Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis V. M. nurodė, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, jog kaltinamajame akte nurodyta, jog nusikaltimas vyko 2008 m. kovo 19-20 d., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu jo nebuvo Lietuvoje. Kaltinamasis tuo metu buvo Vokietijoje pas draugą A., kuris ten gyvena. A. tai gali patvirtinti. Jie buvo ginklų parodoje, turi tikslius duomenis apie šią parodą. Patikslindamas nurodė, kad jis (kaltinamasis) išvažiavo į Vokietiją maždaug 2008 m. kovo 13 d. ir grįžo 2008 m. kovo 21 d. iš Vokietijos, vyko su savo automobiliu, važiavo vienas, važiavo pas draugą A. (A.) I., jis yra jo draugas, A. I. gyveno su savo tėvais, kaltinamasis vizito metu gyveno pas jį namuose, ten buvo jo tėvai. Paroda vyko Niurnberge, t. y. apie 4 valandos kelio nuo draugo namų automobiliu. Ginklų parodoje buvo du kartus, važiavo su A. dviese, tai didelė paroda, neužtenka ir dviejų dienų apžiūrėti, pirko bilietą parodoje, kainavo apie 30-40 Eur vienam asmeniui, bilietus pirko kartu su draugu; kas sumokėjo už bilietus, tiksliai nepamena. Su A. kaltinamasis susipažino 2006 metais Jūrmaloje, Latvijoje, ten buvo renginys. Būdavo, kad ir jis atvažiuodavo pas kaltinamąjį į svečius ir kaltinamasis pas jį važiavo, bendrauja rusų kalba, telefoną A. turi, nežino jo el. pašto. 2008 metų rugsėjo mėnesį kaltinamojo mama Lietuvoje pirko automobilį, jis jai padėjo įsigyti automobilį ir sutvarkyti dokumentus, todėl tą periodą gerai prisimena. Nusikaltimas, kuriuo jis yra kaltinamas, buvo prieš 10 metų, jam reikėjo laiko pagalvoti, kur tuo metu jis buvo, dėl ko rašė raštu prokurorui, kai prisiminė, prašė jį apklausti, bet prokuroras atsisakė apklausti jį ikiteisminio tyrimo metu.

