- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- 1A-318-365/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19243-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės,
Žemesnės instancijos teismas
nuteistajam V. G. (V. G.) ir jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,
nukentėjusiajam E. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) draudimu 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios lankytis naktiniuose klubuose ir baruose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) draudimu 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios lankytis naktiniuose klubuose ir baruose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir E. B. naudai iš V. G. nuspręsta priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. G. priteista 1 808,15 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoni eurai ir penkiolika euro centų), susijusius su E. B. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. G. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 18 d., apie 01.26 val., naktiniame bare „P.L.“, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusįjį E. B. už plaukų, po ko, tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam E. B. nugriuvus ant sofos, spyrė ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiojo viršutinę kūno dalį, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, kairės akies junginėje, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžių, kairio skruostikaulio lūžio, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžio, nosies kaulų lūžio (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3104/2024(01)), poodinių kraujosruvų kairio raktikaulio srityje ir kairio žasto srityje (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1020/2024(02)) nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą.
Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad byloje įrodyta, jog V. G. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė E. B. sveikatą. Teismas, įvertinęs panaudoto fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, E. B. padarytų sužalojimų vietą, konstatavo, kad kaltinamasis (nuteistasis) veikė tyčia. Teismas sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taikant įpareigojimus bei draudimą, o baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. G. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teismas padarė išvadą, kad civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra neįrodytas, todėl E. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmetė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad nukentėjusiojo E. B. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl skundžiamu nuosprendžiu nusprendė iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. G. priteista 1 808,15 Eur, susijusių su E. B. gydymo išlaidomis, taip pat priteista 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo baudžiamąją bylą gražinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, o bylos nagrinėjimą perduoti kitos apygardos teismui.
Šalies argumentai
3.1. Nukentėjusysis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas bylos praktiškai nenagrinėjo, nagrinėjimą nutarė atlikti sutrumpinto įrodymu tyrimo tvarka, nukentėjusiojo nuomonės apie tai neklausė, į išsakytą prieštaravimą neatsižvelgė. Teigia, jog jis (E. B.) norėjo ir neturėjo galimybės susipažinti su naujai pridėtais prie bylos dokumentais, kuriuos į teismą atsinešė kaltinamasis su jo gynėju. Taip pat nesutiko, kad byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismo sprendimas nagrinėjimą atlikti sutrumpinto jrodymu tyrimo tvarka prieštarauja BPK 273 straipsnio 1 daliai ir BPK 291 straipsnio 2 daliai ir yra neteisėtas. Pirmos instancijos teismas atsisakė kviesti liudytojus, todėl jis negalėjo užduoti klausimų liudytojams ir negalėjo išsiaiškinti visų aplinkybių.
3.2. Pažymi, kad teismas nuo pat nuo pradžių vadovavosi tik užpuoliko versija, išklausė tik kaltinamojo nupasakotą jvykio versiją, nukentėjusiojo papasakoti apie įvykį neprašė ir jo (nukentėjusiojo) įvykio versijos nesiteiravo, trukdė nukentėjusiajam klausinėti kaltinamojo, iš anksto kaltinamajam nurodė į nukentėjusiojo kai kuriuos klausimus neatsakyti, nors klausimai, nukentėjusiojo vertinimu, buvo susiję su teisme nedalyvavusia liudytoja ir buvo svarbūs nukentėjusiajam aiškinantis įvykio aplinkybes. Teismas vadovavosi tik policijos apklausomis ir kaltinamojo nurodyta versija bei parodymais.
3.3. Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, nukentėjusysis nurodo, kad teismas konstatavo apie jo (nukentėjusiojo) kažkokius dvasinius išgyvenimus, tačiau, pabrėžiama, kad jis (E. B.) civiliniame ieškinyje aiškiai paaiškino, jog patyrė ir patiria psichologinius ir emocinius išgyvenimus ir neigiamas pasekmes. Tačiau, kadangi jis (E. B.) su teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad teismo procesas yra netinkamas ir neteisėtas, todėl nėra prasmės analizuoti šios dalies teismo sprendimą.
