Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant prokurorui J. G., kaltinamojo gynėjai - advokatei R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-01-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d. 100 MGL bauda,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d., 300 str. 2 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. K. žinodamas, kad nuo 2005-08-28 iki 2009-08-27 jam buvo paskirta nuobauda - specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 48 mėnesiams, siekdamas įsigyti vairuotojo pažymėjimą su savo anketiniais duomenimis, 2010-09-23 11 val. 39 min. VĮ „Regitra“ Kauno filiale, esančiame Raudondvario pl. 234, Kaune, pateikė prašymą Nr. 4247036 išduoti vairuotojo pažymėjimą bei prašyme pateikė žinomai melagingą informaciją apie tai, kad jo atžvilgiu nepriimtas procesinis sprendimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę, šią informaciją patvirtino savo parašu, dėl ko remiantis jo pateiktais melagingais duomenimis 2010-10-05 VĮ „Regitra“ Kauno filiale P. K. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0634300.

Be to P. K., neturėdamas teisės vairuoti, 2010-09-23 pateikęs VĮ „Regitra“ Kauno filiale melagingą informaciją, ko pasekoje gavo vairuotojo pažymėjimą Nr. R0634300, kuriame buvo užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, ir žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. R0634300 yra suklastotas, laikė jį savo žinioje nuo 2010-10-05 iki 2011-02-18 kol jį panaudojo, t.y. 2011-02-18 dokumentų patikrinimo metu pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui A. P..

K. P. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 metais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ketverių metų laikotarpiui (nuo 2005-08-28 iki 2009-08-27). Praėjus minėtam laikotarpiui, atrodo 2010 m., jis kreipėsi į VĮ „Regitra“ Kauno filialą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Pirmą kartą vairuotojo teises buvo išlaikęs 2003 m. gruodžio mėn. Nežino kuriam laikotarpiui tada jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas ir kiek laiko jis galiojo. VĮ „Regitra“ reikėjo pildyti kažkokius dokumentus, turėti nuotraukas, medicinines pažymas, mokomojo vairavimo metu išduotus dokumentus. Parodė, kad VĮ „Regitra“ jo klausė kur yra jo vairuotojo pažymėjimas, jis sakė, kad pirminį savo vairuotojo pažymėjimą yra pametęs. Parodė, kad tuo metu kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 48 mėnesių laikotarpiui, jau buvo pametęs vairuotojo pažymėjimą ir tuo metu policijai jo nepateikė. Jį pametė anksčiau, t.y. prieš atimant teisę vairuoti transporto priemones. Supildžius dokumentus jam buvo pasakyta už poros savaičių atvykti pasiimti naujo vairuotojo pažymėjimo. Po 2-3 savaičių jis vėl kreipėsi su prašymu išduoti naują vairuotojo pažymėjimą. Minėtoje įstaigoje tuo pačiu tikslu lankėsi du kartus – priduoti dokumentų ir jų atsiimti. Gavęs vairuotojo pažymėjimą su juo važinėjo iki sustabdė policijos pareigūnai. Apie tai, kad reikia perlaikyti teises, jis nežinojo, niekas jo apie tai neinformavo. Parodė, jog informacijos nenuslėpė, kadangi vairuotojo teisių atėmimo terminas buvo jau pasibaigęs. VĮ „Regitra“ į klausimą kur šiuo metu yra vairuotojo pažymėjimas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jį pametęs. Jis į VĮ „Regitra“ darbuotojos klausimą dėl sulaikytų vairuotojo teisių nesigilino, todėl taip ir gavosi. Savo ranka parašė, kad nėra apribota teisė vairuoti, pildė ką diktavo. Parodė, jog galėjo VĮ „Regitra“ prašyme išduoti naują vairuotojo pažymėjimą parašyti tikrovę neatitinkančius duomenis, nes labai nesigilino į prašyme pateiktus klausimus. Teigia, kad 2009-08-16 patikrinimo metu policijos pareigūnui D. Ž. pirminio vairuotojo pažymėjimo nepateikė, jo numerio nediktavo, o ką pareigūnas įrašė administracinio teisės pažeidimo protokole, jis nežino. Kai pareigūnai jį baudė 2009 m. pamelavo, kad turi vairuotojo pažymėjimą, nes norėjo, kad nubaustų tik už kelių eismo taisyklių ženklo taisyklių nesilaikymą, sakė, kad pažymėjimo prie savęs neturi. Su nauju vairuotojo pažymėjimu važinėjo iki buvo sustabdytas dėl to, kad kažką gabeno. Gavęs minėtą pažymėjimą ir, manydamas, kad pažymėjimas tikras, jį turėjo iki 2011-02-18, kol Prienų policijos pareigūnų buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę. Kai jį nubaudė pirmą kartą niekas neaiškino kaip reikės atgauti vairuotojo teises. Parodė, kad su Kelių eismo taisyklėmis susipažinęs, tačiau jose neparašyta kaip grąžinamos atimtos teisės.

