Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. P.) laisvės apribojimu 1 metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. K.) laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. K. įpareigotas bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 3 3 mėnesiai, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 13 d., apie 11.30 val., V. P. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia tempė už plaukų savo artimai giminaitei – seseriai V. P., vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, vieną kartą spyrė į kairę ranką ir vieną kartą į kairę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą bei padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame žande pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje pereinant į kelį, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.Be to, jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. birželio 13 d., apie 11.45 val., E. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo artimai giminaitei - motinai E. K. į galvos kairę pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. K. kaltė yra pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir nepašalino prieštaravimų, taip padarant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kas yra esminis BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Apeliantas teigia, kad viso bylos tyrimo metu jis davė teisingus ir nuoseklius parodymus, neigė savo kaltę, nes nenusikalto, tačiau byla buvo tiriama šališkai, darant šiurkščius procesinius pažeidimus, o būtent tai pagal bylos duomenis matyti, kad tyrėja vienu metu dirbo dviejose vietose, nes vienu metu atliko ir V. P. apklausą jos namuose ir komisariate surašė R. K. laikino sulaikymo protokolą. Be to, tyrėja J. V. surašė teisių įtariamajam išaiškinimo protokolą, tačiau jis su šia tyrėja nebendravo, o bendravo su tyrėja R. S.. Apeliantas kelia abejones, kodėl Ž. Ž. ir I. O. (vieni iš svarbiausių liudytojų) nebuvo iškviesti į apklausą policijos komisariate, o apklausti kitose vietose, ir kodėl jie apklausti paskutiniai. Be to, Ž. Ž., kuri anksčiau dirbo tyrėja, patarinėjo V. P. ką daryti, nes tariamai tai nebuvo pirmas kartas, nors iš kur ji žino kelintas čia kartas. Bylą tyrė tyrėja J. V., t. y. buvusi Ž. Ž. kolegė. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis kartu su žmona kreipėsi į bylą kuravusią prokurorę I. B., kuri buvo nusiteikusi priešiškai, kategoriškai palaikė priešingą pusę. Priešingai nei teigia apylinkės teismas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nukentėjusiųjų būseną ir sužalojimus liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apibūdino ir vertino skirtingai. Kai kurie liudytojai ikiteisminiame tyrime teigė nieko nematę, o teismo posėdyje – jau matę.Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra priimtas remiantis tik nukentėjusiųjų ir jų pusę palaikančių liudytojų parodymais. Specialisto išvadoje patvirtintas V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti prie įvairių aplinkybių, pavyzdžiui – pavartojusi alkoholio, nes prieš įvykį ji turėjo svečių, galėjo nukristi nuo laiptų. Tuo tarpu E. K. jokių sužalojimų neliko. Apeliantas teigia, kad V. P. parodymai dėl suduotų smūgių skyrėsi apklausų metu. Be to, ji nurodė, kad R. K. buvo su batais ar kedais, tačiau, apeliantas mano, kad tokiu atveju sužalojimai būtų daug rimtesni. Jis teigia, kad liudytojas R. M. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nieko apie nukentėjusiajai V. P. padarytus sužalojimus nekalbėjo, o liudytojas K. K. apie tai prakalbo tik teisme. Nukentėjusioji E. K. ikiteisminiame tyrime nieko apie nukentėjusiosios V. P. sumušimus nepasakė, apie tai pasakė tik teisme, kaip ir apie abiejų nukentėjusiųjų būseną. Liudytoja Ž. Ž. apie E. K. užsiminė tik teisme, o liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu jokių E. K. sumušimo požymių nematė. Pastaroji, taip pat ir liudytojas I. O., ikiteisminio tyrimo metu R. M. nepaminėjo. Apeliantas teigia, kad Ž. Ž. ir K. K. davė melagingus parodymus. Apeliantas nurodo, kad teisme buvo apribota jo teisė į gynybą, nes nebuvo patenkintas jo gynėjo prašymas apklausti liudytoją A. R. bei specialistą dėl jo išvados Nr. G1537/2016(2). Pats nuteistasis po įvykio nebėgo, bendravo su pareigūnais, taip jausdamasis nekaltas. Jis teigia, kad yra psichiškai sveikas, emociškai stabilus, o nukentėjusiosios siekia jį apšmeižti ir melagingai apkaltinti, jis nuolat provokuojamas nusikalsti, teigiama, jog šeimos santykiai pablogėjo nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, dėstoma šių santykių istorija.