- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- 2-810/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- R. G., uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“, "Neapolis" "STATEGA"
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statega“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-2217-125/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ ir R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Statega“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Neapolis“ ir R. G. ir prašė priteisti atgręžtinio reikalavimo teise iš atsakovų po 397 328,25 Lt iš kiekvieno, sumokėtus AB Swedbankui laiduotojo V. G. vardu pagal 2006 m. balandžio 24 d. laidavimo sutartį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Neapolis“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Neapolis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovui priklausančias pinigų sumas, kad viso areštuoto turto vertė ir piniginės lėšos neperžengtų prašomos priteisti sumos – 397 328,25 Lt.
Šalies argumentai
2010 m. rugpjūčio 3 d. gavo ieškovas pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą, kuriuo papildomai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo R. G. turtui ir piniginėms lėšoms, neviršijant ieškinio sumos. Nurodė, kad ruošiant ieškinį atsakovams UAB „Neapolis“ ir R. G. , įsivėlė spausdinimo klaida. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių R. G. , teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovui R. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovui priklausančias pinigų sumas, kad viso areštuoto turto vertė ir piniginės lėšos neperžengtų prašomos priteisti sumos – 397 328,25 Lt.
Teismas nutartyje nurodė, kad kilo ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
1. Tarp R. G. ir UAB „Statega“ nėra susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, šie asmenys nėra sudarę kokias nors sutartis, taip pat UAB „Statega“ sutarčių pagrindu nėra įgijusi reikalavimo teisės į R. G. .
2. Pareikštas ieškinys nėra pagrįstas. Teismas gali ir privalo preliminariai įvertinti, koks yra pareikštų reikalavimu pobūdis bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) bei siekdamas vienodai apsaugoti kiekvienos ginčo šalių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Teismas neatliko jokio vertinimo, o tik aklai patenkino ieškovo prašymą. Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.83 straipsniu, tačiau su ieškiniu nepateikė įrodymo, kad UAB „Statega“ būtų laidavusi už UAB „Neapolis“ ar R. G. .
3. Teismas nenurodė, kokias argumentais remdamasis pripažino ieškinio sumą didele.
4. R. G. nevengė bendrauti su UAB „Statega“, kuri yra jo vadovaujamos UAB „Neapolis“ kreditorė, tarp UAB „Statega“ ir UAB „Neapolis“ yra kilęs ne vienas teisinis ginčas ir nei karto R. G. nesiėmė priemonių paslėpti turtą ar kaip kitaip trukdyti sprendimų vykdymui. Pats ieškovas vengia bendradarbiauti, sprendžiant kilusį ginčą.
5. Teismas nenurodė nei vienos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tik formaliai taikė CPK 144 ir 145 straipsnių normas, pažeidė CPK 2 straipsnyje nurodytus civilinio proceso tikslus bei teisingumo principą.
6. Teismas nepagrįstai klausimą sprendė nepranešęs apie tai atsakovui. Tik išimtinais atvejais laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui nepranešus. Ieškovas neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, todėl teismas turėjo motyvuoti, kodėl išeina už ieškovo prašymo ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Statega“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad ieškinio padavimo metu ieškovas neturėjo duomenų apie tai, kad atsakovas turi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovas nepaneigė fakto, kad yra UAB „Neapolis“ laiduotojas. Bendrovė nevykdo įsipareigojimų bankui, tad bankas siunčia laiduotojams R. G. ir V. G. raštus dėl įsiskolinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio (b.l. 3-5) dalyko – prašymo iš atsakovo priteisti 397 328,25 Lt sumą – atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė ir kad jis galės įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu, negali turėti reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl ieškinio pagrįstumo teismas pasisako, išsprendęs bylą iš esmės.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovas ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, kad ieškovas neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantas realizavo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Aplinkybė, kad ieškovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepranešus atsakovui, nepaneigia teismo teisės taikyti jų apie tai nepranešus atsakovui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nepakeistą.