Liudytojas Ą. R. parodė, kad 2005 m. už kelių eismo taisyklių pažeidimus administracinio teisės pažeidimo nutarimą priėmė P. K. atžvilgiu. Administracinio teisės pažeidimo nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir skirta bauda. Vairuotojo pažymėjimas iš pažeidėjo P. K. tuo metu paimtas nebuvo, nes jis jo nepateikė. Savo paaiškinime tuo metu P. K. nurodė, kad neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo, o vairuotojo pažymėjimo neturėjimas nekliudo priimti administracinio teisės pažeidimo nutarimą atimant teisę vairuoti transporto priemones. Duomenų bazėse atžymėjo, kad P. K. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones tam tikrą laikotarpį ir, kad sulaikant vairuotojo teises jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos būna išaiškintos administracinio teisės pažeidimo nutarime, kurį gauna pažeidėjas, be to, norma dėl vairuotojo teisių perlaikymo yra numatyta saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Be to, Kelių eismo taisyklių 5 punkte yra imperatyvi norma, kad vairuotojas privalo žinoti saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles. Neprisimena ar aiškino pažeidėjui kaip jam reikės atsiimti vairuotojo teises, bet paprastai visi pažeidėjai klausdavo kaip reikės atsiimti sulaikytas teises ir visiems apie tai paaiškindavo. Parodė, kad tikrinant duomenys buvo tokie, kad pažeidėjas P. K. tuo metu turėjo jam išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jis tikrino patį faktą ar P. K. turi vairuotojo pažymėjimą, t.y. ar jis jam yra išduotas. Duomenų bazėse nebuvo atžymėta, kad P. K. būtų pametęs vairuotojo pažymėjimą. Paprastai suvedus padarytą pažeidimą ir už jį nutarimu skirtą nuobaudą į sistemą automatiškai informacija persikelia į visas duomenų bazes. Pasitaiko atvejų, kad dėl kažkokių tai klaidų VĮ „Regitra“ sistemoje nesimato, jog asmeniui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. VĮ „Regitra“, išduodama vairuotojo pažymėjimus, šiuo metu remiasi tik duomenų baze, anksčiau prašydavo pažymos dėl vairuotojo pažymėjimo sulaikymo. Paaiškino, kad, pametus vairuotojo pažymėjimą, skelbti spaudoje apie tai nereikėjo. Pažeidėjas P. K. privalėjo žinoti vairuotojo teisių perlaikymo tokią tvarką, nes Kelių eismo taisyklių 5 punktas imperatyviai numato, kad vairuotojas privalo žinoti saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kurio 24 str. yra nurodyta, jog vairuotojas privalo persilaikyti vairuotojo teises po jų sulaikymo. Ši pataisa saugaus eismo automobilių keliais įstatyme atsirado nuo 2004-02-13 ar 2004-02-14.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2009-08-16 9.10 val. patruliuodamas Vytauto g., Prienų mieste, automobilio O. O. vairuotojui P. K. surašė administracinio teisės pažeidimo nutarimą už kelio ženklo nesilaikymą. Yra tikras, kad P. K. tuomet jam pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, kadangi dokumento numeris ir serija yra įrašyti jo nutarime. Jeigu jam nebūtų pateiktas pats dokumentas, jis nebūtų turėjęs galimybės įrašyti P. K. vairuotojo pažymėjimo duomenų į administracinio teisės pažeidimo nutarimą. Šiuos duomenis jis įrašė pagal jam pateiktą dokumentą, kurį patikrino. Tie duomenys sutapo su pateiktu vairuotojo pažymėjimu, jo nuotrauka. Jeigu asmuo būtų sakęs, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, tada prie to pažeidimo, būtų buvęs pildomas kito pavyzdžio dokumentas (kaip administracinio teisės pažeidimo protokolas) ir nutarimas vietoje nebūtų priimamas, o byla būtų buvusi nagrinėjama kelių eismo priežiūros tarnyboje ir pažeidėjas kviečiams į posėdį. Tuo metu budėtojas per radijo ryšį jam nurodė, kad galiojančių nuobaudų P. K. neturi, pažeidėjas prisipažino ir gailėjosi, todėl jam buvo paskira minimali nuobauda už kelio ženklo sustoti draudžiama nesilaikymą.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji priima ir patikrina dokumentus prieš užsakant vairuotojo pažymėjimą, suformuoja prašymą ir elektroniniu būdu persiunčia dokumentus vairuotojo pažymėjimo gamybai. Parodė, kad 2010-09-23 P. K. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Kauno filialą dėl naujo vairuotojo pažymėjimo užsakymo. Pateikus reikalingus dokumentus, buvo suformuotas prašymas užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą. Prieš formuojant prašymą, kaltinamojo senasis vairuotojo pažymėjimas duomenų bazėje buvo pažymėtas prarastu. Prarastas reiškia – sudegęs, pamestas, pavogtas, į šią sąvoką nepatenka specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paaiškino, kad dokumentas žymimas prarastu kai asmuo dėl minėtų aplinkybių negali pateikti senojo vairuotojo pažymėjimo. Dėl dokumento praradimo VĮ „Regitra“ nebūtina pateikti pranešimų spaudoje ar kitur. Tik tuo momentu kai žmogus pasako, jog jis prarado dokumentą, daro dokumentą negaliojančiu. Parodė, kad pats žmogus, kuris kreipiasi, turi tai pasakyti. Šiuo atveju P. K. taip ir buvo padaryta. Iš savo dokumentacijos ji yra atsispausdinusi, kad kaltinamasis pranešė apie prarastą dokumentą jiems būtent 2010-09-23. Po tokio pasakymo buvo suformuotas prašymas, kurio apačioje yra trys punktai, kuriuos prieš pasirašant prašymą kiekvienas turi perskaityti ir patvirtinti tų punktų teisingumą, padėdamas po jais savo parašą. Vienas iš punktų yra tas, kad visi duomenys atitinka faktus, kitas, kad vairuotojo pažymėjimas nėra sulaikytas policijos, o trečias, kad nėra priimtas procesinis sprendimas dėl teisės vairuoti atėmimo. Šie trys klausimai pateikiami visiems asmenims be išimties, t.y. ar žmogus keistų vairuotojo pažymėjimą, ar būtų jį praradęs, ar išsiiminėtų naują išsilaikius vairuotojo egzaminus. Visi asmenys paskaito tuos punktus ir šalia jų deda parašą, jog ta informacija yra teisinga. Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo kitoje šalyje, po prašymu, kad užtikrinti, jog asmuo kitoje šalyje vairuotojo pažymėjimo nepakeitė, taip pat pasirašo kiekvienas asmuo. Visą laiką primena, kad žmogus, dėdamas po prašymu ir papildomais sakiniais savo parašą, patvirtina, jog visa informacija, surašyta prašyme, yra teisinga ir už tai yra jo atsakomybė. P. K. turėjo matyti ir žinoti visą prašyme surašytą informaciją. Paaiškino, kad visiems asmenims, praradusiems vairuotojo pažymėjimą, pabrėžia, kad ypatingai svarbūs prašymo apačioje esantys punktai ir jie privalo pirmiausia juos perskaityti ir tik tada dėti savo parašą. Ji pati asmeniškai tvarkė P. K. prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, o kas rašė P. K. dokumentų įteikimo pažymą pasakyti negali, nes neprisimena. Negali paaiškinti, kodėl jų programa ar duomenų bazė nerodė, jog P. K. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nors jų duomenų bazė yra sujungta su policijos pažeidėjų duomenų baze, kartais pasitaiko trikdžių. Dokumentams atsiimti yra atskiras darbuotojas, tačiau, jei tas darbuotojas pietauja, ar pan., tai gali būti, kad vienas iš priėmėjų eina į dokumentų išdavimo skyrių. Apart to, kad padaro programoje žymą „prarastas“, ji dar paklausinėja asmens ar seniai jis prarado vairuotojo pažymėjimą, ar jį prarado Lietuvoje ar užsienyje ir t.t. Paprastai klausia žmogaus ar tikrai neatsiras vairuotojo pažymėjimas, galbūt, pažymėjimas yra prarastas tik šiandien ir dar yra galimybė jam atsirasti, be to, įspėja, kad nuo šio momento ankstesnis pažymėjimas anuliuojamas visam laikui, todėl, kad yra užsakomas naujas. Informuoja ką reikėtų daryti, jei dokumentas atsirastų, t.y. pasako, kad tas dokumentas daugiau niekada nebus galiojantis ir, kad jį reikėtų sunaikinti arba atnešti į VĮ ‚Regitra“. Naujo vairuotojo pažymėjimo įteikimo momentu vėl automatiškai tikrinamas pažeidėjų registras. Šiuo atveju nebuvo išmestas apribojimas P. K. atsiimant vairuotojo pažymėjimą, todėl jis buvo jam išduotas. Paaiškino, jog dabar sistema yra patobulinta, nes, jeigu tuo metu negalima patikrinti policijos duomenų bazės, parašo, kad bandyti vėliau. 2010 m. rugsėjo mėn. ar rudenį girdėjo, kad yra buvę ir daugiau tokių neatitikimų bendroje duomenų bazėje.

