Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio, teisėjų Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir nubaustas 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., R. F. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas R. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-10-17 iki 2016-12-23.

Civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. F. priteista 11 371,14 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent R. F. laikotarpiu nuo 2016-03-07 iki 2016-04-10, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., vieninteliu akcininku ir direktoriumi, siekdamas tyčia apgaule įgyti didelės vertės svetimą IĮ (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., priklausantį turtą – du elektros generatorius ir automobilinę priekabą, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinių lėšų neturi, veiklos nevykdo, IĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui nurodė, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir pateikė melagingą informaciją, kad įmonė vykdo medienos apdirbimo darbus, o iš IĮ (duomenys neskelbtini) išnuomotą įrangą naudos medienos apdirbimo darbams lentpjūvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tokiu būdu apgaule įgijęs pasitikėjimą, pagal 2016-03-31 išankstinę sąskaitą faktūrą G Nr. 1 iš IĮ (duomenys neskelbtini) išsinuomojo minėtus įrankius, kuriuos išsivežė per du kartus, t. y. 2016-04-01 iš IĮ (duomenys neskelbtini) išsivežė elektros generatorių „Power generator“, galia 43,6 kw, modelio numeris E2018 M1327, serijos numeris (duomenys neskelbtini), 13 032,77 eurų vertės ir automobilinę priekabą „Tauras A3583“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500,00 eurų vertės, bei 2016-04-04 išsivežė elektros dyzelinį generatorių „Altas copco Qax 30“, Nr. (duomenys neskelbtini), 10 947,64 eurų vertės. R. F., gavęs elektros generatorius ir automobilinę priekabą, sumokėjo 1815 eurų nuomą, pinigus 2016-04-01 įnešdamas į IĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke, tačiau nustatytu terminu, t. y. 2016-04-10, išsinuomotų daiktų – elektros generatorių bei automobilio priekabos negrąžino. Tokiu būdu R. F. apgaule savo naudai viso įgijo svetimą IĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės 25 480,41 Eur vertės turtą.

Nuteistasis R. F. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl palūkanų priteisimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. pakeitimai ir dabar kaltininkas pagal šį straipsnį gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam skyrė tokią griežtą bausmę. Apeliantas pabrėžia, kad savo kaltę pripažino nuo pirmosios apklausos ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašo nukentėjusiojo. Be to, nuteistasis R. F. pažadėjo nukentėjusiajam E. P. atlyginti padarytą žalą. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su 5 % dydžio palūkanų priteisimu.

Atsiliepimu į nuteistojo R. F. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Alekna prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.)

Nuteistojo R. F. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti skirtą bausmę ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo R. F. apeliacinio skundo teiginiai, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. redakcija, numatanti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 8 metų neatitinka tikrovės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., kuri numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, paskutinį kartą keista 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 (Žin., 2007, Nr. 81-3309) ir yra taikoma nuo 2007-07-21. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi būtent šia aktualia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. redakcija, kuri galiojo ir nuteistojo R. F. nusikalstamos veikos padarymo metu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad į tai atsižvelgta jau nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmąja instancija – apylinkės teismas nuteistajam R. F. pripažino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei, kaip minėta anksčiau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatomis paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis R. F. anksčiau teistas 3 kartus, daugybę kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl nusikalstamas veikas padarė esant nusikaltimų recidyvui. Asmens teistumas apibūdina jo asmenybę, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama, sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes neturi teisėto pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam R. F. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė gerokai švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatytas šios teisės normos sankcijos vidurkis.

Atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam R. F. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., paskyrė tinkamą ir teisingą bausmės dydį.

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo R. F. be kita ko priteisė IĮ (duomenys neskelbtini) naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad priteistų palūkanų dydis – 5 % yra sugalvotas paties nukentėjusiojo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, jog procesinių palūkanų dydis yra nustatytas įstatymu, o būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str., kurio pirma dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. F. apeliacinį skundą atmesti.