Be to, kaltinamasis paaiškino, kad dėl DNR jis ilgai galvojo, kaip galėjo atsidurti jo DNR įvykio vietoje, susipažino su medžiaga, žiūrėjo nuotraukas, kur buvo rasta juosta, ant kurios atsirado DNR, ir yra įsitikinęs 100 proc., kad tokią juostą pastoviai mato bokso klubuose. Nori paaiškinti, kad tokia juosta naudojama apvynioti bokso kriaušes. Jis užsiiminėja sportu daugiau kaip 20 metų, užsiiminėja ir boksu, 2008 metais jis užsiiminėjo boksu sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, tuo laiku ten dirbo du treneriai – S. K. ir K. V., jie gali patvirtinti, kad ten tokia juosta yra naudojama. Kai ateina daug žmonių, jie pradeda mušti bokso kriaušę, juosta gali nusidėvėti ir tada reikia ją apvynioti iš naujo, tai gali padaryti bet kas, kas sportuoja, ir kaltinamasis ne kartą yra vyniojęs lipnia juosta bokso kriaušę. Tokios juostos sporto klube būdavo padėtos ten, kur kiekvienas galėjo prieiti, jomis naudojosi visi sportininkai, tarp jų ir kaltinamasis. Tas, kas užsiiminėja boksu, turi apvynioti bokso kriaušę ir kiekvienas gali paimti tą juostą, ji laisvai prieinama. Tokia juosta naudojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kur yra bokso kriaušės. Jo ūgis 176 cm, kartais nešioja kepurę, vaizdo įraše ir foto nuotraukose užfiksuotas ne jis, jis 2008 metais tokių juodos spalvos drabužių, su kokiais užfiksuota vaizdo įraše, nenešiojo. Jis paprastai dėvi klasikinius rūbus: džinsus, paltą, marškinėlius, šortus. Apie pasikėsinimą pavogti bankomatą nieko nežino, tokiais dalykais neužsiima (2 t., b. l. 94-95).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. E. nurodė, kad 2008 metais jis dirbo tyrėju Nusikaltimų nuosavybei skyriuje. Nagrinėjamas įvykis susijęs su byla dėl bankomato. Atsimena įvykį, kad buvo pasikėsinta pavogti bankomatą, jis buvo įvykio vietoje, vėliau žiūrėjo vaizdo įrašus. Atsimena, kad matėsi pasikėsinimo pasekmės, o visų įrodymų neatsimena, viskas turi būti užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Jeigu jis tarnybiniame pranešime parašė, kad negalima įrašyti vaizdo įrašo, vadinasi, techninės galimybės neleido paimti vaizdo įrašo, anksčiau būdavo gan primityvių vaizdo fiksavimo technikų, o daugiau paaiškinti dėl ko vaizdo įrašo kopijos padaryti nebuvo galima, šiuo metu negali. Prisimena, kad vaizdo įraše matėsi mikroautobusas, įtariami asmenys, kurie, tikėtina, įvykdė nusikalstamą veiką. Per kameras matėsi ir važiuojančios mašinos, dar per bromą pravažiavo policijos pareigūnai, kurie vykdė apsaugos funkcijas, tuo metu jie pagalvojo, kad įtariamieji turėjo išsigąsti, matė bromą ir šiek tiek (duomenys neskelbtini). Pagarsinus liudytojo 2008 m. kovo 20 d. surašytą tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 114), nurodė, kad jame teisingai užfiksuoti duomenys, kad greičiausiai 02.43 nurodytas laikas turi būti 01.43, turėtų būti chronologiškai viskas. Atsimena, kad figūravo transporteris tame epizode, asmenų tik siluetai matėsi. Susipažinęs su foto nuotraukomis, esančiomis 1 t., b. l. 102-107, liudytojas nurodė, kad asmenų, kurie buvo užfiksuoti jo peržiūrėtame vaizdo įraše, jis neprisimena. Taip pat neprisimena, ar įvykio vietoje buvo viena kamera ar daugiau, atsimena tik, kad kiek buvo kamerų, tiek jis žiūrėjo. Patikslino, kad vaizdo įraše matėsi, jog išvažiavo žymėtas policijos automobilis pro tą bromą, tai turėjo būti užfiksuota tarnybiniame pranešime, bet galbūt tam įvykiui tai reikšmės neturėjo ir todėl ši aplinkybė neužfiksuota tarnybiniame pranešime. Prisimena, kad kamera bankomato patalpose buvo aukštai, pareigūnai bandė ją pasiekti, paprastai iškėlus ranką – nepavyko, reikėjo pagalbos – paaukštinimo, reikėjo kelti žmogų ant rankų; nepamena, ar kamera buvo veikianti, ar sudaužyta, atrodo, kad buvo viena kamera, bet tiksliai nepamena. Jis atliko pirminius veiksmus, rinko informaciją, tyrėjai turėjo spręsti, ką toliau daryti. Jis dalyvavo tyrime, buvo tyrimo grupėje. Į patalpas buvo patekimas vienintelis – iš gatvės. Bankomatas buvo išluptas ir buvo labai sunkus, neatsimena, kur tiksliai buvo bankomatas, ar jis buvo viduje nugriautas, ar dalinai ištrauktas, nepamena, bet buvo prie įėjimo, įėjimas prieinamas visiems, kad pasinaudoti bankomatu. Neatsimena, ar tam, kad įeitum, reikėjo banko kortele pasinaudoti (2 t., b. l. 95-96).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. S. nurodė, kad 2008 metais jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Buvo įvykis, susijęs su bankomatu (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad buvo bandyta pavogti bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis į įvykio vietą važiavo su porininku A. Č., kuris šiuo metu yra miręs. Tiksliai negali pasakyti, kokia informacija jiems buvo pateikta iš operatorės. Iš valdymo centro radijo ryšiu arba telefonu gavo pranešimą, buvo netoli įvykio vietos – Jasinskio g., neatsimena, per kiek laiko atvyko. Atvykę pamatė, kad prie įėjimo į banką guli bankomatas ar tarpduryje jis buvo, negali dabar tiksliai pasakyti. Atvykstant neatkreipė dėmesio į įtartinas mašinas ar asmenis, nieko