Liudytojas E. B. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, jis dirbo ekipaže su A. P.. Važiuojant tarnybiniu automobiliu ŠKODA OCTAVIA, valst. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyr. patrulis A. P., Prienuose, F. M. gatve, pastebėjo kylant į kalną automobilį OPEL VECTRA, žalios spalvos. Važiuojančio automobilio manevravimas sukėlė įtarimą, bandant sustabdyti minėtą transporto priemonę, automobilis OPEL VECTRA nestojo ir apvažiavo juos iš kairės pusės, šaligatviu, dėl ko jį vijosi. Automobilis OPEL VECTRA įsuko į Vytauto gatvėje, esančio namo Nr. 4, kiemą. Jie taip pat įvažiavo į tą patį kiemą paskui automobilį OPEL VECTRA ir sustojo šalia minėto automobilio. A. P. nubėgo prie automobilio OPEL VECTRA vairuotojo durelių. Automobilį vairavo P. K., jo brolis I. K. sėdėjo šalia keleivio sėdynėje. P. K. išlipo iš automobilio ir iš piniginės išsiėmė vairuotojo pažymėjimą, kurį padavė A. P., kuris buvo originalus Tuo metu jis pamatė kaip keleivis, sėdėdamas ant priekinės keleivio sėdynės, kažką apsisukęs slepia automobilyje tarp priekinės ir galinės sėdynės. Išlipęs iš automobilio pribėgo prie keleivio durelių, pamatė, kaip keleivis sėdėdamas ant priekinės keleivio sėdynės, iš plastikinio indo automobilio salone pila bespalvį, alkoholio kvapą, turintį skystį. Vėliau paaiškėjo, kad K. automobiliu vežė skystį, kurio apyvarta uždrausta. Dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. Po to I. K. ir P. K. buvo pristatyti į Prienų policijos komisariatą. Jame patikrinus P. K. duomenis centrinėje duomenų bazėje paaiškėjo, kad P. K. 2005 m. buvo atimta teisė vairuoti 48 mėnesiams, o praėjus minėtam terminui jis nebuvo perlaikęs privalomų egzaminų ir neįgijęs teisės vairuoti, nors vairuotojo pažymėjimą turėjo ir jiems pateikė. Automobilio vairuotojui P. K. už padarytus Administracinės teisės pažeidimus surašė protokolą pagal atitinkamus ATPK straipsnius. Tada stabdymo esmė buvo ne vairavime, o dėl gabenamo krovinio.

