Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-241-736/2015;

proceso Nr. 1-01-1-27638-2016-8;

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.13; 1.2.4.9; 1.2.4.9; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

2016 m. lapkričio 7 d.

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei,

nukentėjusiosioms V. P., E. K., kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Šeškauskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota gyvenamoji vieta, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. P.), BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. K.),

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

- 2016-06-13, apie 11.30 val., V. P. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia tempė už plaukų savo artimai giminaitei - seseriai V. P., vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, vieną kartą spyrė į kairę ranką ir vieną kartą į kairę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą bei padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame žande pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje pereinant į kelį, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą;

- 2016-06-13, apie 11.45 val., E. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo artimai giminaitei - motinai E. K. į galvos kairę pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. K. dėl pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nesutarimai su nukentėjusiomis prasidėjo prieš du metus, kai sesers V. P. sūnus negrąžino jo vaikams pinigų. Praėjus metams, V. P. su sutuoktiniu D. P. bandė jį išprovokuoti, pasakydami, kad jie turi vaizdinę medžiagą, kad jo (R. K.) žmona turi lytinius santykius su svetimu vyru. Šių metų birželio 13 d. nuvažiavo pas V. P. į namus (duomenys neskelbtini) dėl vaizdinės medžiagos, kurią ji „tipo“ turi. Užėjo į namą ir dviese šnekėjosi. Jis pasiūlė nuvažiuoti pas mamą E. K. ir visi kartu pasišnekės, išsiaiškins, kas čia darosi ir kodėl vyksta tokie dalykai, šmeižiama jo šeima, jo žmona. V. P. pasakė, kad ji nevažiuos. Tuomet jis sėdo į mašiną ir nuvažiavo iki mamos namo (duomenys neskelbtini). Užėjo į namą ir kalbėjosi su mama. Jis paskambino tėvui, kuris pasakė, kad grįš po poros valandų. Kol jis kalbėjo su tėvu, mama kažkur dingo. Jos ieškojo, bet nerado, kieme (darže) buvo nepažįstamas vyras, kuris klausė, ar nėra namuose tėvo. Neberadęs mamos, išvažiavo namo. Nei prieš seserį, nei prieš mamą jokio smurto nevartojo, neįžeidinėjo ir nesikeikė, yra šmeižiamas, pats buvo blaivus. Iki įvykio su nukentėjusiomis nebendravo du metus.

