R. J. atstovė advokatė A. Z. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovai vadovavosi nuomos sutartimi, įspėjo atsakovus apie išsikraustymą ir atsakovams jokių pretenzijų nepareiškus, pridavė nuomotus namus. Tik iškilus klausimams dėl depozito grąžinimo, atsakovai pradėjo ieškoti nuostolių. Atsakovai neįrodė jokios padarytos žalos, juolab ieškovų kaltės ir neteisėtų veiksmų. Atsakovų įrodymai yra nepagrįsti ir neaiškūs, nežinia kur darytos jų nuotraukos. Be to atsakovai neprašo žalos atlyginimo, o jų nurodoma žala yra didesnė, nei negrąžinamas užstatas. Jokie sugadinimai atsakovų turtui nebuvo padaryti, todėl atsakovai privalo grąžinti likusią dalį užstato.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog gyvena Norvegijoje jau 6 metus, Lietuvoje suremontavus savo butą - kotedžą, išnuomojo jį pirmą kartą ieškovams, Jų šeima neužsiima nuomos verslu, todėl kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Vestus“, kuri už atitinkamą mokestį pažadėjo surasti nuomininkus. Su nekilnojamąją turto agentūrą "Vestus" jokios sutarties nebuvo sudarę. Su nuomininkais (ieškovais) pasirašė 2016-01-07 nuomos sutartį, kuri buvo parengta nekilnojamojo turto agentūros „Vestus“. Ieškovams (nuomininkams) raktus nuo buto perdavė jos anyta. Po nuomos sutarties pasirašymo, jiems jau būnant Norvegijoje, ieškovai paprašė iš svetainės išsivežti odinius baldus, kokios priežastys nežino. Nuomos sutarties sudarymo metu, nuomininkai užtikrino, kad neturi vaikų ir gyvūnų. Lauko baldai buvo palikti garaže. Praėjus pusei metų, elektroniniu laišku gavo pranešimą, kad nuomininkai (ieškovai) ketina nutraukti sutartį ir išsikraustyti. Vykstant susirašinėjimui, buvo nutarta, kad nuomininkai išsikraustys iki rugsėjo 15 dienos, tačiau parvykus anksčiau, 2016-09-05 nuvažiavo į nuomojamą būstą, nuomininkų nerado, paskambinus jie pasakė, kad yra Vilniuje ir sutarė priduoti butą kitą dieną. Tą dieną, apžiūrėjo kotedžo aplinką, kuri buvo apleista ir kotedžo viduje pro neuždengtus langus matėsi didžiulė netvarka ir katinas. Ieškovai buto pridavimo valandas vis keitė, nurodydami, kad nespėja susitvarkyti ir išsikraustyti, tačiau vakarop susitiko, ieškovai laukė pasiruošę išvykti, raktus palikę virtuvėje. Ieškovai nereikalavo iškarto užstato. Iš karto kilo įtarimas, kad visi kotedžo langai atidaryti, virtuvėje halogeninių šviestuvų vietoje, buvo skylės, tačiau ieškovai patikino, jog jei kokie trūkumai ir yra, tai gali susiskaičiuoti ir jiems pasakyti, o jie apmokės. Pokalbis tarp jų įvyko trijų minučių bėgyje, po to ieškovai nedelsiant išvažiavo. Tą dieną su sutuoktiniu matė, jog yra apgadinimai, bet buvo vakaras, todėl nutarė apžiūrėti ir apsitvarkyti butą kitą dieną, nes miegoti bute nebuvo įmanoma dėl bjauraus katino šlapimo kvapo ir dėl supilto miegamojo čiužinio. Atvykus kitą dieną, pamatė, jog terasoje išlaužtos lentos, marmurinis TV staliukas atitrauktas nuo sienos ir apdaužytas, todėl paskambino nekilnojamojo turto agentui, kuris patikino, jog nuostolius galės išsiskaičiuoti iš užstato. Kadangi jau kitą dieną turėjo išvykti į Norvegiją, tai nutarė paprašyti R. B. (pusseserės vyro) apžiūrėti visus sugadinimus bei sužinoti, kiek galėtų kainuoti remontas. Kadangi turėjo išvykti, tai prašė ir anytos, kad ji sutvarkytų butą. Ieškovams nusiuntė sutuoktinio sudarytą preliminarią nuostolių suvestinę, tačiau ieškovai perleido visus klausimus spręsti advokatui, o su jais pačias nebepavyko susiekti. Susirašinėjimų metu, buvo išspęstos problemos dėl įsiskolinimų, grąžino dalį užstato, tačiau žinodami, kad ieškovai padarė tiek nuostolių likusio užstato negrąžino, nors ieškovų atstovas advokatas ir grasino teismais. Butas buvo naujai suremontuotas, baldai sugadinti, tačiau ieškovų neprašo nuostolių atlyginti kaip už naujus, kainos apgadinimų nurodytos realios. Kadangi miegamojo lovos čiužinys buvo supiltas, tai lengviau buvo nupirkti naują, nei jį valyti. Lauko baldai apgadinti ir jų nebegalima naudoti. Minkštas kampas "Lagūna" buvo kitame kambaryje, ne svetainėje. Apie apgadinimus tikslesnius sužinojo ir iš R. B., anytos bei naujos nuomininkės, kuri butą pradėjo nuomoti 2016 m. spalį ir ji pastebėjo sugadintą skalbimo mašiną.