Liudytojas A. P. parodė, kad iš kaltinamojo draugų maždaug prieš dvejus metus buvo gauta žinia, kad jis išvežioja spiritą po miestą, todėl buvo nutarta jį patikrinti. Bandė stabdyti P. K. vairuojamą automobilį, bet jis nestojo. Tada P. K. važiavo su žaliu „Opeliu“. P. K., įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, sustojo, bandė automobilyje išpilti skystį. Už automobilio vairo buvo P. K., o šalia jo sėdėjo jo brolis. P. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą, o kitų automobilio dokumentų nepateikė. Vėliau pasiteiravus dėl kitų automobilio dokumentų, P. K. pasakė, kad jie yra automobilio „bardačioke“. Vėliau pareigūnui E. B. papildomai pasiteiravus pas P. K. kur yra kiti automobilio dokumentai, pasakė, kad jie yra automobilio „bardačioke“. Toliau E. B. bendravo su P. K.. E. B. rašant P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš kompiuterio duomenų bazės paaiškėjo, jog P. K. neteisėtai turi vairuotojo teises. Liudytojas dar ir prieš šį įvykį buvo sulaikęs kaltinamąjį be vairuotojo teisių kuomet jis sakė, kad ant dienų jam turi padaryti kitą vairuotojo pažymėjimą, t.y. gal prieš kokius metus laiko ar dar anksčiau jis sakė, kad jam netrukus turi padaryti vairuotojo pažymėjimą. Eilinio stabdymo metu jis taip pasakė.

Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. P. parodė, kad 2011 m. vasario 18 d. apie 12 val. 50 min. dirbant kartu su Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresniuoju patruliu E. B., važiuojant tarnybiniu automobiliu ŠKODA OCTAVIA, valst. (duomenys neskelbtini) F. M. gatvėje, Prienuose, pastebėjo priekyje priešpriešinio eismo juosta atvažiuojantį automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiuojančio automobilio važiavimas kėlė įtarimą, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, nes automobilis vingiavo po visą kelią. Stabdomas automobilis nestojo Tuomet tarnybiniu automobiliu su vyr. patruliu E. B. pradėjo persekioti minėtą automobilį. Važiuodamas paskui automobilį OPEL VECTRA pastebėjo, kad šis automobilis įsuko Vytauto g., esančio namo Nr. 4, kiemą. Jis taip pat įvažiavo į tą patį kiemą paskui automobilį OPEL VECTRA ir sustojo šalia minėto automobilio. Jis nubėgo prie automobilio OPEL R. A. vairuotojo dureles išlaipino automobilio vairuotoją. Tai buvo iš matymo pažįstamas P. K.. Matė, kad automobilio salone ant galinės sėdynės yra 4-5 plastikiniai indai. Pro praviras vairuotojo dureles iš salono vidaus sklido alkoholio kvapas. Vėliau paaiškėjo, kad automobilyje buvo alkoholis, kurio apyvarta uždrausta. Dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus patikrinimui reikalingus dokumentus, P. K. jam pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, numerio neprisimena. Po to jis P. K. uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. Vėliau sulaikė ir kartu su P. K. važiavusį I. K., kurie buvo pristatyti į Prienų policijos komisariatą. Patikrinus P. K. duomenis centrinėje duomenų bazėje paaiškėjo, kad P. K. 2005 m. buvo atimta teisė vairuoti, jis nebuvo perlaikęs egzaminų, neįgijęs teisės vairuoti, nors vairuotojo pažymėjimą turėjo. Automobilio vairuotojui P. K. už tai E. B. surašė protokolą pagal atitinkamus ATPK straipsnius. Prieš tai, t.y. 2010 metais vasario mėnesį jis buvo sustabdęs P. K. vairuojant automobilį. P. P. Kazlauską centrinėje duomenų bazėje buvo nustatyta, kad jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Dėl to jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. P. K. jam sakė, kad tuoj gaus vairuotojo pažymėjimą (b.l.47-48). Liudytojas patvirtino teisiamajame posėdyje parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltę patvirtina liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje parodymai ir kiti faktiniai bylos duomenys, gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurie laikytini tinkamais įrodymais ir, kurių patikimu abejoti teismas neturi pagrindo:

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad P. K. teisė vairuoti atimta 2005-08-17 48 mėnesių laikotarpiui. Iš išrašo matyti, kad duomenų bazėje nėra žymų apie asmens privalomą egzamino vairuoti perlaikymą. Pirminiais duomenimis, pažymėjimas Nr. 50340023, išdavimo data – 2004-01-13 galioja iki 2014-01-13, paskesniais duomenimis matyti, kad pažymėjimas Nr. R0634300 galioja nuo 2010-09-28 iki 2012-09-28 (b.l.5, 16).

2011-09-19 apžiūros protokolu užfiksuota vairuotojo pažymėjimo Nr. R0634300, išduoto 2010-09-28 P. K. vardu vairuoti B kategorijos transporto priemones, apžiūra. Antrojoje pusėje pažymėta, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones nuo 2003-12-29 (b.l.26-28).

2005-08-09 Prienų raj. PK surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E330374 užfiksuota, kad P. K. 2005-08-09 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, stabdomas policijos pareigūno, nesustojo. Patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Protokole P. K. savo ranka parašė, kad vairuotojo pažymėjimą yra palikęs namuose. Alkotesterio rodmenimis P. K. buvo nustatytas 1,17 promilių girtumas (b.l.30).

2005-08-17 Prienų raj. PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus būrio vado Ą. R. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E330374 P. K. už tai, jog 2005-08-09 apie 21.55 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nesustojo, patikrinimo metu nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo buvo nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d ir 130 str. atimant teisę vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams (b.1.31).

2009-08-16 Prienų raj. PK VTS PB patrulio D. Ž. surašytame nutarime Nr. M538259 dėl administracinio teisės pažeidimo kai protokolas nesurašomas nurodyta, kad P. K., vairuotojo pažymėjimas Nr. 50340023 „B“, vairuodamas automobilį „O. O.“ pažeidė kelio ženklo „sustoti draudžiama“ reikalavimus, dėl ko jam buvo paskirta paskirta administracinė nuobauda - penkiasdešimties litų dydžio bauda, šias aplinkybes patvirtina ir 2009-08-16 D. Ž. tarnybinis pranešimas (b.l.8-9) bei jo parodymai duoti teisiamajame posėdyje.

VĮ „Regitra“ jaunesnioji specialistė D. Ž. raštu paaiškino, kad pildant prašymą dėl vairuotojo apžymėjimo užsakymo, kompiuterinė sistema, sujungta su policijos taikomų apribojimų duomenų baze, automatiškai patikrina ar pareiškėjui nėra apribota teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėjo, kad esant apribojimams, prašymo suformuoti neįmanoma. Kadangi 2010-09-23 jokių apribojimų P. K. atžvilgiu nebuvo aptikta, vairuotojo pažymėjimas buvo užsakytas (b.l.37).

VĮ „Regitra“ specialistas A. Č. raštu paaiškino, kad išduodant vairuotojo pažymėjimą programa automatiškai atlieka patikrinimą, kaip to reikalauja taisyklių 57 p. Jokių apribojimų, dėl kurių negalėjo būti išduodamas vairuotojo pažymėjimas P. K., tuo laiku užfiksuota nebuvo (b.l.38).