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo R. K. kaltės pagal jam inkriminuotus du nusikaltimus

Iš nuteistojo R. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu teigdamas, jog nei prieš savo seserį V. P., nei prieš motiną E. K. nurodytomis aplinkybėmis nesmurtavo, o nukentėjusiosios taip teigia tik siekdamos jį apšmeižti ir melagingai apkaltinti, nes šeimoje jau keleri metai vyksta tarpusavio konfliktas. Tačiau byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir apylinkės teisme patikrinti ir įvertinti įrodymai bei rašytinė bylos medžiaga neleidžia šių R. K. skundo motyvų vertinti kaip teisingų.N. V. P. teisme nurodė, kad atidariusi duris pamatė brolį ir išsigando, nes su juo konfliktavo, o namie buvo viena. Sėdint salone, brolis – R. K. – sakė, kad kol ji neatiduos pinigų už vestuves, krikštynas, jos nepaliks ramybėje. Jis įspyrė jai sėdinčiai į koją, ranką, todėl kairė alkūnė ir kairė koja buvo nubrozdintos. Po to, stovėdamas pakėlė ją už plaukų, kai ji sėdėjo, ranka sudavė į veidą, dėl to buvo mėlynė ant veido. Ji verkė, cypė, buvo šoke. R. K. sakė, kad kartu važiuotų pas mamą, tačiau ji nevažiavo. Kai jis išvažiavo vienas, V. P. puolė skambinti mamai, bet mama nekėlė telefono ragelio. Tuomet ji dar daugiau išsigando, galvojo, kad mamą brolis gali sumušti, nes visada gąsdindavo. Paskambinusi savo vyrui D. P. pasakė, kad ją R. K. sumušė. Paskambino ir savo draugei Ž. Ž., jai papasakojo kas įvyko, klausė patarimo, ką jai daryti. Po 10 minučių atvažiavo Ž. Ž., kuri matė jos būseną. Po to atvažiavo ir D. P.. Tuomet paskambino mama, kuri pasakė, kad ją sumušė R., nuo jo pabėgo per kitą išėjimą ir, kad dabar ji yra pas kaimyną, o brolis – namuose. Tuomet Ž. Ž. surinko policijos telefono numerį, padavė telefoną V. P. ir ji pranešė kas įvyko. Nukentėjusioji E. K. parodė, kad ji pakvietė atvykusį sūnų į kambarį. Sūnus buvo piktas, sakė jai „nu k..... (necenzūrinis žodis), dabar išsiaiškinsim viską“. Jam pasakius žodžius „k...rva, užmušiu“, E. K. atsakė, jog „jei užmuši, užmušk iš karto“, į ką nuteistasis pasakė, jog „ne, aš tave pasodinsiu į invalido vėžimėlį“. Sakydamas necenzūrinį žodį, jis ranka sudavė sėdinčiai į veidą ir plaukuotą galvos dalį du kartus, todėl jautė fizinį skausmą. Kai sudavė, klausė kur tėvas, jai atsakius, kad tėvo nėra, jis skambino tėvui, o tuo metu E. K. spruko iš kambario pas kaimynus per tvorą, nes bijojo, kad dar daugiau neduotų. Nubėgo verkdama pas I. O., pasakė, kad sumušė sūnus, kaimynas matė jos būseną. Iš kaimyno jos krikštasūnis nuvežė E. K. pas dukrą V. (P.) ir ši jai pasipasakojo, kad ją sumušė, už plaukų tampė, spardė. Jos abi verkė, buvo šoke. Iki įvykio dienos sūnus prieš ją niekada nesmurtavo ir negrasino, tik matėsi, kad pyksta ant visų.Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nukentėjusiųjų V. P. ir E. K. parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be to, šiuos parodymus patvirtina kiti teisme apklausti liudytojai. L. R. M. parodė, kad R. K. yra jo pusbrolis, o nukentėjusiosios – pusseserė ir teta. Nė su vienu nėra susipykęs. Jam paskambino K. K. ir pasakė, kad jų namuose kažkas vyksta, paklausė ar negali sustoti pas tetą. Atvykus į tetos namus, jie buvo užrakinti. Atėjęs kaimynas pasakė, kad teta pas jį, ten ją ir rado sėdinčią, teta buvo šoke. Paskambino D. P., kuris paprašė atvežti E. K. pas V. ir jis nuvežė. M. V., kuri buvo lengvame šoke, pasimetusi, galbūt verkė. Neužilgo atvyko policija. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad E. K. buvo apsiverkusi, išsigandusi ir su juo nešnekėjo. Liudytoja J. K. parodė, kad yra R. K. sutuoktinė, ji apie tai, kad vyras sumušė savo seserį V. ir mamą, sužinojo iš sūnaus Martyno – kai policija išvežė vyrą, paskambino sūnus ir pasakė, jog jam skambino Ž. Ž. ir pranešė, jo tėtis (R. K.) sumušė seserį ir mamą. Susiskambino su Ž., kuri pasakė, kad R. sumušė mamą, trenkė jai. Ji paklausė, o kodėl ji tokia tikra, tuomet Ž. atsakė, kad mama yra šalia, priešais ją. Liudytojas I. O. parodė, kad atėjo pas jį verkdama kaimynė E. ir pasakė, kad ranka ją sumušė sūnus. Viena jos veido pusė buvo raudona, E. drebėjo, labai blogai atrodė. Davė jai vandens. Ji paprašė nueiti į jos namus pasižiūrėti kas ten darosi. Nuėjęs rado ten žmogų, kurio paklausė, kur K., į ką jam buvo atsakyta, jog K. nėra, jis kažkokiame kaime. E. K. bute buvęs vyras buvo agresyvus, piktas (vėliau iš E. K. sužinojo, kad tai jos sūnus). Liudytojas K. K. parodė, kad R. K. yra jo sūnus, kuris paskambino ir paklausė kada jis grįš namo. Pasiūlė atvažiuoti pas jį. Jis tuo apsidžiaugė, nes anksčiau sūnus buvo liepęs užmušti žmoną (R. motiną). Tada paskambino žmonai, bet išgirdo sakant „grįžk greičiau, mane vaikas sumušė, R. mane sumušė“. Tada greitai paskambino sūnui, tačiau jis pasakė, kad mamos nemušė. Važiuodamas pro dukters namą, pamatė policijos mašiną. Užėjęs į kambarį, pamatė policininkus ir apsiverkusią dukrą. V. buvo sumušta, sumuštas veidas, koja mėlynai raudona. Galvojo, kad tik sumušta tik E. K., o kai atėjo į dukters kambarį, pamatė, kad ir ji sumušta.Liudytojas D. P. (V. P. sutuoktinis) parodė, žmona jam paskambino apie 11.15 val., iš balso suprato, kad verkia. Pasakė, kad buvo atvažiavęs brolis R. ir ją sumušė. Tai jau antras kartas, kai R. ją sumušė. Važiuojant pakeliui, paskambino K. K. ir pasakė važiuoti pas E. K., sakė, kad atvažiavęs R. ją muša. Kai atvažiavo namo, rado V. ir Ž. Ž.. Žmona verkė, parodė nubrozdintas ranką ir koją. Sakė, kad ją tampė už plaukų, vadino „kurva“. Liepė Ž. Ž. skambinti policijai, V. nenorėjo, sakydama, jog ,,čia, visgi brolis“. Ž. Ž. paskambino, o kalbėjo V.. Po to, D. P. paskambino giminaičiui, kad atvežtų E. K.. E. K. atrodė baisiai – visa drebėjo, pradėjo verkti, pasakojo, kad ją sumušė sūnus R.. L. Ž. Ž. parodė, kad tarp 11 ir 12 valandos verkdama paskambino V. ir pasakė, kad ją namuose sumušė brolis R.. Atvažiavusi pamatė, kad V. visa kratėsi, drebėjo, verkė. Sakė, kad brolis nuvažiavo pas mamą, bijojo, kad mamai kažkas bus, todėl jai paskambino, tačiau mama nekėlė ragelio. Paskui atvažiavo D. P., kuris pasakė, kad reikia skambinti policijai ir ji paskambino 112, tačiau su policija kalbėjo V. P.. Kai buvo atvežta E. K., ji irgi atrodė išsigandusi, akys išsiplėtusios, rankos kratėsi, sakė, kad ,,R. sumušė“.BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame buvo remtasi tais įrodymais, kurie buvo patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nustatyta, kad tiek nukentėjusiųjų V. P. ir E. K., tiek liudytojų R. M., J. K., I. O., K. K., D. P., Ž. Ž. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, o jų parodymuose esantys skirtumai neesminėse aplinkybėse, nesuteikia pagrindo jais abejoti, juo labiau, kad juos patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G1537/2016(02). Išvadoje nurodyta, kad V. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žande pereinant į smilkinį, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje pereinant į kelį, padaryti kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kitoje specialisto išvadoje Nr. G1536/2016(02) nurodyta, kad kitai nukentėjusiajai E. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tai nereiškia, jog prieš ją R. K. nenaudojo fizinio smurto. Tiek iš specialisto išvados, tiek iš E. K. parodymų matyti, kad smūgiai buvo suduoti į plaukuotą galvos dalį (pakaušį), todėl galėjo sužalojimo požymių ir nelikti. Be to, iš karto po įvykio E. K. matęs liudytojas I. O. patvirtino, kad atbėgusi kaimynė E. verkdama pasakė, jog ją ranka sumušė sūnus. Viena jos veido pusė buvo raudona, E. drebėjo, labai blogai atrodė. Policijos įvykių registracijos pažymoje užfiksuota, kad 2016 m. birželio 13 d., 11.54 val. gautas pranešimas, kad brolis sumušė seserį, po to sumušė ir motiną. Tuo tarpu tyrėjos R. S. tarnybinėje ataskaitoje nurodyta, kad gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvyko į vietą, kur bendravo su nukentėjusiomis ir V. P. pasakojo, kad ją sumušė brolis R. K., ji buvo išsigandusi, virpėjo balsas, drebėjo rankos, o E. K., pasakodama apie įvykį, kad buvo sumušta savo sūnaus, nuolat verkė.Aukščiau išdėstytų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismo patikrintų įrodymų, kuriais abejoti pagrindo nėra, analizė leidžia daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu R. K. pagrįstai nuteistas už tai, kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, jis nežymiai sutrikdė savo artimo giminaičio – sesers V. P. sveikatą, o savo artimai giminaitei – motinai E. K. sukėlė fizinį skausmą. Todėl R. K. veiksmai abiem atvejais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika V. P. atžvilgiu ir veika E. K. atžvilgiu). Įvertinus tai, nuteistojo R. K. apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia savo kaltę teigdamas, kad nei prieš savo seserį V. P., nei prieš savo mamą E. K. nesmurtavo, o tik jų yra melagingai kaltinamas ir šmeižiamas, taip pat skundo motyvai, kuriais jis kelia abejones liudytojų parodymų nuoseklumu, kad nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, nepašalinti prieštaravimai, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas yra esminis BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimas, atmetami kaip nepagrįsti.Apeliaciniame skunde teigiama, kad byla buvo tiriama šališkai, darant šiurkščius procesinius pažeidimus, o būtent, kad tyrėja vienu metu dirbo dviejose vietose, nes vienu metu atliko ir V. P. apklausą jos namuose ir komisariate surašė R. K. laikino sulaikymo protokolą. Tačiau iš byloje esančio liudytojos V. P. 2016 m. birželio 13 d. apklausos protokolo (1 t., 31-33 b. l.) matyti, kad apklausa, kurią atliko tyrėja J. V., pradėta 13.05 val., o baigta 13.40 val., apklausa atlikta įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu iš įtariamojo R. K. laikino sulaikymo protokolo (1 t., 105 b. l.) matyti, kad šį dokumentą ta pati tyrėja surašė 2016 m. birželio 13 d., 14 val. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbtini)).Taigi, tarp minėtų procesinių dokumentų rengimo yra 20 minučių laikotarpis, per kurį tyrėja turėjo galimybę iš įvykio vietos nuvykti į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą (pagal „Google maps“ duomenis atstumas yra 2,4 km, arba 5 minutės kelio automobiliu). Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog tyrėja vienu metu dirbo dviejose vietose. Be to, apeliantas teigia, kad tyrėja J. V. surašė teisių įtariamajam išaiškinimo protokolą, tačiau jis su šia tyrėja nebendravo, o bendravo su tyrėja R. S.. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2016-06-13 R. K. buvo surašytas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas, kurį pasirašė tiek pats R. K., tiek tyrėja J. V. (1 t., 101 b. l.). Po šio protokolo surašymo, tą pačią dieną (2016-06-13) R. K. buvo sulaikytas. Iš įtariamojo sulaikymo protokolo matyti, jog protokolą surašė tyrėja J. V., o tai patvirtina, jog šiuos proceso veiksmus atliko būtent ši tyrėja. Tą dieną R. K. apklaustas nebuvo, todėl akivaizdu, jog nebuvo ir įtariamojo bendravimo su tyrėja J. V.. R. K. įtariamuoju buvo apklaustas 2016 m. birželio 14 d., tą dieną jam teises išaiškino bei apklausą atliko tyrėja R. S., todėl nuteistojo skundo teiginys, jog nematė tyrėjos J. V., o bendravo tik su tyrėja R. S. ir tuo buvo padarytas procesinis pažeidimas – nepagrįstas. Apeliantas kelia abejones, kodėl Ž. Ž. ir I. O. nebuvo iškviesti į apklausą policijos komisariate, o apklausti kitose vietose, ir kodėl jie apklausti paskutiniai. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Ž. Ž. ir I. O. liudytojais apklausti nuosekliai vykdant ikiteisminį tyrimą ir laiku, o tai, kad jie apklausti, kaip teigia apeliantas, paskutiniai ir ne policijos įstaigoje, jų parodymų teisingumui įtakos neturi, juolab, kad šie liudytojai buvo apklausti ir teisiamojo posėdžio metu, ir būtent šiais parodymais nuosprendyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Nurodytos aplinkybės, įvertinus kitus byloje esančius duomenis, nesuteikia pagrindo abejoti šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo nešališkumu ir liudytojų parodymų teisingumu.Nuteistasis skunde nurodo, kad Ž. Ž., kuri anksčiau dirbo tyrėja, patarinėjo V. P. ką daryti, nes tariamai tai nebuvo pirmas kartas, nors ji negalėjo žinoti, kelintas tai kartas. Tačiau pati nukentėjusioji V. P. teisme nurodė, kad netrukus po įvykio ji skambino draugei Ž. Ž. pasakyti kas įvyko ir ką jai dabar daryti, nes draugė žinojo jų gyvenimą. Tai leidžia teigti, kad apie ankstesnį kartą V. P. taip pat buvo papasakojusi draugei Ž. Ž., todėl pastaroji ir žinojo, kad R. K. prieš savo seserį V. P. smurtavo jau antrą kartą (ką patvirtino ir V. P. vyras D. P.). Tai, kad bylą tyrė tyrėja J. V., kuri yra buvusi Ž. Ž. kolegė, nepatvirtina, kad ji buvo suinteresuota bylos baigtimi ir kaip nors įtakojo ikiteisminio tyrimo eigą ar jo rezultatą. Apeliantas nurodo, kad bylą kuravusi prokurorė I. B. prieš jį buvo nusiteikusi priešiškai, kategoriškai palaikė priešingą pusę. Tačiau vertinant byloje nustatytas aplinkybes, toks skundo motyvas vertinamas tik kaip subjektyvi ir nepagrįsta R. K. nuomonė apie ikiteisminiam tyrimui šioje byloje vadovavusią prokurorę. Nuteistasis skunde teigia, kad specialisto išvadoje užfiksuoti V. P. sužalojimai, galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Tačiau toks skundo motyvas paneigtas byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Apeliantas teigia, kad V. P. nurodė, jog R. K. buvo su batais ar kedais, kas apelianto manymu, turėjo sukelti daug rimtesnius sužalojimus. Toks skundo motyvas taip pat vertinamas kaip subjektyvi jo nuomonė, kuri paneigta V. P. parodymais ir specialisto išvada Nr. G1537/2016(02). Apelianto teiginys, kad Ž. Ž. ir K. K. parodymai yra melagingi, taip pat niekuo nepagrįstas, o įvertinus bylos įrodymų visetą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas neturėjo ir neturi pagrindo jais abejoti. Nuteistasis skunde teigia, kad teisme buvo apribota apelianto teisė į gynybą, nes nebuvo patenkintas jo gynėjo prašymas apklausti liudytoją A. R. bei specialistą dėl jo išvados Nr. G1537/2016(2). Kolegijos įsitikinimu, tokie nuteistojo gynėjo prašymai buvo atmesti pagrįstai, nes iš specialisto išvados Nr. G1537/2016(02) matyti, kad ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją ir įvertinęs tiriamosios paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, konstatavo V. P. kūne buvusius sužalojimus, teigdamas, jog sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nesant prieštaravimų tarp nustatytų aplinkybių ir specialisto išvados, teismui pagrįstai nekilo abejonių tiek dėl minėtoje išvadoje nustatytų sužalojimų, tiek dėl jų atsiradimo aplinkybių. Tokių abejonių nekilo ir apeliacinės instancijos teismui, todėl ekspertas nebuvo apklausiamas ir apeliacinės instancijos teisme. Apklausti A. R. taip pat nebuvo būtinybės, kadangi, kaip pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė nuteistojo gynėjas, pastaroji liudytoja su R. K. buvo susitikusi prieš įvykį, o paties įvykio nematė. Tai, kad nuteistasis po įvykio nebėgo, bendravo su pareigūnais, kaip jis teigia, yra psichiškai sveikas, emociškai stabilus, įvertinus byloje esančius įrodymus, nepaneigia R. K. kaltės dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų.Skunde nurodyta šeimų nesantaikos istorija byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patikimumui, kolegijos nuomone, įtakos neturi, kadangi nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai būtų melagingi.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), todėl tenkinti jo apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį panaikinti ir R. K. išteisinti, pagrindo nėra.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. K., išlaidas sudaro 57,90 Eur (2 t., 69 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.