Atsakovas R. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovai padarė išnuomotam turtui žalą. Paaiškino, jog nekilnojamojo turto agentūra „Vestus“ surado nuomininkus. Nuomininkai norėjo švarios aplinkos, patys fotografavo išnuomojamą butą. Nuomos sutartį pasirašė vieną dieną, o raktus pasiėmė iš jo mamos tik po trijų dienų. Vasarą, ieškovai pranešė, jog yra jam adresuoti laiškai, grįžus į Lietuvą, nuvyko, tačiau jo vidun ieškovai neįsileido, o tik kieme perdavė laiškus, pastebėjo, jog žaliuzės buvo užleistos. Ieškovams pranešus, jog išsikrausto, susitarė, kad atvyks rugsėjo 5 dieną. Atvykus pastebėjo, kad aplinka visiškai apleista, į namo vidų įeiti negalėjo, pro terasos pusę pamatė, kad nėra užuolaidų ir viduje yra katinas. Paskambino ieškovui R. J., jis nesutiko susitikti, sutarė kitą dieną - rugsėjo 7 dieną, tačiau susitikimą vis atkeldavo kitai valandai, kol nuvažiavo apie 19 val. vakare. Ieškovai juos pasitiko tarpduryje, sutarė, kad suskaičiuos visus pinigus ir grąžins likutį. Susidarė įspūdis, kad ieškovai kažką slepia, buvo uždegę smilkalus, virtuvėje pamatė, kad nėra įleidžiamų lempučių dekoro, ieškovas paaiškino, kad kažkur yra padėta, langai buvo visi atviri, matėsi atitrauktas TV staliukas, katino smarvė stipriai jautėsi. Ieškovas patikino, kad viską susiskaičiuotų. Kitą dieną, rugsėjo 8 d., bute buvo toks aitrus katino kvapas, kad neįmanoma išbūti name, rado tualete pridergtą ir prišlapintą katino kilimėlį, antrame aukšte minkštas kampas buvo sugadintas. Iš karto skambino ieškovui, tačiau tuo telefonu atsiliepė kitas asmuo, kuris pareiškė, jog R. J. nebedirba. Susiekė tik elektroniniu paštu su ieškovu. Matydami tokią bute betvarkę ir turėdami išvykti, prašė mamos ir giminaičio, kad susižiūrėtų ir sutvarkytų. Nuotraukas darė tiek mama, tiek giminaitis. Nuostolių suvestinę nusiuntė ieškovams. Butą naujai išnuomojo spalio mėnesį.
Atsakovų D. S. ir R. S. atstovas advokatas Sigitas Čepas prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, jog atsakovai grąžino dalį užstato 530,18 Eur, o 700,09 Eur liko kaip užstatas už padarytą ieškovų žalą. Nuomininkai perduodami turtą privalėjo perduoti jį tinkamos būklės. Atsakovai užstatą turėjo grąžinti ieškovams, jei nepadaryti nuostoliai, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, jog žala padaryta už 886,78 Eur. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių priešingų įrodymų.
Atsakovų įgaliotas asmuo S. B. nurodė, kad yra atsakovės D. S. pusseserės vyras. Turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, todėl nusimano statybos, remonto darbuose. Atsakovų namas buvo remontuotas, žinojo, kad išnuomojo. Paprašytas apžiūrėti ir įvertinti butą po nuomos, jis kitą dieną, po R. S. skambučio, nuvykęs pirmiausiai pamatė, atitrauktą su visais apvadais nuo sienos, kuris buvo integruotas, marmurinį TV staliuką, halogenines lemputes išimtas, kurių gauti identiškų neįmanoma, baldai apgadinti katino, tai yra apdraskyta odinė dalis ir ištampyti siūlai, terasos lentelės išdaužtos. Žino, jog atsakovas bandė tartis su ieškovu dėl nuostolių, tačiau nepavykus susitarti, pradėjo rinkti įrodymus. Jis ir pats skambino ieškovams, tačiau nepavyko susiekti. Lauko baldai taip pat buvo apgadinti, čiužinio apgadinto nematė, kad skalbimo mašina sugadinta sužinojo iš atsakovo, pats jos nejungė. Domėjosi, kiek kainuotų pakeisti terasos lenteles ir sutaisyti marmurinį staliuką.