2010-09-23 VĮ „Regitra“ Kauno filialui P. K. pateikė prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. 4247036, nurodydamas, kad ankstesnis vairuotojo pažymėjimas buvo prarastas. P. K. savo parašu patvirtino, kad prašyme nurodyti duomenys atitinka faktus; nepriimtas procesinis sprendimas, draudžiantis vairuoti transporto priemones; jo vairuotojo pažymėjimas policijos nesulaikytas“. Grafoje „pastabos“ P. K. savo ranka parašė tekstą: „Savo vairuotojo pažymėjimo kitoje šalyje nesu pametęs. Teisė vairuoti man nėra apribota, po kuriuo pasirašė. Minėtame prašyme pažymėta, kad asmens tapatybę, pateiktus duomenis tikrino ir sprendimą išduoti vairuotojo pažymėjimą aukščiau nurodytoms transporto priemonių kategorijoms vairuoti priėmė VĮ „Regitra“ Kauno filialo jaunesnioji specialistė D. Ž. (b.l. 20,39).

2010-10-05 VĮ „Regitra“ Kauno filialo vairuotojo pažymėjimo įteikimo pažymoje Nr. 4247036 pateikti P. K. asmens duomenys, nurodytas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, išduodamo vairuotojo pažymėjimo numeris - R0634300, kategorija B, galioja nuo 2003-12-29, ties tekstu „pareiškiu, kad: 1) man įteiktas vairuotojo pažymėjimas, 2) nepriimtas procesinis sprendimas, draudžiantis man vairuoti transporto priemones, 3) mano vairuotojo pažymėjimas policijos nesulaikytas“ yra padėtas P. K. parašas. Pažymoje nurodyta, kad asmens tapatybę tikrino ir vairuotojo pažymėjimą išdavė A. Č.. (b.1.19, 40).

VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2011-04-15 rašte Nr. (1.22)-24-1454 nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintomis „Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis“ (Žin. 2008, Nr. 106-4060). Informuoja, kad 2010-09-23 priimant P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, taip pat 2010-10-05 įteikiant vairuotojo pažymėjimą buvo tikrinama Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre ar asmeniui nėra atimta teisė (neapribota teisė įgyti) vairuoti transporto priemones, tačiau dėl iš registro pateiktų duomenų nekorektiškumo automatinis informacijos apdorojimo modulis pateikė neigiamą atsakymą. Nurodė, kad asmuo, pateikdamas prašymą, jame papildomai raštu patvirtino, kad teisė vairuoti jam nėra apribota (b.l.41).

2011-02-18 Kauno apskrities Prienų raj. PK administracinio tesės pažeidimo protokole, kurį surašė vyresnysis patrulis E. B., nurodyta, kad P. K., vairuotojo pažymėjimo Nr. R0634300, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valst Nr. BCG Nr. 799, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Teisė vairuoti transporto priemonę atimta 2005 m rugpjūčio 28 d. 48 mėnesiams. Apie teisės vairuoti perlaikymą duomenų nėra (b.l.10).

2011-05-17 Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu P. K. už pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d. paskirta nuobauda – 25 parų administracinis areštas be transporto priemonės konfiskavimo (b.l.17-18).

P. K. kaltinamas pagal BK 304 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, kad pateikė žinomai melagingą informaciją VĮ „Regitra“, kurią patvirtino savo parašu, ko pasekoje jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas ir, žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. R0634300 yra suklastotas, laikė jį savo žinioje bei panaudojo, pateikdamas eilinio patikrinimo metu policijos pareigūnams. K. P. Kazlauską buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant kreipimosi į VĮ „Regitra“ išduoti naują vairuotojo pažymėjimą datą – 2010-10-23, kuris pagal visus faktinius bylos duomenis patikslintinas į 2010-09-23 ((duomenys neskelbtini) str.). Nusikalstama veika, numatyta BK 304 straipsnio 1 dalį pasireiškia melagingos informacijos pateikimu įstaigai ar tarnautojui siekiant gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą. Melaginga informacija – tai objektyvios tikrovės neatitinkantys faktiniai duomenys apie aplinkybes ar kitus supančio pasaulio reiškinius, kai šie duomenys objektyviai klaidina ir gali suklaidinti įstaigą ar tarnautoją. Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. padarymą baudžiamas asmuo, kuris padarė bent vieną iš įstatymo numatytų alternatyvių veikų: 1) pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą; 2) suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą; 3) žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius – psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko paaiškinimus apie nusikalstamą veiką, išaiškinimas kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t.y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Numatyta nusikalstama veika – dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas gali būti materialus arba intelektualus. Dokumento suklastojimu suprantama kai tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto turinį arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančias žinias, tame tarpe įrašant melagingą informaciją. BK 300 straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikaltimo dalyku gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvokos, tačiau teismų praktikoje, taikant BK 300 straipsnį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, dokumentu laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas. Atsižvelgiant į šią dokumento sampratą, darytina išvada, kad dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Šiuo atveju yra svarbu, kad dokumentas suteiktų informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012).