3.4. Be to, apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, jog tyrimo metu jo (E. B.) prašymai dėl akistatos tarp jo ir liudytojos R. P. buvo atmesti, į tokius reikalavimus neatsižvelgė ir teismas, todėl mano, jog toks teismo nenoras apklausti šią liudytoją parodė šališkumą ir net priešišką, agresyvią poziciją nukentėjusiojo atžvilgiu. Pasak nukentėjusiojo, dėl netinkamo bylos tyrimo ir teismo proceso, nebuvo galimybės išsiaiškinti aplinkybes ir atlyginti nukentėjusiajam žalą.
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas kaltinamojo atžvilgiu nenustatė sunkinančių aplinkybių, nors, nukentėjusiojo vertinimu, bylos medžiagoje yra duomenų apie kaltinamojo neblaivumą. Taip pat teigia, jog nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta apie V. G. neteistumą, tačiau, nukentėjusiojo vertinimu, teismas galėjo nurodyti buvusio teistumo priežastį.
Šalies argumentai
3.6. Nukentėjusiojo vertinimu, kaltinamasis (nuteistasis) V. G. nurodė išgalvotą ir iš anksto suderintą įvykio versiją, išsisukinėjo pripažįstant smūgius nukentėjusiajam, teisinosi išgalvota būtinybe „ginti ir užstoti savo draugę“, pripažino kaltę tik prieš teismą. Nors kaltinamasis teisme nurodė, jog labai gailisi dėl įvykio, norėtų atsiprašyti, tačiau net teisme jo (nukentėjusiojo) neatsiprašė, nerodė jokios iniciatyvos atlyginti jam žalą, į teismą atsinešė papildomus dokumentus apie savo sunkią materialinę padėtį, nedarbą, nurodė, jog šiuo metu finansiškai jį remia pati liudytoja. Iš kaltinamojo paaiškinimų tampa aišku, jog situacija dėl nedarbo ir finansinių sunkumų atsirado vėliau po įvykio, per bylos tyrimą, todėl, nukentėjusiojo vertinimu, tokiais veiksmais kaltinamasis (nuteistasis) parodė, jog veidmainiauja ir toliau išlaiko agresyvią poziciją nukentėjusiojo atžvilgiu.
4. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais. Prašė grąžinti bylą pirmos instancijos teismui, kad būtų ištirti visi įrodymai. Prokuroras prašė skundo netenkinti. Nuteistasis bei jo gynėja prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti; aplinkybės ir įrodymai gali būti tiriami ir apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio, jame ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o taip pat sprendimas nepriteisti turtinio žalos atlyginimo ir tik dalinai priteisti neturtinį žalos atlyginimą. Tai yra, nukentėjusiojo vertinimu, šioje byloje negalimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes jo nuomone, tiek ikiteisminis, tiek teisminis tyrimas atlikti netinkamai, kas turėjo įtakos ne tik aiškinantis įvykio aplinkybes, bet ir sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
6. Pirmos instancijos teismas pripažino V. G. kaltu dėl fizinio smurto pavartojimo prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl kurios pirmos instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės galėtų būti laikomos neteisingomis, tačiau teigė, jog pirmos instancijos teismas neištyrė visų įrodymų, neapklausė liudytojų ir taip sutrukdė ištirti visas aplinkybes. Nukentėjusysis prašė grąžinti bylą nagrinti pirmos instancijos teismui, tačiau nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl kurios įrodymai negalėtų būti ištirti apeliacinės instancijos teisme.
7. Išklausęs teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonės, aukštesnysis teismas priėmė sprendimą atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti iškviestus liudytojus.