Kaltinamojo kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas abejonių nekelia, ji visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad ką sakė R. K., viskas melagystė. Buvo pirmadienis, kažkas pasibeldė į duris. Atidariusi, pamatė brolį ir išsigando, nes su juo konfliktavo, o namie buvo viena. Susėdo salone, kilo konfliktas, jis sakė, kol ji neatiduos pinigus už vestuves, krikštynas, nepaliks ramybėje. Įspyrė jai sėdinčiai į koją, ranką, kairė alkūnė ir kairė koja buvo nubrozdintos. Jis stovėjo, pakėlė ją už plaukų, kai ji sėdėjo, užsikniaubusi buvo. Ranka sudavė į veidą, po 3-4 dienų buvo mėlynė ant veido. Ji verkė, cypė, buvo šoke. Jis sakė važiuojam pas mamą, tačiau ji nevažiavo. Jis išvažiavo, ji puolė skambinti mamai, nes ji jo bijojo. Mama nekėlė telefono ragelio. Dar daugiau išsigando. Galvojo, kad ją sumuš. Visada gąsdindavo. Po to gal skambinau draugei Ž. Ž. pasakyti kas įvyko ir ką man daryti. Ji žinojo jų gyvenimą. Ne, pirmiausia vyrui D. P. paskambino, pasakė, kad sumušė R. Po 10 minučių atvažiavo Ž. Ž. Ji pamatė, sako – kas atsitiko. Ji pamatė jos būseną. Tada ir vyras atvažiavo. Ž. sako – šį kartą nedovanok. Tai ne pirmas sumušimas. Dar paskambino mama sumušta. Ją taip pat sumušė R. Mama pasakė, kad yra pas kaimyną, kad brolį paliko namuose, pabėgo nuo jo per kitą išėjimą. Draugė surinko telefono numerį policijai, padavė telefoną, ji pranešiau kas įvyko. Pasakė, kad ir mamą dar sumušė. Mamą pas ją parvežė pusbrolis. Paskiau vyko tyrimas. R. K. buvo su batais ar su kedais, o ne basas. Nebuvo atvykęs atsiprašyti. Po to įvykio nebuvo konfliktinių situacijų. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad buvo namo kieme (duomenys neskelbtini), kalbėjo su kaimyne. Atvažiavo R. Kaimynė su juo pasisveikino, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji pakvietė sūnų į kambarį, nuėjo į valgomąjį. Ji atsisėdo ant kėdės. Jis buvo piktas, sako „nu kurva, dabar išsiaiškinsim viską“. Ji jam sako „ką tu kalbi, nusišneki“. Kai pasakė „kurva, užmušiu“. Ji pasakė jam, kad „jei užmuši, užmušk iš karto“. Jis sako „ne, aš tave pasodinsiu į invalido vėžimėlį“. Jis sakė „kurva tu“ ir ranka sudavė jai sėdinčiai į veidą ir plaukuotą galvos dalį du kartus. Jautė fizinį skausmą. Kai sudavė, klausė kur tėvas. Pasakė, kad nėra. Sako – skambink. Tada jis paskambino, o ji tuo metu spruko iš kambario pas kaimynus per tvorą. Bijojo, kad dar daugiau neduotų. Nubėgo verkdama pas O. Kaimynas buvo namuose, matė jos būseną. Jam pasakė, kad sumušė sūnus. Jis nuėjo pažiūrėti, sūnus buvo lauke. Kaimynas grįžęs sakė, kad sūnus lauke, turbūt jau išvažiuos. Bijo savo sūnaus. Ir dabar bijo. Pamatė krikštasūnį, vaikštantį apie jos namą. Išbėgo laukan, pasakė, kad ji čia. Krikštasūnis atėjo pas kaimyną ir nuvežė pas dukrą V. O. užrakino namą. Kai vežė, tikriausiai jau žinojo, kad sūnus buvo pas dukrą. Vyras paskambino. V. pasipasakojo, kad ją sumušė, už plaukų tampė, spardė. Sakė, kad bijojo atidengti veidą, kad mėlynių nebūtų ant veido. Abi verkė. Šokas buvo. Iki įvykio dienos niekada nesmurtavo ir negrasino, tik matėsi, kad pyksta ant visų ir ant jos, matėsi, kad konfliktinė situacija. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis, o nukentėjusiosios – pusseserė ir teta. Nė su vienu nėra susipykęs. Paskambino K. K., pasakė, kad jų namuose kažkas vyksta, paklausė ar negali sustoti pas tetą. Atvykau pas tetą į namus, jie buvo užrakinti. Atėjo kaimynas, V. vadina jį. Jis pasakė, kad teta pas jį. Ten nuėjęs, rado tetą sėdinčią, šoke. Paskambino D. P., paprašė atvežti E. K. pas V. Jis tetą ten nuvežė. Matė V. Ji buvo lengvam šoke, pasimetusi. Galbūt ašaros buvo. Jis nenorėjo gilintis. Paprašė ir nuvežė. Po to atvyko policija. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (88 b. l.) apie tai, kad E. K. buvo apsiverkusi, išsigandusi ir su juo nešnekėjo.

Liudytoja J. K. (kaltinamojo sutuoktinė) parodė, kad R. nuvažiavo pas seserį V. išsiaiškinti dėl nesutarimų. 11.45 val., ji būdama darbe, sulaukė jo skambučio, vyras pasakė, kad buvo nuėjęs, kad mama dingo iš namų, o tėtis pagrasino, kad atvažiuos su policija. Mama dingo iš namų, tuo metu kai jis skambino tėčiui ar kalbėjo su tėčiu. O tėtis pasakė, kad atvažiuos su policija. Grįžusi namo, apie 12.20 val., vyrą rado valgomajame, naršė kažką internete. Netrukus atvažiavo policija. Policininkai pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas seserį, ten kažkoks konfliktas, reikia išsiaiškinti. Kai jie išvažiavo, iš policijos automobilio R. paskambino ir pasakė, kad pas seserį nebevažiuoja, važiuoja į policiją. Tai, kad vyras sumušė savo seserį V. ir mamą, sužinojo iš savo sūnaus. Nes kai išvežė vyrą, paskambino sūnus ir pasakė, jog jam skambino Ž. Ž. ir pranešė, kad R., jo tėtis, sumušė seserį ir mamą. Sūnus M. atsiuntė Ž. telefono numerį. Susiskambino su Ž., paklausė, kodėl ji skambino jos sūnui. Šnekėjo apie keturias minutes. Ji pasakė, kad R. sumušė mamą, trenkė jai. Paklausė, o kodėl ji tokia tikra. Ž. atsakė, kad mama yra šalia, priešais ją. R. nėra smurtaujantis žmogus, jai nuo jo nėra tekę patirti smurto.