nesimatė, buvo informuotas valdymo centras, jie iškvietė policiją. Šalia bankomato nieko nematė, atvykę saugojo bankomatą iki ryto. Įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo. Nežino, ar galėjo valdymo centras tiesiogiai stebėti bankomato patalpas. Technikų reikia klausti, kur buvo įrengta signalizacija. Neatsimena, ar rašė tarnybinį pranešimą policijos komisariatui, anksčiau reikėjo tokį rašyti, dabar jau nebereikia. Įvykio vietoje buvo vienos pagrindinės durys iš (duomenys neskelbtini), kad patekti į vidų. Kiek jis žino, kitų būdų patekti nebuvo arba jis neatsimena. Jie (apsaugos darbuotojai) netikrino vaizdo kamerų, nežino, kas vykdė šias funkcijas, negali pasakyti, kiek buvo vaizdo kamerų įrengta. Nežino, ar garsinė signalizacija buvo įrengta. Kiek atsimena, ten buvo savitarna, o kitos durys buvo į banką, bankomatas buvo savitarnoje, atskiroje patalpoje nuo banko. Neatsimena, ar signalizacija skleidė garsą atvažiavus. Neatsimena, ar buvo atidarytos durys į patalpas, kur bankomatas, neatsimena ar bankomatas buvo lauke, ar tarp durų, ar viduje. Jie praneša valdymo centrui apie atvykimą – skambina telefonu arba radijo ryšiu praneša ir valdymo centras, o ne jie fiksuoja atvykimo laiką (2 t., b. l. 122-123).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. I. paaiškino, kad jis su V. susipažino Jūrmaloje, Latvijoje, buvo koncerte 2006 metais vasarą, ten susipažino ir toliau bendravo, palaikė kontaktus, skambindavosi, liudytojas buvo kelis kartus svečiuose pas kaltinamąjį, o kaltinamasis taip pat buvo keletą kartų pas liudytoją. Liudytojas gyvena vienas, prieš tai gyveno su tėvais. Jis gyvena Bonos mieste. Žino, kad V. M. užsiiminėja sportu, fitnesu, anksčiau užsiiminėjo boksu. Žino miestą pavadinimu Niurnbergas, jis yra apie 400 km nuo tos vietos, kur gyvena liudytojas, t. y. apie 3,5 valandos kelio automobiliu. 2008 metais V. buvo pas liudytoją, gyveno pas jį, liudytojo tėvų namuose, liudytojas kartu su V. buvo Niurnberge. Buvo pavasaris. Niurnberge buvo ginklų parodoje, tai pati didžiausia Europoje paroda, ten jie buvo dvi dienas. Antrą dieną važiavo, nes paroda labai didelė, viską norėjo apžiūrėti. Parodoje buvo dviese. Liudytojas pakvietė kaltinamąjį į šią parodą, liudytojas domisi šiuo sportu, turi leidimą ginklui. Pas jį kaltinamasis atvyko automobiliu (2 t., b. l. 131-132).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas G. Š. nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadą Nr. 140-(4366)-IS1-2446 tvirtina. Paaiškino, jog tiksliai negali atsakyti, kokie biologiniai pėdsakai buvo pateikti tyrimui, jie neidentifikuojami, bet kadangi buvo pateikta lipni juosta, ji liečiama rankomis, tai ant jos paprastai lieka pėdsakai, t. y. ląstelių pėdsakai. Labiau specialistai pėdsakų neidentifikuoja, daro nuoplovas ir dirba aklai, o kad ten žmogaus biologiniai pėdsakai, tai nusako tyrimas, naudojami reagentai jautrūs tik žmogaus DNR. Pagal objekto pobūdį labiausiai tikėtina, kad buvo pateiktos odos ląstelės. Pagal aprašymą parašyta, kad lipnios juostos viršutinis paviršius ir nuo viršutinio paviršiaus darytos nuoplovos, atsakant į klausimą, ar tai lipnusis ar ne paviršius, darė prielaidą, kad nelipnus. Aprašyme nurodyta, kad rasta lipni juosta, viena ant kitos sulipusios lipnios juostos, kitoje pusėje prilipusios polietileno atplaišos, logiškai polietilenas prie lipnaus paviršiaus limpa, reiškiasi ne ta pusė buvo su pėdsakais, kur polietilenas, o kita pusė. Gali likti tokio biologinio tipo pėdsakai ant lipnios juostelės ir užtenka paspausti, paimti juostelę, tai vadina lytėjimu, reikia prisiliesti prie objekto, turi būti kontaktas su objektu. Objekto lipnumas, paviršiaus lipnumas pėdsakų palikimui įtakos nedaro. Tam, kad būtų pėdsakas tinkamas, reikia nustatyti tam tikrus požymius, jų skaičių ir jis pripažįstamas tinkamas. Nagrinėjamo tyrimo metu buvo pateikta kelių asmenų pėdsakai. Vieno ar dviejų asmenų pėdsakus galima identifikuoti, daugiau nei dviejų nebuvo galima, bet būna, kad beliesdamas asmuo palieka daugiau DNR, tai tą vieną vienintelį, kuris daugiau paliko DNR, identifikuoja. Šiuo atveju ta lipni juosta logiška, kad keliavo iš rankų į rankas, naudojo savo ir paliko savo DNR. Vienareikšmiško atsakymo nėra, kiek laiko išlieka DNR. Buvo situacija, kad 6 metus objektai buvo saugykloje ir po 6 metų juos ištyrus, gavo rezultatą, todėl gali pasakyti, kad 6 metus išlieka DNR, nebent objektą veikia drėgmė arba jis būna apdorotas cheminėmis medžiagomis, tai sunaikina biologinius pėdsakus, jei ne – jie išlieka ilgai. Galėtų likti pėdsakai asmeniui nusičiaudėjus, jei kalbama apie rulonėlį lipnios justos. Tam, kad liktų pėdsakai ant paviršiaus, jo neliečiant, t. y. šnekant arba kosėjant, turi patekti seilės, maždaug metro atstumu (2 t., b. l. 130).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. apklausos metu nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, parodymus duoti atsisako, nes nuo jam inkriminuoto įvykio praėjo daug laiko, reikia prisiminti, kur jis tuo metu buvo ir ką darė įvykio metu (1 t., b. l. 123, 126).