8. Liudytoja R. P. paaiškino žinanti dėl ko nagrinėjama byla. Nuteistasis yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena, laiko save šeimos nariu ir sutinka duoti parodymus. Liudytoja R. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. abu (ji ir nuteistasis) nuėjo į barą „P.L.“, (duomenys neskelbtini). Bare jie prisėdo prie staliuko ir pastebėjo, kad jos batų raištelis suplyšo. Ji paprašė V. pabandyti sutvarkyti ir šis nuėjo prie baro paprašyti pagalbos. Tuo metu prie jų užimto stalelio prisėdo gerokai apsvaigęs nepažįstamas vyras ir pradėjo kabinėtis prie jos. Ji pasakė tam vyrui – nukentėjusiajam, kad jis yra nepageidaujamas, kad nenori, jog jis prie jos sėdėtų ir kad ji ne viena. Nukentėjusysis į jos pastabas nereagavo, nemandagiai ir vulgariai su ja kalbėjo. Ji kelis kartus pakartojo, kad jis nueitų šalin, bet nukentėjusysis į tai nereagavo. Nukentėjusysis klausė, kodėl ji viena sėdi, ji pasakė, kad laukia savo vyro. Nukentėjusysis su pašaipa ir nemaloniu tonu, pasakė, kad kas čia per vyras, jeigu jis palieka ją vieną. Ji aiškino, kad jos vyras nuėjo pagalbos ieškoti, tačiau nukentėjusysis į tai nereagavo, toliau gėrė ir bandė ją kalbinti, o ji vis jo prašė pasitraukti. Tuo metu grįžo V. ir paklausė, ar tai yra jos pažįstamas. Ji pasakė, kad tikrai ne, kad prašė kelis kartus nukentėjusiojo pasitraukti. Toliau jau vyko pokalbis tarp V. ir to žmogaus (nukentėjusiojo). Ji matė, kad nukentėjusysis bandė ranka smogti V., V. bandė tą smūgį atlaikyti ir tuo pačiu pataikė tam žmogui. Ji sėdėjo, o vyrai stovėjo; tai dabar negali pasakyti, ar nukentėjusysis sudavė jos draugui; ji matė tik vieną tą sulaikytą smūgį. Visų smūgių ji sėdėdama negalėjo matyti, tai matė tik tą vieną smūgį, kurį smūgiavo nukentėjusysis, o V. jį sulaikė, tada nukentėjusysis tiesiog nuo to smūgio nukrito ant šalia stovėjusio suolelio. Jau tada atbėgo apsaugos darbuotojai ir daugiau veiksmų ji nematė. Nukentėjusysis, prieš sugrįžtant jos draugui, kalbėjo labai vulgariai, vartojo necenzūrinius žodžius, ją vadino „boba“ ir t.t. Tiesiog žmogus elgėsi nevisai adekvačiai, būdamas gerokai apsvaigęs, kas tikrai matėsi nuo pat pradžios, kai jis prisėdo prie jos. Anksčiau nukentėjusiojo niekada nebuvo mačiusi. Ji atėjo į klubą po 23.00 val., prieš vidurnaktį su savo sugyventiniu. Ji gyvena su vyru ir į klubą atvyko praleisti laiką drauge. Nukentėjusysis prisėdo labai glaudžiai prie jos, bandė kalbinti, bet tas bandymas kalbėti buvo įžūlus ir vulgarus, nuo pradžios jai tai nepatiko ir ji pasakė, kad pasitrauktų ir nueitų nuo staliuko, nes ji atvyko su vyru. Ji mažiausiai 5 kartus prašė nukentėjusiojo pasitraukti ir nueiti nuo staliuko.