Šalies argumentai
L. V. A. S. nurodė, kad yra atsakovo R. S. motina. Sūnus su marčia gyvena užsienį, buvo laikas kai kotedže pagyvendavo atsakovų dukra, grįždavo atsakovai savaitei ar dviem atostogų. Ji tuo metu prižiūrėjo namą, tačiau jai susirgus ir po operacijos nebegalint prižiūrėti, atsakovai nutarė jį išnuomoti. Atsakovai remontavo namą, ištapetavo, keitė baldus. Išnuomojus butą, sūnus paprašė perduoti nuomininkams raktus, nuomininkai raktus pasiėmė tik po trijų dienų, nuomininkė žavėjosi tvarka, fotografavo ir kažkam siuntė nuotraukas. Daugiau į šį butą ji nevažiavo, išskyrus su sūnumi buvo atvažiavus, kai jis pasiėmė iš nuomininko laiškus, nuomininkai jų neįsileido į namus. Išsikrausčius nuomininkams, jos buvo paprašyta sutvarkyti butą. Bute ji fotografavo ką matė sugadintą ar netvarką. Miegamojo čiužinys buvo nešvarus, jį plovė. Nufotografavo skalbimo mašiną, nes manė, jog suskaldytos plytelės, nešvarumai, galbūt pelėsis, tačiau pačios skalbimo mašinos nejungė, rado katino žaislų. Tvarkėsi apie porą savaičių, matė sugadintą TV staliuką, terasos lenteles, šviesa nedegė, nes išimtos dvi lemputės, apgadinti, apdraskyti antrame aukšte sofos galai, apgadinti bei apdraskyti lauko pinti baldai, jų sėdimo dalis bei porankiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2016-01-07 sudaryta buto nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovai išsinuomojo iš atsakovų keturių kambarių butą su visais daliniais baldais ir buitine technika bei žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016-01-20 iki 2017-01-20. Ieškovai, remiantis nuomos sutarties 5 punktu, sumokėjo atsakovams 1800 Eur, iš kurių 1200 Eur buvo užskaitoma kaip užstatas, kuris garantuoja dėl ieškovų mokumo ir galimų nuostolių, iki išsikėlimo ir 600 Eur užskaitoma už pirmą nuomos mokestį. Šalys sutartimi susitarė jei, nuomininkai nepadarys jokios žalos išnuomotam turtui, nuomotojai užstatą grąžina nuomininkams.
Teismui pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp ginčo šalių: 1) dėl nuomos sutarties nutraukimo – ieškovai įspėjo atsakovus 2016-08-18, jog išsikraustys iš išnuomotų patalpų apie 09.15.; atsakovai nurodė, jog grįš 09.05-07 dienomis, įspėjo, jog kotedžas bus apžiūrimas; 2) dėl užstato – ieškovai 09.16 kreipėsi dėl užstato grąžinimo, o atsakovai 09.16 nurodė, kad pasamdė asmenį, kuris suskaičiuos padarytus nuostolius ir pateiks sąskaitas už komunalines išlaidas bei nuostolių atlyginimui; 09.22 atsakovai ieškovams pateikė nuostolių suvestinę; 2016-09-30 ieškovų atstovas advokatas A. Š. kreipėsi į atsakovus reikalaudamas sumokėti 1615,52 Eur (išskaičiavo iš 1200 Eur depozito atėmus komunalines išlaidas bei pridėjus per daug sumokėtą 290,32 Eur nuomos mokestį ir 250,00 Eur už advokato paslaugas).
Iš pateiktų elektroninių susirašinėjimų tarp atsakovų ir ieškovų atstovo laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2016-10-25 matyti, jog atsakovai nesutinka su užstato grąžinimu, nes patyrė didžiulius nuostolius, kartu pabrėždami, jog neturėjo galimybės apžiūrėti tinkamai buto, kadangi ieškovai nesudarė sąlygų, atsakovai 09.05 atvažiavo, tačiau neįėjo į butą, o 09.07 kelis kartus buvo keičiamas apžiūros laikas ir tik vėlai vakare gavo raktus, todėl kitą dieną pastebėję trūkumus su ieškovais susitarė, kad bus pateikta sąskaita; atsakovai su ieškovo atstovu derino nuostolių atlyginimą, komunalinių išlaidų paskaičiavimą; 2016-10-24 ieškovų atstovas įspėjo atsakovus, jog jie turėjo galimybę apžiūrėti butą 09.07 ir jiems nepasirašius turto perdavimo akto ir nenurodžius trūkumų, neturi teisės iš nuomininkų (ieškovų) reikalauti nuostolių atlyginimo.
Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų, kurios, kaip nurodė atsakovai teismo posėdžio metu, buvo darytos 2016-09-08 ir 2016-09-10 matyti, jog atsakovai užfiksavo buto baldų, įrengimų ir jame esančių daiktų sugadinimus: išimti šviestuvai iš lubų, katino nagais apdraskytos minkšto kampo dalys, nulaužta lauko terasos grindų lentelė, nuskelta marmurinio TV staliuko dalis. Taip pat atsakovai pateikė skalbimo mašinos nuotrauką, kurioje atsakovo motina užfiksavo susikaupusius nešvarumus prie skalbimo mašinos, taip pat miegamojo čiužinio nuotrauką, kuri, kaip nurodė atsakovai teismo posėdžio metu, buvo daryta nekilnojamojo turto agentūros prieš išnuomojant butą ieškovams. 2017-03-10 Balticum telekomunikacijų bendrovės pažyma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016-07-01 ir 2016-08-01 ieškovai buvo įsiskolinę už paslaugas. Iš UAB saugos tarnybos „Argus“ mokėjimų suvestinės matyti, jog įmoka nebuvo mokama laiku. 2017-01-17 sudaryta baldų pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Gintaro baldai“ ir atsakovės D. S., pagal kurią atsakovė įsigijo baldus „Prestige K“ už 399,00 Eur, pateikti kvitai patvirtina, jog atsakovai sumokėjo už įsigytus baldus. 2014-02-18 sudaryta baldų pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Gintaro baldai“ ir atsakovės D. S., pagal kurią atsakovė įsigijo baldus „Lagūna-3K“ už 329,59 Eur (1138,00 Lt), pagal 2014-02-18 baldų perdavimo-priėmimo aktą baldai perduoti atsakovei. Pagal 2015-07-13 mokėjimą nurodymą atsakovė pervedė UAB „Gintaro baldai“ už baldus 477 Eur. 2016-10-13 komercinis pasiūlymas patvirtina, jog atsakovams marmurinio TV staliuko atstatymo darbai kainuotų 124,00 Eur. Pagal 2016-10-27 komercinį pasiūlymą pažeistos WPC terasos lenteles pakeitimas atsakovams kainuotų 98,00 Eur. 2016-10-20 „Ermitažas“ parduotuvėje pirktas elektroninis transformatorius už 11,69 Eur, kad pakeisti sugadintą. 2017-03-11 „Ermitažas“ parduotuvėje pirktas spyruoklinis čiužinys už 91,00 Eur. Atsakovai pateikė skalbimo mašinos remonto dokumentus, o ieškovai pateikė elektorinį laišką rašytą atsakovams, kuriame nurodė, jog kvietė skalbimo mašinos meistrą dėl atsakovų skalbimo mašinos remonto bei pateikė dokumentus, jog skalbimo mašina buvo remontuota 2016-05-25 ir jai suteikta garantija 6 mėn.
Iš atsakovų pateiktų buto nuotraukų, kurios darytos prieš nuomos sutartį, nekilnojamojo turto agento, matyti odiniai svetainės baldai, miegamojo čiužinys, marmurinis TV staliukas bei svetainėje pastatyti lauko baldai. Iš atsakovų papildomai pateiktų buto fotonuotraukų, kurios darytos jau bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, jog minkštas baldų komplektas stovi antrame aukšte bei jo apgadinimai, padaryti katino nagų; marmurinio TV staliuko nuskelta priekinė dalis ir jo įtrūkimai; lauko terasa ir nulaužtos lauko terasos lentelės dalis; taip pat sutvarkytos bei naujai įsuktos halogeninės lemputės. Iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų matyti, jog buto pirmame aukšte stovi ieškovų minkštas kampas, ant kurio vaikšto katinas, valgomasis stalas bei atsakovų marmurinis TV staliukas.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010)
Byloje šalys neginčija nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovų sumokėto atsakovams užstato dalies grąžinimo. Ieškovai teigia, jog atsakovai nepagrįstai negrąžina likusios dalies užstato - 700,09 Eur, kurį ir prašo priteisti iš atsakovų. Reikalavimą grindžia tuo, jog kad pasirašydami 2016-01-07 nuomos sutartį su atsakovais sutarė, kad sumokės 1200,00 Eur užstatą, atsakovams siekiant gauti garantiją dėl mokumo ir galimų nuostolių, taip pat sutarė, jog jeigu nuomininkai (ieškovai) nepadarys žalos, nuomotojas (atsakovai) grąžins užstatą. Iš buto išsikraustė ir raktus atsakovams perdavė 2016-09-07, susitikę su atsakovais išnuomotame bute jį kartu apžiūrėjo, atsakovai jokių pretenzijų dėl švaros, tvarkos, buto pertvarkymo ar jame esančio turto sugadinimo nepareiškė. Kadangi nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, jokios žalos atsakovų turtui nepadarė, todėl atsakovai privalo grąžinti likusią užstato dalį. Atsakovai teigia, jog ieškovai neturi jokio pagrindo reikalauti likusios dalies užstato grąžinimo, kadangi jie pažeidė nuomos sutartį, nes padarė žalą išnuomoto buto baldams bei įrengimams, o ieškovų sumokėta užstato dalis nepadengia visų jų patirtų nuostolių.
Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str., 6.576 str.).
Bylos duomenimis ieškovai sudarė su atsakovais rašytinę gyvenamosios patalpos - buto terminuotą nuomos sutartį, pagal kurią atsakovai perdavė butą su visais daliniais baldais ir buitine technika ieškovams (sutarties 2 p.). Ieškovai, priimdamas patalpas, jokių pastabų dėl buto baldų, įrangos nepareiškė, tik sekančią dieną po sutarties pasirašymo susisiekę su atsakovais paprašė, jog atsakovai išsivežtų odinius svetainės baldus, atsakovai šį prašymą įvykdė. Ieškovai, remiantis nuomos sutarties 5 punktu, sumokėjo atsakovams 1200 Eur užstatą iki išsikėlimo ir šalys sutartimi susitarė jei, nuomininkai nepadarys jokios žalos nuomotojai užstatą grąžina nuomininkams. Atsakovai, paskaičiavę skolas už komunalinių mokesčių nemokėjimą, nuomos mokesčio dalį, grąžino ieškovams dalį užstato 530,18 Eur, o 700,09 Eur paliko ieškovų padarytai žalai atlyginti.
