Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1752-450/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2S-1752-450/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08082-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
A. S., J. M., O. D. K.
Atsakovas
AB-firmai „VITI“
Trečiasis asmuo
AB „Spauda“, Vertybinių popierių komisijai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1752-450/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08082-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 110.5.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų AB - firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ Turto fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., J. M. ir O. D. K. ieškinį atsakovams AB-firmai „VITI“ ir UAB „VITI“ Turto fondui, tretiesiems asmenims AB „Spauda“, Vertybinių popierių komisijai dėl privilegijuotųjų akcijų išpirkimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai A. S., J. M. ir O. D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB-firmai „VITI“, UAB „VITI“ Turto fondui, tretiesiems asmenims AB „Spauda“, Vertybinių popierių komisijai, prašydami įpareigoti atsakovus solidariai supirkti ieškovų AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas su 5 procentų BBT po 0,55 Lt už vieną akciją, t.y. iš ieškovo A. S. už 9189,40Lt, iš ieškovo J. M. už 7750,60Lt, iš ieškovės O. D. K. už 6884,35Lt.

Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovams AB-firmai „VITI“ ir UAB „VITI“ Turto fondui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad šiuo atveju ieškinio suma yra labai didelė. Ieškovų žiniomis, atsakovams teismuose yra pateikta daug civilinių ieškinių, todėl yra tikimybė, kad, teismui patenkinus ieškinį, atsakovai nesugebės sumokėti reikalaujamos sumos už privilegijuotąsias vardines akcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių: areštavo 23824,35 Lt sumai atsakovams AB-firmai „VITI“ bei UAB „VITI“ Turto fondui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Teismas konstatavo, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir bendra reikalavimų suma yra didelė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei ieškovų nurodytas aplinkybes, kad atsakovai ginčija akcijų vertę, atsisako supirkti akcijas, atsakovams yra pateikta daug civilinių ieškinių ir yra didelė tikimybė, jog teismui patenkinus šį ieškinį, atsakovai nesugebės sumokėti reikalaujamos sumos už akcijas, teismas darė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, todėl atsakovų turtui turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai AB-firma „VITI“ ir UAB „VITI“ Turto fondas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad 23.824,35 Lt suma laikytina didele suma atsakovams. AB-firmos „VITI“ įstatinis kapitalas - 2.398.760,00 Lt. Ilgalaikis turtas sudaro 44.495.182 Lt sumą, todėl akivaizdu, kad 23.824,35 Lt suma nėra ir negali būti laikoma didele suma atsakovui, lyginant su AB-firmos „VITI“ įstatiniu kapitalu ir kitu turimu turtu. Atsakovo UAB „VITI“ Turto fondo įstatinis kapitalas - 40.000 Lt. 2009-12-31 ilgalaikio turto UAB „VITI“ Turto fondas turėjo 5.353.984 Lt sumai, o pelnas sudarė 88.310 Lt sumą, todėl ieškinio suma nėra didelė ir šiam atsakovui.

2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai nemotyvuota, todėl tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, dėl kurio nutartis yra naikintina, o ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

3. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė nepranešęs apie tai atsakovams, tačiau CPK 148 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui turi būti pranešama. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių akivaizdžiai nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas A. S. nurodė, kad su atsakovų atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties civ. byloje Nr. 3K-3-360/2007 priėmimo dienos atsakovams egzistuoja pareiga skelbti privalomą oficialų pasiūlymą dėl privilegijuotų vardinių AB „Spauda“ akcijų supirkimo, tačiau toks įpareigojimas iki šiol neįvykdytas. Toks atsakovų elgesys rodo jų apsisprendimą nesupirkti smulkiųjų akcijų, todėl darytina išvada, kad atsakovai ir toliau nevykdys ieškinio reikalavimų geruoju ir gali trukdyti jį įvykdyti priverstinai - turtą, kuriuo dar disponuoja, perleisti, įkeisti kitiems asmenims, dirbtinai padidinti savo turtinius įsipareigojimus. Atsakovų turtinė padėtis nėra tokia gera, kaip teigiama: iš atsakovų turto išieškoma 22-ose vykdomosiose bylose; Turto areštų registre įregistruota 18 atsakovų turto areštų; didesnė atsakovų turto dalis yra įkeista. Atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutarimą smulkiųjų akcininkų teisių apsauga - viešasis interesas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Spauda“ nurodė, kad palaiko atsakovų argumentus ir prašė atskirąjį skundą tenkinti.