2017 m. rugsėjo 25 d. tyrėjos G. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmenų, kurie galimai bendrininkų grupėje su V. M. galėjo įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nepavyko (1 t., b. l. 138).

2008 m. kovo 20 d. tyrėjos E. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2008 m. kovo 20 d., apie 3.00 val. buvo nuvykta į „Hansa banko“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuris pranešė, kad 2008 m. kovo 20 d., apie 1.57 val., suveikus signalizacijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pulte bei šios bendrovės darbuotojams atvykus į įvykio vietą, buvo pastebėta, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės bandyta pagrobti „Hansa bankui“ priklausantį bankomato seifą. Turtinė žala tikslinama (1 t., b. l. 4).

AB bankas „Hansabankas“ 2008 m. birželio 20 d. ir 2008 m. birželio 30 d. raštuose dėl informacijos ir duomenų pateikimo, nurodyta, kad buvo pasikėsinta pavogti AB bankui „Hansabankas“ priklausantį bankomatą seifą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimo vertė yra 65 471,71 Lt, 2008 m. kovo 20 d. ryte perskaičiavus bankomate esančią pinigų sumą, bankomate rasti 39 2430 Lt (1 t., b. l. 16-17).

2008 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 23-49).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų Č. S. ir A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2008 m. kovo 20 d., 01.57 val. iš valdymo centro gavus pranešimą, kad saugomame objekte „Hansabankas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prie objekto atvyko 1.59 val. Atvykę pamatė, kad koridoriuje buvo nugriautas „Hansabanko“ bankomatas (1 t., b. l. 110).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balandžio 8 d. pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Centrinis stebėjimo pultas apsaugos sistemos suveikimo signalą iš AB bankas „Hansabankas“ objekto, esančio(duomenys neskelbtini), gavo 2008 m. kovo 20 d., 01.57. GRG ekipažas į objketą atvyko 01.59. Ekipaže tuo metu dirbo apsaugos darbuotojai A. Č. ir Č. S. (1 t., b. l. 112).

Gyventojų registro duomenimis, A. (A.) Č. 2012 m. gruodžio 12 d. mirė (2 t., b. l. 107).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balandžio 4 d. informaciniame pranešime nurodyta, kad kiliminė danga bankomato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), keičiama kiekvieną dieną. 2008 m. kovo 19 d. kiliminė danga buvo pakeista tarp 9.00 val. ir 12.00 val. (1 t., b. l. 51).

2009 m. balandžio 3 d. tyrėjo T. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 10-1-00692-08 dėl 2009 m. kovo 20 d., apie 1.57 val. (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo pagrobti AB „Swedbank“ priklausantį bankomatą buvo išanalizuota informacija, gauta iš mobiliojo ryšio paslaugas teikiančių operatorių apie mobiliojo ryšio abonentų, veikusių įvykio vietą aptarnaujančiose celėse (bokštuose), tačiau tyrimui reikšmingų duomenų gauta nebuvo (1 t., b. l. 5, 115).

2009 m. kovo 30 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4366)-ISI-2446 nurodyta, kad ant lipnios juostos (laboratorijoje pažymėto mėg. Nr. 2), paimtos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens tapatybę galima nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 79-80).

2017 m. liepos 3 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešime Nr. 140-S-3279 (8.31) nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova ir audinio atraižos, paimtų 2007 m. liepos 7 d. apžiūrint butą, (duomenys neskelbtini) (2008 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(7149-ISI-8105 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-01881-07), vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova, įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. 140-(7839-ISI-7708 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-02039-07), bei asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant lipnios juostos (mėg. Nr. 2), paimtos apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) (2009 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. 140-(4366)-ISI-2446, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-00692-08) genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: V. M. (1 t., b. l. 84).