Pagal šalių sudarytą nuomos sutarties 3.1 punktą nuomininkas (ieškovai) įsipareigojo išsinuomotą butą naudoti tik pagal paskirtį, griežtai laikantis saugos elektros, priešgaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, higienos, sanitarinių, telefono tinklų bei įrengimų normų ir/ar eksploatavimo taisyklių, atsakyti už išvardintų taisyklių ir normų pažeidimus. Išsinuomotą butą grąžinti nuomotojui (atsakovams) nesugadintą ir tik natūraliai nusidėvėjusį. Pagal nuomos sutarties 3.4. punktą, nuomininkai įsipareigojo atlyginti nuomotojui visus nuostolius, susijusius su buto bei įrangos sugadinimu, sužalojimu ar sunaikinimu dėl nuomininko ar gyvenančių asmenų kaltės. Sutarties 5 ir 7 punktuose taip pat sutarta, jog ieškovų sumokėtas užstatas bus grąžinamas, jeigu nebus padaryta jokios žalos turtui. Nuomos sutartyje žalos atlyginimo klausimas buvo išsamiai aptartas 3.4., 3.5, 7., 8 punktuose. Sutarties 3.5 punkte aiškiai numatyta, jog nuomotojas turi teisę reikalauti atstatyti buto būklę ir reikalauti iš nuomininko kompensuoti nuomotojo turėtas išlaidas, pagal nuomotojo pateiktus šių išlaidų pateisinamuosius dokumentus (nuomotojas turi teisę patirtus nuostolius išskaičiuoti iš nuomininko paliekamo užstato). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti.
Akivaizdu, jog ieškovai pranešdami atsakovams apie sutarties nutraukimą ir atsakovams elektroniniame laiške užsiminus, jog pažeidžia nuomos sutartį, ieškovai taip pat paanalizavo nuomos sutarties sąlygas, nurodydami, jog jokių nuomos sutarties punktų nepažeidžia. Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. ir liudytoja V. A. S. nurodė, kad nuomos laikotarpiu buvo nuvykę pasiimti laiškų, tačiau ieškovai jų į namus nepakvietė, o kieme atidavė laiškus, kas atsakovams sukėlė abejones. Nuomos sutarties 10 punkte numatytos sąlygos, kada nuomotojas gali nutraukti nuomos sutartį prieš laiką, viena iš sąlygų, jog nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina buto būklę. Tokie ieškovų veiksmai, kaip nuomotojų neįleidimas į butą, tuo metu sukėlė nuomotojui R. S. abejones dėl buto būklės, tačiau ypatingos reikšmės nesuteikė, tik ieškovams išsikrausčius iš buto, atsakovai dėl buto perdavimo laiko atidėliojimo, skubaus išvykimo, atsakovams paliekant patiems spręsti, ar tinkamai nuomotas butas paliktas, privertė abejoti ieškovų sąžiningumu.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai, laiku ir sąžiningai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, jog draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teises paskirčiai.
CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą pareiga grąžinti išsinuomotą daiktą tenka nuomininkui, vadinasi nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas (t. y. nesugadintas), o jei nuomotojas vengė priimti daiktą, pavyzdžiui vengė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, tai nuomininkui teka pareiga įrodyti, kad daiktą vengė priimti nuomotojas. Bylos duomenimis ieškovai prieš terminą nutraukė nuomos sutartį, tarp šalių buto perdavimo priėmimo aktas nebuvo sudarytas. Šioje byloje kyla ginčas ar ieškovai (nuomininkai) butą su baldais ir buitine technika jį grąžinant parodė nuomotojams (atsakovams), t.y. ar grąžinimas vyko apžiūrint ir vertinat turto būklę.
Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog atvyko į išnuomotą butą 2016-09-05, tačiau neradus nuomininkų, tarėsi su jais telefonu, kada galėtų nuomininkai atiduoti raktus, apžiūrėjo kotedžo aplinką ir pro neuždengtus langus matė, jog viduje yra katinas ir didžiulė netvarka. 2016-09-07 su ieškovais jiems pavyko susitikti, nes anksčiau kas dieną vis nukeldavo susitikimo datą ir laiką, nurodydami priežastį, jog nespėja išsikraustyti ir sutvarkyti buto. Atsakovai suprasdami ieškovus, laukė ir tik 2016-09-07 vakarop, susitiko su ieškovais, kurie nekantravo kuo greičiau išvažiuoti, net ieškovų automobilis buvo pastatytas taip, kad nebūtų jokių kliūčių skubiai išvažiuoti, todėl ieškovams patikinus, jog bus sumokėtos ir skolos ir nuostoliai (atsakovas R. S. iš karto pastebėjo, jog yra trūkumų), kelių minučių bėgyje nedelsiant išvažiavo. Atsakovai, pasitikėdami ieškovais, nestabdė ir nereiškė konkrečių pretenzijų, tačiau matė, jog yra bute padaryta nuostolių. Atsakovai patys, atvykę iš Norvegijos, kelioms dienoms, nutarė, kad suras asmenį, kuris įvertins buto apgadinimus ir galimą remontą, taip pat pasikonsultavo su nekilnojamojo turto agentūros „Vestus“ agentu, kuris užtikrino, jog yra sumokėtas užstatas ir atsakovai pasiskaičiavę nuostolius galės išsiskaičiuoti iš užstato.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus t.y. pareiga įrodyti yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam kuris neigia. Vadinasi nuomotojams (atsakovams) neigiant, kad 2016-09-07 butas jiems buvo perduotas prieš tai jį aprodžius, ieškovai privalo įrodyti, kad butą perdavė tinkamai ir, kad nebuvo nustatytas būklės pablogėjimas (sugadinimai). I. R. Jūrėnas ir K. J. nepateikė jokių įrodymų, kad reikalavo patikrinti grąžinamo daikto būklę, kad reikalavo pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą ar kitokį patvirtinimą apie daikto tinkamą grąžinimą. Ieškovai nenufotografavo grąžinamame bute esančių baldų bei įrengimų, tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai reikalavimų laikymąsi. Protingai ir sąžiningai besielgiančio asmens elgesys reikalauja, kad grąžinant ne savo daiktą savininkui, būtų gaunamas savininko patvirtinimas apie daikto grąžinimą ir būklės tinkamumą. O šiuo atveju ieškovams (nuomininkams) tai turėjo būti ypač svarbu, nes šių nuostolių užtikrinimui buvo paliktas užstatas.
Kaip jau minėta prie nuomos sutarties nebuvo sudaryta išnuomojamo buto perdavimo aktas, taip pat nesudarytas perdavimo aktas nutraukus nuomos sutartį. Ieškovai išsinuomodami butą nereiškė jokių pretenzijų, pasak teismo posėdžio metu liudytojos V. A. S., kaip tik džiaugėsi buto tvarka. Atsakovai, 2016-09-07 atvykę perimti buto, pretenzijas ieškovams reiškė, tačiau ieškovai patys pasiūlė atsakovams detaliau apsižiūrėti ir suskaičiuoti įsiskolinimus, išvyko, nelaukdami kol atsakovai apžiūrės butą, užstato taip pat nereikalavo grąžinti. O tai rodo, jog buto pridavimas atsakovams nebuvo baigtas, todėl ieškovų argumentai, jog butas buvo tinkamai priduotas ir atsakovai jokių pretenzijų nereiškė, atmestini.
Atsakovai užfiksavo trūkumus, ieškovams pateikė nuostolių preliminarią suvestinę. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė pažymėjo, jog nuostoliai nurodyti tik po to, kai ieškovė K. J. pasiteiravo dėl užstato grąžinimo. Ši nurodyta prielaida, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai nuostolius pradėjo vertinti ir skaičiuoti tik tuomet, kai reikėjo grąžinti užstatą. Iš elektroninių laiškų susirašinėjimo matyti, jog ieškovai ėmėsi pozicijos nebendradarbiauti ir ieškoti kompromisų su atsakovais, o tiesiog atsiribojo ir pavedė problemiškus klausimus spręsti advokatui.
Atsakovų bei jų įgalioto asmens paaiškinimai, liudytojos parodymai, atsakovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog nutraukus nuomos sutartį ir išsikėlus nuomininkams (ieškovams) buvo užfiksuoti atitinkami bute esančių daiktų sugadinimai. Įvertinus tai, jog ieškovams buvo išnuomoti baldai bei įrengimai be defektų, butas grąžinimo metu nebuvo visapusiškai apžiūrėtas, bute ieškovų padaryti apgadinimai buvo pastebėti tą patį vakarą, o sekančią dieną jie jau buvo nufotografuoti, butu ir jame esančiais baldais bei įrengimais be ieškovų niekas daugiau nesinaudojo, leidžia daryti išvadą, jog bute esančių baldų ir įrengimų sugadinimai padaryti būtent nuomos laikotarpiu, kai bute gyveno ir baldais bei įrengimais naudojosi ir už butą buvo atsakingi būtent ieškovai.
Nagrinėjamos bylos duomenimis įrodyta, jog ieškovai, kaip nuomininkai, netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę (grąžinti butą ir jame esančius baldus bei įrenginius tos pačios būklės kaip ir nuomos pradžioje) ir padarė nuomos sutarties pažeidimų, t. y. netinkamai naudojosi jiems patikėtu turtu, t. y. pablogino jiems išnuomotame bute esančių daiktų būklę ir grąžino butą su apgadintais jame esančiais baldais bei įrenginiais (neteisėti veiksmai), lėmusių (priežastinis ryšys) atsakovams būtinybę pašalinti nuomos pabaigoje nustatytus bute esančių baldų bei įrengimų apgadinimus, dėl kurių atsakovai patyrė bei patirs nuostolius ir kurių atlyginti atsakovai priešieškiniu neprašo, tačiau būtent tuo tikslu (kad būtų išvengta ginčų bei teismo procedūrų) ir buvo šalių nuomos sutartyje sutarta dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolės – užstato sumokėjimo.