Žemesnės instancijos teismas
9. Liudytojas E. K. paaiškino, kad jis yra VAVPK pareigūnas. Liudytojas paaiškino, kad bare „P.L.“ lankosi ne dažnai, darbo metu yra tekę būti. Teismo salėje esančių žmonių ir ekrane esančio žmogaus nepamena, 2024-05-18 įvykio nepamena. Kolegijos pirmininkas pagarsina liudytojo E. K. 2024-12-10 duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. jam dirbant kartu su G. P. ir R. S., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, jog naktiniame bare „P.L.“, pranešėją užpuolė kitas vyras. Jiems su kolegomis atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad jį bare sumušė vyras. Užpuolikas sakė, kad konfliktas įvyko dėl jo draugės, kuri buvo kartu su juo. Pranešėjas buvo stipriai neblaivus. Asmuo skundėsi dėl akies skausmo, tačiau tiksliai neprisiminė, kaip atrodė jo sužalojimai, berods buvo patinusi akis. Jiems pranešėjas nurodė, kad dėl pretenzijų yra neapsisprendęs, todėl pasakė, jog išsiblaivys, ir jeigu turės pretenzijų pareiškimą parašys nuvykęs į komisariatą. Medikai apžiūrėjo pranešėją ir pasakė, kad nėra pagrindo vykti į gydymo įstaigą, kadangi sunkių sužalojimų nėra nustatyta. Todėl asmeniui buvo pasiūlyta, jeigu turės nusiskundimų dėl sveikatos, nuvykti asmeniškai pas šeimos gydytoją. Kadangi pranešėjas buvo neblaivus ir nebuvo apsisprendęs dėl pretenzijų, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Jiems dar būnant vietoje, pranešėjas išvyko namo (t. 1, b. l. 121). Pagarsinus parodymus, liudytojas E. K. patvirtino, kad toks įvykis buvo, bet aplinkybių neprisiminė, patvirtino pagarsintus parodymus. Atsakydamas į nukentėjusiojo klausimą, liudytojas paaiškino, kad neprisimena ar dažnai teko lankytis šiame bare, tai niekuo neišsiskiriantis baras.
10. Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba naktiniame klube „P.L.“ apsaugos darbuotoju; 2024-05-18 nakties nepaminė, asmenų teismo salėje, asmens ekrane neprisiminė. Todėl teismas pagarsino liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1 ,b.l. 109). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. baras juos pakvietė dėl vykstančio tarp lankytojų konflikto. Konfliktas vyko tarp dviejų vyrų. Konfliktas nebuvo labai rimtas, kažkokių sužalojimų ant asmenų nesimatė, todėl jie nekvietė nei policijos, nei greitosios, tikriausiai asmuo pats iškvietė pagalbą. Asmenų iš klubo jie neišvedinėjo, kadangi kaip ir minėjo tas įvykis nebuvo toks rimtas. Jei asmenys būtų kažkokie konfliktiški iš ankstesnių jų atėjimų į barą, jie žinotų apie juos ir jie nebūtų buvę įleisti (t. 1, b. l. 109). Liudytojas patvirtino savo ankstesnius parodymus. Tą naktį jis dirbo apačioje prie įėjimo, kai atėjo dėl neva konflikto, jokio konflikto nematė. Kolega pasakė jam, kad viskas gerai, todėl jis apsisuko ir išėjo. Ten viskas matėsi per kameras. Apie konfliktą sužinojo, nes baras per raciją apie tai pasakė. Baras dažniausiai jiems praneša, jeigu vyksta koks konfliktas, tada jie ateina.
11. Liudytojas V. S. paaiškino, kad 2024-05-18 nakties konfliktą matė per įrašą; asmenis, esančius teismo salėje ir ekrane, mato pirmą kartą. Jį pakvietė ir jis atėjo, tačiau jau muštynių nebuvo. Jis tik paklausė kas įvyko, o vienas vyrukas pasakė, kad kitas vyras kabinosi prie jo moters. Jis su nukentėjusiuoju nuėjo į apačią, kur pastarasis iškvietė policiją. Sužalojimų nesimatė nei ant vieno vyro. Smūgių nebuvo. Kai jis atėjo, jokių muštynių jau nebuvo. Moters, sėdinčios salėje (R. P.), anksčiau bare nebuvo matęs.
12. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis skunde teigė, jog neturėjo galimybės įrodyti savo poziciją, nes pirmos instancijos teismas atsisakė tirti įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė grąžinti bylą nagrinėti kitame pirmos instancios teisme. Konkrečių aplinkybių, dėl kurių pirmos instancijos teismo nuosprendį laiko neteisingu, ką dar galėjo ištirti ir ko neištyrė aukštesnės instancijos teismui, apeliantas nenurodė.