Ieškovai J. M., O. D. K. ir trečiasis asmuo Vertybinių popierių komisija atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliantų [atsakovų] AB-firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ Turto fondo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas, iš esmės grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais: atsakovai yra stiprūs ūkio subjektai, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo, galimai palankaus ieškovams, tinkamam įvykdymui; skundžiamoje nutartyje teismas tinkamai nemotyvavo savo išvadų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas; teismas, pažeisdamas LR CPK 148 str. 1 d. reikalavimus, nepagrįstai nepranešė atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų suvaržymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą [LR CPK 178 str.]. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškinio suma yra didelė, teismuose yra pateikta daug civilinių ieškinių atsakovų atžvilgiu, todėl yra tikimybė, kad, teismui patenkinus ieškinį, atsakovai nesugebės sumokėti reikalaujamos sumos už akcijas. Įvertinęs ieškovų prašyme nurodytas aplinkybes kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškinio kaina yra didelė. Atsižvelgdamas į ieškovų prašyme nurodytas aplinkybes, kad atsakovai ginčija akcijų vertę, atsisako supirkti akcijas, o atsakovams yra pateikta daug civilinių ieškinių teisme, teismas darė išvadą, kad yra tikimybė, jog atsakovai nesugebės sumokėti reikalaujamos sumos už ieškovų turimas akcijas, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad skundžiama nutartis be motyvų ar tinkamai nemotyvuota, nes pirmosios instancijos teismas nurodė esminius faktus [aplinkybes], kurie, jo manymu, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovų reikalavimų šioje byloje patenkinimas gali būti apsunkintas, t.y. atsakovai gali vengti arba neturėti finansinių galimybių išpirkti ieškovų akcijas nustatyta kaina.

Vadovaujantis naujausiomis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos tendencijomis, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tik tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus, nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių [Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-336/2009]. Be to, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad vien tik aplinkybė, jog įmonės turtinė būklė šiuo metu yra gera, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė būklė gali pasikeisti ir tenkinus ieškinį sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas [Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-250/2008; 2008 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-555/2008].

Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismo padarytos išvados apie didelę ieškinio kainą ir grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nebuvo pagrįstos atsakovų turtinės padėties ir finansinių galimybių įvertinimu, nes tokių duomenų neturėjo ir teismui nepateikė ieškovai, tačiau nepaisant to pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės – ieškinio sumos dydžio atsakovų turto areštas – pagrįstai pritaikytos. Atsakovų [apeliantų] teigimu, jų turtinė padėtis yra labai gera, o tokius motyvus įrodinėja palygindami ieškinio kainą [23.824,35 Lt] su kiekvienos bendrovės balansine turto verte, uždirbamu pelnu, įstatiniu kapitalu. Teismas pažymi, kad toks formalus ieškinio sumos ir tam tikrų atsakovų finansinių rodiklių palyginimas nėra pagrįstas, nes būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, ar atsakovų deklaruojamas didelės vertės turtas, nurodytas balanso eilutėse, nėra apsunkintas daiktinėmis teisėmis [hipoteka, įkeitimu], turto areštais, t.y. aplinkybes, ar atsakovai gali laisvai disponuoti savo turtu ir, ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, neturės jokių finansinių sunkumų išpirkti AB „Spauda“ akcijas ir pareiškėjų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai, pagrįsdami motyvus dėl savo geros turtinės padėties, remiasi AB-firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ Turto fondo pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, o būtent balansais ir pelno [nuostolių] ataskaitomis, tačiau atsakovo AB-firmos „VITI“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno [nuostolių] ataskaitos duomenys iš dalies nesutampa su šių dokumentų duomenimis, pateiktais VĮ Registrų centrui, o atsakovo UAB „VITI“ Turto fondo balansas ir pelno [nuostolių] ataskaita, kuriais taip pat remiasi atsakovas, yra beveik 2 metų senumo [finansinės atskaitomybė sudaryta už 2009 m.]. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovų finansinę padėtį, remiasi atsakovų finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie pateikti VĮ Registrų centrui. Pagal 2010 m. AB-firmos „VITI“ balanso duomenis bendrovė turi 91.572.328 Lt vertės turto, o įsipareigojimai sudaro 53.048.549 Lt, iš kurių trumpalaikiai – 12.601.534 Lt. Šio atsakovo grynasis pelnas per 2010 m. sudarė 970.876 Lt. Kito atsakovo UAB „VITI“ Turto fondo balansinė turto vertė pagal 2010 m. balansą sudaro 5.472.541 Lt, įsipareigojimai – 4.474.065 Lt, iš jų trumpalaikiai – 32357 Lt. Per 2010 m. šis atsakovas patyrė 64.522 Lt nuostolių. Taigi atsakovai turi didelės vertės turto, tačiau įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę balansinio turto vertės, o atsakovo UAB „VITI“ Turto fondo atveju – įsipareigojimai tik santykinai nedidele suma mažesni už šios bendrovės viso turto vertę. Be pastarųjų aplinkybių grėsmę ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui kelia bylose esantys duomenys, kad bendrame vykdomųjų bylų sąvade yra įregistruotos 95 vykdomosios bylos, kuriose AB „VITI“ yra skolininkas, iš kurių 14 vykdomųjų bylų yra neužbaigtos [b.l. 30]. Dėl UAB „VITI“ Turto fondo yra 8 neužbaigtos vykdomosios bylos. Antstolio V.Čegliko 2011 m. birželio 16 d. rašte taip pat nurodoma, kad turto areštų registre yra įregistruota 15 įvairių areštų AB-firmos „VITI“ turtui ir 3 areštai UAB „VITI“ Turto fondo turtui. Didelė dalis skolininkams priklausančio turto yra įkeista, todėl nukreipti skolos išieškojimą į tokį turtą be kreditoriaus sutikimo nebus galimybės [b.l. 30]. Patikrinus viešai prieinamus Hipotekos registro duomenis, nustatyta, kad atsakovo AB-firmos „VITI“ vardu registruota 28 sutartinės hipotekos/įkeitimo įrašų, o atsakovo UAB „VITI“ Turto fondo vardu – 1. Iš Centrinės hipotekos duomenų matyti, kad atsakovo AB-firmos „VITI“ vardu registruota 15 turto arešto aktų, šiam atsakovui taikomos didelio masto, t.y. daugiau nei 4 mln. sumai turto areštas. Be to, tiek atsakovo AB-firmos „VITI“, tiek atsakovo UAB „VITI“ Turto fondo atžvilgiu teismuose nagrinėjamas nemažas skaičius civilinių bylų, iš kurių šiai dienai dar neišspręsta 31 byla. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kad atsakovų [apeliantų] atžvilgiu nagrinėjamas didelis skaičius civilinių bylų, atsakovų turtui taikomi didelio masto apribojimai bei suvaržymai [hipoteka, įkeitimu, areštais], todėl darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti, kad ieškovų galimai pagrįsti turtiniai reikalavimai, kurie nors santykinai patys savaime nėra itin didelio dydžio, būtų realiai įvykdyti, t.y. atsakovai būtų finansiškai pajėgūs išpirkti pareiškėjų turimas akcijas. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones [turto areštą] pirmiausia taikė atsakovų kilnojamam ir nekilnojamam turtui, o tik nesant šio turto ar jo trūkstant, piniginėms lėšoms, todėl šie laikini atsakovų teisių apribojimai neturėtų sutrikdyti bendrovių ūkinės-komercinės veiklos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nagrinėjami ieškovų reikalavimai dėl jų turimų AB „Spauda“ akcijų išpirkimo. Kaip teisingai nurodė ieškovas, smulkiųjų akcininkų, kuriais šiuo atveju pripažintini ir ieškovai, teisių apsauga yra viešasis interesas [Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutarimas byloje Nr.25/04], todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra pagrįstas ir viešojo intereso apsauga [LR CPK 144 str. 2 d.].

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo skundžiamoje 2011 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovams, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Vadovaujantis LR CPK 148 str. 1 d. [redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu] prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka. Remiantis LR CPK 153 str. 2 d., rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantis byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Kaip teisingai nurodė apeliantai, paminėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie tokio prašymo nagrinėjimą turi būti informuojamas atsakovas [atsakovai], kas šiuo atveju nebuvo padaryta, tačiau pastarosios aplinkybės nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje pažymima, kad nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės pažeidimo gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, o atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo [Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-810/2011]. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo neteisingai išspręstas, be to, atsižvelgiant į neaiškią atsakovų finansinę situaciją ir šiai dienai disponuojamo turto dalį, pagrįsta manyti, kad toks pranešimas galėjo apsunkinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Atkreiptinas atsakovų [apeliantų] dėmesys, kad, siekdami disponuoti tam tikru areštuoti turtu, jie gali pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis: prašyti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti, įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikus laidavimą ar įkeitus turtą, nurodyti kitą materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas, taip pat prašyti galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo [LR CPK 146 str., 148 str., 149 str.].

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismui pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį neturi [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].

Atmetus atsakovų atskirąjį skundą, teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios bendrą 27,55 Lt sumą, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą [LR CPK 96 str.]

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų AB-firmos „VITI“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „VITI“ Turto fondo (duomenys neskelbtini) po 13,78 Lt [trylika litų ir septyniasdešimt aštuonis centus] bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėja Asta Radzevičienė