Atsakovai teigia, kad ieškovai padarė 886,78 Eur nuostolių, t. y. už sugadintą skalbimo mašiną – 35,07 Eur, svetainės komplektą „Lagūna“ – 299,00 Eur, už supiltą miegamojo čiužinį – 91,02 Eur, suskaldytą marmurinį TV staliuką –124,00 Eur, už suskaldytas terasos lentas –98 Eur, už sudarkytą lauko baldų dalį – 228 Eur, už išimtus halogeninių šviestuvų (lempų) apdailą, sugadintą transformatorių –11,69 Eur. Ieškovai, nesutikdami su atsakovų nurodytais sugadinimais bei žala, savo įrodymų neteikė, o apsiribojo tik bendro pobūdžio pamąstymais, abejonėmis.
Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju atsakovai ((duomenys neskelbtini) str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Pabrėžtina, jog nuomininkai turi pareigą atlyginti tik tuos išnuomoto buto baldų, buitinės technikos ir įrenginių remonto darbus, kurie atsirado dėl nuomininkų kaltės ir juos buvo būtina atlikti, tačiau neprivalo sumokėti už visus nuomotojų bute atliktus remonto darbus. Kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkciją, bet negali atlikti kalto dėl žalos asmens nubaudimo funkcijos. Teismas mano, jog atsakovų nurodytos patirtos skalbimo mašinos remonto išlaidos 35,07 Eur nepagrįstos, kadangi nustatytas nuostolių faktas praėjus mėnesiui po nuomininkų išsikraustymo, be to nuomininkai (ieškovai) pateikė duomenis, jog informavo atsakovus apie jų skalbimo mašinos gedimą ir 2016 m. gegužės mėnesį atsakovų skalbimo mašina buvo remontuota - pakeistas siurblys. Todėl teigti, jog atsakovų skalbimo mašina buvo sugadinta dėl ieškovų kaltės, kai tuo tarpu po išsikraustymo, iš karto nebuvo užfiksuotas gedimas, tai paliudijo ir liudytojai S. B. bei V. A. S., kurie patys skalbimo mašinos nepatikrino ir ją nufotografavo tik todėl, jog pastebėjo prie jos daug susikaupusio purvo, nėra pagrindo. Atsakovų pateiktas aptarnavimo kvitas 30 Eur sumai už santechnikos darbus, kuriame darbų užsakovu nurodoma M. S. ir kuriame nenurodyta darbų atlikimo data, taip pat kokio pobūdžio darbai buvo atlikti bei prekių įsigijimo kvitai (žarnelė skalbimo mašinai) neįrodo, jog atsakovai remontavo skalbimo mašiną, kurią naudojosi ieškovai bei neįrodo ieškovų kaltės dėl galimo skalbimo mašinos gedimo.
Nors atsakovai taip pat nurodo, jog dėl ieškovų supilto miegamojo čiužinį turėjo pirkti naują čiužinį ir pateikė mokėjimo kvitą - 91,02 Eur, tačiau duomenų, jog ieškovams perduotas ir jų naudotas miegamojo čiužinys buvo ieškovų sugadintas nepataisomai, jog jo nebegalima toliau naudoti pagal paskirtį ir būtina pirkti naują čiužinį, nepateikta. Atsakovų pateiktose nuotraukose nėra užfiksuoti jokie čiužinio apgadinimai. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog miegamojo čiužinys buvo apipiltas, todėl tą vakarą negalėjo ant jo miegoti, o po to norėdami butą išnuomoti nupirko naują čiužinį, nes taip buvo lengviau, nei čiužinį plauti. Apklausta liudytoja nurodė, jog čiužinys buvo su kažkuo apipiltas, todėl jai teko jį plauti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovai neįrodė, jog ieškovai čiužinį sugadino ir jo nebebuvo galima toliau naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovų patirtos išlaidos už naujo čiužinio įsigijimą laikytinos perteklinės bei atsiradusios ne dėl ieškovų kaltės ir jų ieškovai neprivalo atlyginti.
Atsakovai teigia, kad patyrė 228,00 Eur žalą dėl sulaistyto ir katino apšlapinto lauko baldų minkštos dalies, tačiau byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos apgadinimus bei nuostolių dydį nėra. Paaiškinti konkrečias žalos padarymo aplinkybes, ar nuostolių užfiksavimo aplinkybes, ar nuostolių paskaičiavimo aplinkybes nei atsakovai, nei jų atstovas negalėjo. Teismo vertinimu atsakovai neįrodė, kad ieškovai sugadino atsakovų lauko baldus, todėl ieškovai neturi pareigos atlyginti atsakovų nurodytos 228,00 Eur žalos.