2017 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4625)-ISI-5135 objektų tyrimą atlikusi specialistė R. J. į užduotyje pateiktą klausimą: ar asmens tapatybei nustatyti vyro biologiniai pėdsakai, rasti ant lipnios juostos (mėg. Nr. 2), paimtos apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) (2009 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. 140-(4366)-ISI-2446), palikti įtariamojo V. M., ar kito asmens, suprato kaip klausimus: 1. Ar ant tampono su nuoplovą ir audinio atraižos, paimtų 2007 m. liepos 7 d. apžiūrint butą, (duomenys neskelbtini), rastas vyro kraujas priklauso V. M.? 2. Ar ant tampono su nuoplova, padaryta 2007 m. liepos 20 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastas vyro kraujas priklauso V. M.? 3. Ar ant lipnios juostos, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai priklauso V. M.? Specialistė pateikė išvadą, kad ant lipnios juostos, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakų genotipas (LPKTC 2009 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4366)-ISI-2446) sutampa su V. M. genotipu (1 t., b. l. 89-90).

2017 m. gruodžio 22 d. AB „Swedbank“ pranešime, atsakant į teismo užklausą, nurodyta, kad ant bankomato, buvusio (duomenys neskelbtini), kurį 2008 m. kovo 19 d. buvo pasikėsinta pagrobti, patalpos lubų buvo įrengta viena vaizdo kamera; bankomato viduje įrengtos vaizdo kameros nebuvo, išsaugoto bankomato patalpos vaizdo kameros įrašo kopijos neturi, yra išsaugotos tik fotografijos, kurias pridėjo (1 t., b. l. 176-180).

2018 m. vasario 13 d. AB „Swedbank“ rašte „Dėl bankomato (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad bankomato patalpos lubų aukštis buvo apie 3 metrus; bankomato patalpos vaizdo kamera buvo pritvirtinta prie lubų patalpos centre; į patalpą nedarbo metu buvo galima pateikti tik iš(duomenys neskelbtini) pusės; kitų padalinio patalpų vaizdo kameros incidento neužfiksavo, išsaugotų vaizdo įrašų neturi; bankomato patalpos vaizdo kamera buvo prijungta prie vaizdo kompiuterio, vaizdas įrašomas ir archyvuojamas vietoje. Nuotolinis vaizdo stebėjimas nebuvo vykdomas; buvo galimybė prisijungti ir nuotoliniu būdu peržiūrėti operacijų vaizdo įrašus; pridėtas patalpų planas, patalpų foto fiksacija ir bankomato NCR 5870 gabaritinis brėžinys (t. 2, b. l. 59-62).

2018 m. kovo 1 d. AB „Swedbank“ rašte „Dėl bankomato (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad bankomatas buvo įrengtas specialiai bankomatui skirtoje patalpoje; bankomatas klientams buvo prieinamas visą parą; po 19 val. bankomato patalpos durys automatiškai užsiblokuodavo; prieš įeinant į patalpą, klientas privalėjo mokėjimo kortele perbraukti per kortelių skaitytuvą, įrengtą ant patalpos durų išorinės pusės; įėjimo durų kortelių skaitytuvas kortelės (savininko) neidentifikuodavo; bankomato patalpos vaizdo kameros įrašai buvo įrašomi, peržiūrimi tik esant būtinumui; realiu laiku bankomato patalpos kameros vaizdo stebėjimas nebuvo vykdomas; bankomato patalpos bei bankomato signalizacijos sistemų pranešimai buvo perduodami į saugos tarnybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pultą; gavus bankomato patalpos bei bankomato signalizacijos sistemų suveikimo pranešimą, saugos tarnybos ekipažas privalėjo per minimalų laiką atvykti prie patalpų, patikrinti bankomato patalpą iš vidaus bei apžiūrėti bankomatą; banko darbuotojai, uždarę padalinio patalpas, išeidavo per bankomato patalpą; jie prižiūrėdavo tik bendrą bankomato patalpos tvarką; bankomato patalpoje buvo sumontuotas gaisrinės signalizacijos jutiklis, skilo dūžio jutiklis, bankomate buvo įrengta autonominė signalizacijos sistema, kurią buvo galima išjungti tik iš anksto suderinus ir gavus saugos tarnybos leidimą (2 t., b. l. 83, 100).