Liudytojas I. O. parodė, kad nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiomis nesusipykęs. Atėjo pas jį kaimynė E. verkdama, sako ranka sumušė sūnus. Viena jos veido pusė buvo raudona, E. drebėjo. Labai blogai ji atrodė tada. Davė jai vandens, pasodino. Ji sako – eiti į jos namus pasižiūrėti, kas ten darosi. Ten buvo žmogus, kurio paklausė, kur K. Jis pasakė, kad jo dabar nėra, yra kažkokiame kaime. Jis „vazbuždionyj“ toks, agresyvus, piktas, buvo raudonais treningais (vėliau E. sakė, kad tai sūnus). Tas vyras įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Durys namo buvo atidarytos. Pasakiau E., tai ji sako – tu eik pažiūrėk, uždaryk duris, pasakė, kur raktas yra. Nuėjęs, užrakino namo duris ir grįžo. Pro langą pamatė, kad kažkoks vyras yra prie E. namo. E. pasakė pakviesti ir su tuo atėjusiu žmogumi išvažiavo.

Liudytojas K. K. parodė, kad kaltinamasis jo sūnus, o nukentėjusiosios dukra ir sutuoktinė. Birželio 13 d. buvo kapinėse Krekenavoje. Paskambino R., paklausė, kada grįš namo. Pasiūlė atvažiuoti pas jį. Jis tuo apsidžiaugė, nes anksčiau buvo liepęs užmušti žmoną (R. motiną). Sakė, „jeigu tu neužmuši, aš tave užmušiu“, sakė „jeigu tu neužmuši žmonos, į sieną mane įmontuos“. Tada paskambino žmonai, pasakyti džiaugsmą, kad taip gražiai kalba. Išgirdo sakant „grįžk greičiau, mane vaikas sumušė, R. mane sumušė“. Tada greitai jam paskambino, o sūnus sako, kad mamos nemušęs. Po to paskambino R. M. ir paprašė nuvažiuoti į namus pažiūrėti, kas ten vyksta, sumušė babą. Važiuodamas pro dukters namą, pamatė policijos mašiną. Užėjęs į kambarį, pamatė policininkus ir apsiverkusią dukrą. V. buvo sumušta, sumuštas veidas, koja raudona mėlynai. Galvojo, kad tik mama sumušta, o kai atėjo į kambarį, pamatė, kad ir sesuo. Tai jis pirma seserį sumušė, paskui mamą. Po to laiko, po birželio 13 d. nebendravo su sūnumi. Jis nei mamos vardo dienos proga nepasveikino, nei motinos dieną. Uždraudė anūkams. Anūkai neatvažiuoja. Sūnus turi du vaikus.

Liudytojas D. P. parodė, kad nukentėjusioji V. yra jo žmona. Ji paskambino kažkur 11.15 val., iš balso suprato, kad verkia. Sako brolis R. buvo atvažiavęs ir ją sumušė. Tai jau antras kartas, R. ją sumuša (pirmas kartas buvo, kai sumušęs buvo ant rampos, į veidą buvo davęs seseriai). Važiuojant pakeliui, paskambino K. K. ir pasakė važiuoti pas mamą, atvažiavęs R. mamą muša. Namuose rado V. ir Ž. Žmona verkė, parodė nubrozdintas ranką ir koją. Sakė tampė už plaukų. Sakė buvo užsidengusi veidą, už plaukų tampė, vadino „kurva“. Jis pasakė Ž. skambinti policijai. V. nenorėjo, kad skambintų, sako „kaip čia, visgi brolis“. Ž. paskambino, o kalbėjo V. Po to jis paskambino Regimantui, kad atvežtų čia E. K.. Ji atrodė baisiai, kai juos pamatė, drebėjo visa. Pradėjo verkti, pasakoti, kad sūnus R. K. ją sumušė. Tuomet atvažiavo du policininkai, viena tyrėja, o netrukus ir K. K..

Liudytoja Ž. Ž. parodė, tarp vienuoliktos ir dvyliktos valandos verkdama paskambino V. ir pasakė, kad ją namuose sumušė brolis R. Atvažiavusi pamatė, kad V. visa kratėsi, drebėjo, verkė. Sakė, kad brolis nuvažiavo pas mamą, dabar mamai kas bus, Paskambino mamai, bet ji nekėlė ragelio. Paskui atvažiavo D. P. ir kiti. D. P. sakė skambinti policijai; ji paskambino 112, o kalbėjo V., apie įvykį pasakojo. Atvežta E. K. atrodė išsigandusi, akys išplėstos, rankos kratėsi Sakė „Ž., tu matai kas pas mus darosi, R. sumušė. Ji taip jį vadina sūnų“.