13. Pirmos instancijos teismas pripažino V. G. kaltu pagal pareikštą kaltinimą ir nukentėjusysis šių aplinkybių neginčijo. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės iš naujo vertinti šių aplinkybių. Nukentėjusysis skunde nurodė, kad kaltininkas buvo neblaivus ir tai neva turėjo būti vertinama kaip sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė.
14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p. nustato, kad apsvaigimas nuo alkoholio gali būti vertinamas kaip sunkinanti atsakomybę plinkybė, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios liudytų, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to neva elgėsi neadekvačiai, be pagrindo prikabiavo prie trečiųjų asmenų ir pan. Atvirkščiai, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kabinėjosi ir įžeidinėjo kaltininko draugę. Pats nukentėjusysis apklausiamas teigė, jog negalėjo prisiminti konflikto aplinkybių, negalėjo prisiminti kiek smūgių jam sudavė kaltinamasis. Kaltinamasis buvo atėjęs su mergina į barą, elgėsi ramiai, kelis kartus prašė nukentėjusiojo pasišalinti ir nepriekabiauti prie merginos. Todėl alkoholio pavartojimo faktas, jeigu tai ir buvo, įtakos konfliktui neturėjo ir ši aplinkybė nelaikytina sunkinančia jo atsakomybę.
15. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nukentėjusysis reiškė pretenzijas dėl turtinės žalos padarymo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis policijai nurodė, kad galėjo būti krauju ištepliotos kelnės (t.1, b.l. 16). Policijos pareigūno tarnybiniame pareiškime užfiksuota, kad nukentėjusysis, pasakodamas apie konfliktą, nurodė, jog buvo bare lengvai apgirtęs.(t.1, b.l. 23). Apklausiamas E. B. taip pat pripažino, kad neprisimena visų konflikto detali7, nes buvo neblaivus.(t.1, b.l. 67). Praėjus kelioms dienoms po konflikto B. kreipėsi pas medikus ir teigė sumokėjęs 50 eurų už priėmimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė.(t.1, b.l. 71-72). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį ir nurodė, jog buvo sugadinti marškiniai, kelnės, turėjo pirkti vaistus ir pan., tačiau ir vėl nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Pirmos instancijos teismas darė pertrauką ir suteikė nukentėjusiajam laiko, žalos faktą patvirtinantiems įrodymams pateikti, tačiau nukentėjusysis nieko nepateikė (t.3, b.l.21-23). Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino nukentėjusiojo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, nes pastarasis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
16. Ikiteiminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė ieškinį ir prašė priteisti 30000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmos instancijos teismas įvertino nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį – E. B. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, įvertino konflikto aplinkybes ir padarė išvadą, jog 1000 eurų suma yra pakankamas dydis neturtinei žalai atlyginti. Baigus nagrinėti bylą apeliacine tvarka, ištyrus įrodymus, baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis išsakė nesutikimą su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, tačiau savo pozicijos nekonkretizavo, reikalavimo dėl neturtinės žalos dydžio nepagrindė. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog paties neblaivaus nukentėjusiojo elesys provokavo kilusį konfliktą. Todėl darytina išvadą, kad neturtinės žalos dydžio suma nustatyta teisingai.
17. Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis pateikė apeliacinį skundą, reikšdamas nesutikimą dėl proceso eigos, kurios metu neva nebuvo pilnai ištirti įrodymai, nebuvo apklausti liudytojai. Aukštesnės instancijos teismas iškvietė ir apklausė visus liudytojus, tačiau pastarieji patvirtino aplinkybes, kurios sutapo su pirmos instancijos teismo išvadomis, o E. B. nieko konkretaus nenurodė, pagrįsti savo nesutikimą su pirmos instancijos teismo nesutikimu, konkretizuoti savo pretenzijų negalėjo. Todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Dėl proceso išlaidų.
18. Pagal galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta patiklsinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravino skyriaus pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant V. G. sudaro 387,50 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam V. G. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo skundą, kuris yra atmetamas. Be to, byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba V. G. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
E. B. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. G. (V. G.) nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.