Atsakovai taip pat teigia, jog ieškovai apgadino minkštą svetainės komplektą „Lagūna“ ir padarė 299 Eur žalos. Atsakovai, jų atstovas bei liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, jog šis minkštas baldas stovėjo antrame aukšte ir ieškovų katinas jį apdraskė, o svetainės baldai pirmame aukšte, kurie užfiksuoti nekilnojamojo turto agentūros, buvo atsakovų išvežti ir ieškovai jais nesinaudojo. Atsakovai nurodė, jog nežinojo apie tai, jog ieškovai turėjo katiną, priešingai jiems buvo garantuota, jog ieškovai neturi jokių augintinių. Apie tai, jog ieškovai išnuomotame bute laiko katiną pamatė tik atvykę 2016-09-05. Ieškovai patvirtino, jog bute gyveno jų katinas, tai patvirtina ir ieškovų pateiktos nuotrauka, kurioje ant baldų matyti ieškovų katinas. Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti, jog minkšto baldo stovinčio antrame aukšte porankiai bei atraminė dalis yra padraskyti, akivaizdu, jog tai galėjo padaryti ieškovų katinas, taip pat matyti keli išsipešę siūlai. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovų baldas buvo apgadintas ieškovų augintinio, tačiau sakyti, kad šis baldas nebetinkamas ir neeksploatuotinas ir jį reikia keisti nauju, negalima. Be to, atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog minkštas baldas buvo apipiltas. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovų nurodomo žalos dydžio - 299 Eur. Atsakovų pateikta baldų įsigijimo sutartis patvirtina tik šio baldo kainą, tačiau nėra pakankamas įrodymas dėl patirtų nuostolių dydžio. Teismas, įvertinęs padarytus baldo apgadinimus ir jų mastą, sprendžia, jog yra pagrindas prašomus nuostolius sumažina iki 150,00 Eur, tokia suma laikytina pakankamai atlyginti ieškovų augintinio padarytus nuostolius. Likusios atsakovų nurodytos išlaidos: suskaldyto marmurinio TV staliuko remontas – 124,00 Eur, suskaldytos lauko terasos lentos keitimas – 98,00 Eur, išimtų halogeninių šviestuvų (lempų) apdaila ir sugadintas transformatorius – 11,69 Eur, yra atsiradusios dėl ieškovų kaltės, t. y. netinkamo daiktų naudojimo bei priežiūros, jos yra būtinos, objektyviai pagrįstos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovai padarė atsakovas žalos už 383,69 Eur, ši suma neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir ji yra būtina, kad būtų galima pašalinti ieškovų padarytus turto apgadinimus.
Ieškovai prisiėmė visišką sutartinę atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčia padarytą žalą išsinuomotam butui, baldams, įrengimams. Pateiktų įrodymų, paaiškinimų pagrindu, nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, daroma išvada, kad daugiau tikėtina, kad ieškovai, vykdydami sutartį ir naudodamasis atsakovų butu, būdami atsakingi už buto naudojimą ir jo grąžinimą atsakovams pasibaigus sutarties terminui tokios pat estetinės ir techninės būklės, kokiame butas buvo nuomos pradžioje, nevykdė šių sutartinių įsipareigojimų ir perdavė atsakovams butą po naudojimosi su apgadintais baldais, suskaldyta terasos lenta, išimtomis lemučių apdailomis ir sugadintu transformatoriumi ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Kadangi butu naudojosi ieškovai, tai jie yra atsakingi už nustatytus buto sugadinimus, ieškovai priešingų įrodymų nepateikė ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Teismas daro išvadą, jog ieškovai netinkamai naudojo jiems patikėtą butą jį sugadindami ir tokiu būdu padarė žalą atsakovams, butas buvo sugadintas dėl ieškovų veiksmų naudojantis butu, padarytiems apgadinimams pašalinti atsakovai įrodė žalos faktą ir dydį.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog šalys buvo sutarusios, jog atsakovai negrąžiną užstatą, jei ieškovai padaro žalą išnuomotojam turtui, šioje byloje nustačius, jog atsakovų turtas buvo apgadintas ieškovų naudojimo ir valdymo metu, todėl atsakovai pagrįstai remdamiesi nuomos sutartimi negrąžino dalies ieškovams sumokėto užstato, kuris buvo skirtas padengti atsakovų padarytą žalą. Tačiau padarius išvadą, jog ieškovai atsakovams padarė žalos tik už 383,69 Eur, o negrąžinto užstato suma yra 700,09 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovų priteisti dalį 316,40 Eur užstato bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 37 str. 2 d., 178 str., 185 str. CK 6.210 str. 1 d., 6.500 str., 6.251 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai patyrė bylinėjimosi išlaidas – 16,00 Eur žyminis mokestis, 1105,00 Eur už advokato paslaugas (772,50 Eur už susipažinimą su dokumentais ir ieškinio parengimą - 440,00, dubliko parengimą - 175,00 Eur, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme 2017-09-29 - 157,50 Eur ); 332,50 (atstovavimą teismo posėdžiuose 2017-10-11 ir 2017-10-13 -175,00 Eur, 2017-12-08 - 140,00 Eur ir kelionės išlaidos -17,50 Eur). Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 300,00 Eur už advokato paslaugas. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovų bei atsakovų atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog 2017-09-29 teismo posėdis neįvyko ir buvo atidėtas, todėl vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 947,50 Eur.
Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintinas iš dalies (45 proc.), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 216,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, o iš kiekvieno ieškovo priteistina po 82,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 316,40 Eur skolos, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo 2017-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 216,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 216,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 82,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 82,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.