Akistatos tarp nukentėjusiosios V. P. ir R. K. metu V. P. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, nurodė, kad R. K. ją sumušė, suduodamas į koją, veidą ir ranką. R. K. neigė smurtavęs (39-40 b. l.). Įvykio vietos apžiūros protokoluose ir foto lentelėse nurodyta, kad įvykio vietos yra namai, esantys (duomenys neskelbtini) (11-17, 18-23 b. l.).

Kaltinamojo kaltės įvykdžius nusikaltimus neigimas vertintinas siekimu išvengti įstatymų numatytos atsakomybės. R. K. aiškinimas, kad abi nukentėjusiosios jį apkalba ir šmeižia, nelaikytinas patikimu ir įtikinamu. Viena nukentėjusioji yra kaltinamojo sesuo, o kita – motina. Abiejų nukentėjusiųjų, o taip pat ir liudytojų Ž. Ž., D. P., I. O., K. K., R. M. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme nuoseklūs ir tapatūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Nors betarpiškai smurto vartojimo fakto niekas iš liudytojų ir nematė, tačiau nukentėjusiųjų būseną po jų sumušimo bei sužalojimų žymes matė ir su jomis bendravo tuoj pat po smurto panaudojimo. Liudytoja J. K. (kaltinamojo sutuoktinė) nukentėjusiųjų po sumušimo nematė, tačiau apie tai, kad R. sumušė seserį ir motiną, telefonu jai pasakė sūnus M. ir Ž. Ž. V. P. sumušimo žymės užfiksuotos ir specialisto išvadoje Nr. G1537/2016(02), kurioje nurodyta, kad „V. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žande pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje pereinant į kelį, padaryti kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (48 b. l.)“. Kitoje specialisto išvadoje Nr. G1536/2016(02) nurodyta, kad E. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (63 b. l.). Tačiau tai nereiškia, kad prieš ją sūnus nevartojo fizinio smurto. Visų pirma, tiek iš specialisto išvados, tiek iš E. K. parodymų matyti, kad smūgiai buvo suduoti į plaukuotą galvos dalį (pakaušį), todėl galėjo sužalojimo požymių ir nelikti. Liudytojas I. O. (kaimynas), pas kurį nukentėjusioji nubėgo iš savo namų pagalbos, kuomet sūnus skambino tėvui, nurodė, kad „...kaimynė E. verkdama sako ranka sumušė sūnus. Viena jos veido pusė buvo raudona, E. drebėjo. Labai blogai ji atrodė tada... o sūnus, kurį matė prie E. namo „vazbuždionyj“ toks, agresyvus, piktas“. Apie tai, kad E. K. buvo sumušta, parodė ir kiti liudytojai. Paminėtina, jog policijos įvykių registracijos pažymoje užfiksuota, kad 2016-06-13 11.54 val. gautas pranešimas, kad brolis sumušė seserį, po to sumušė ir motiną (25 b. l.); tyrėjos R. S. tarnybinėje ataskaitoje nurodyta „gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvyko į vietą, kur bendravo su nukentėjusiomis. V. P. pasakojo, kad ją sumušė brolis R. K., ji buvo išsigandusi, virpėjo balsas, drebėjo rankos, o E. K., pasakodama apie įvykį, kad buvo sumušta savo sūnaus, nuolat verkė (100 b. l.).

Vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. K., veikdamas tiesiogine tyčia: 1) 2016-06-13, apie 11.30 val., V. P. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia tempė už plaukų savo artimai giminaitei - seseriai V. P., vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, vieną kartą spyrė į kairę ranką ir vieną kartą į kairę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą bei padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame žande pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje pereinant į kelį, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą; veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai; 2) 2016-06-13, apie 11.45 val., E. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo artimai giminaitei - motinai E. K. į galvos kairę pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą; padaryta veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

R. K. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, nuo 2016-09-08 dirba (duomenys neskelbtini), padarė du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiosioms sunkių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau kaltinamasis jų neatsiprašė, nebandė taikytis su savo artimais giminaičiais. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, vadovaujantis BK 41 str., 54 – 55 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijoje numatytas vidurkio trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; neatlygintinai per 3 (tris) mėnesius išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.). Vadovaujantis BK 72² str., R. K. įpareigotinas bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-06-13 iki 2016-06-15.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir civilinio ieškinio nėra.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Pašto išlaidos 5,22 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš R. K. (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1d.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. P.), BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. K.), ir skirti:

pagal BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. P.) laisvės apribojimą vieneriems metams,pagal BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. K.) laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti sudedant iš dalies ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams, įpareigojant: 1) nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.). Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-13 iki 2016-06-15.

Vadovaujantis BK 72² str., R. K. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš R. K. 5,22 Eur (penkis eurus 22 ct) pašto išlaidų valstybei (mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti R. K., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.