Nors kaltinamasis P. K. nurodė, kad vairavo transporto priemonę teisėtai, nes tokia teisė jam buvo suteikta 2010-09-28 VĮ „Regitra“ išdavus vairuotojo pažymėjimą, be to, apie privalomą egzamino perlaikymą jam niekas nesakė, todėl jis to nežinojo, vienok, tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kaip gynybiniai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje 2005-08-17 nutarimu teisė vairuoti transporto priemones P. K. buvo atimta 48 mėnesiams. Praėjus šiam terminui, pažeidėjas nebaigė papildomų vairuotojų mokymų ir neperlaikė egzamino vairuotojo pažymėjimui įgyti, todėl įstatymų nustatyta tvarka teisės vairuoti transporto priemones neįgijo. Teismas pažymi, kad 2000-10-12 Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 24 str. 4 d. nuostatos buvo paskelbtos įstatymu nustatyta tvarka, todėl P. K., būdamas aktyviu teisinių santykių dalyviu, vertinant jo amžių, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, bylos duomenimis vertėsi neteisėtu prekių gabenimu bei realizavimu bei tas aplinkybes, kad P. K., teigęs, jog yra pametęs vairuotojo pažymėjimą dar prieš jam atimant teises 2005 metais, nenurodė tikslios jo praradimo datos, eilinio patikrinimo 2009-08-16 policijos pareigūnui D. Ž., siekdamas išvengti nemalonumų (didesnės bausmės rūšies), kaip nurodė jis pats sakė jį turįs, taip pat neginčijamai patvirtina, kad jis žinojo apie atitinkamą teisinį reguliavimą. Iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdu, kad P. K. ne kartą pastarąjį sustabdžius policijos pareigūnams dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pagal faktinę situaciją teikė duomenis sau naudinga linkme. Be to, liudytojo D. Ž. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, neginčijamai paneigia kaltinamojo parodymus apie neva jo seniai, t.y. dar iki atimant vairuotojo teises, pamestą vairuotojo pažymėjimą, kurį kaltinamasis pateikė minėtam pareigūnui 2009-08-16 ir kurio, beje, jis nepateikė policijos pareigūnams 2005-08-17 padarius šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tokios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad P. K., neturėdamas specialių žinių, galėjo sąžiningai klysti. Taigi, akivaizdu, kad melagingus duomenis apie tai, kad jis pametęs vairuotojo pažymėjimą, kaltinamasis nurodė ir kreipdamasis su prašymu išduoti naują vairuotojo pažymėjimą 2010-09-23 VĮ „Regitra“, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja D. Ž.. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau iš byloje suriktų ir ištirtų duomenų viseto matyti, kad 2011-02-18 P. K. vairavo transporto priemonę, atlikęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonių. Kaltinamojo gynėja nurodė, kad laikotarpiu, kuomet jos ginamasis pirmąjį kartą įgijo teisę vairuoti transporto priemones, Kelių eismo taisyklėse apie tai nebuvo nurodyta, vienok, teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo gynėjos argumentai atmestini, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 (Žinios, 2003, Nr. 7-263) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 51 p. aiškiai pasakyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. P. K., po 2005-08-17 padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, privalėjo baigti papildomus vairuotojų mokymus ir perlaikyti egzaminą vairuotojo pažymėjimui įgyti, tačiau byloje nėra duomenų, kad P. K. būtų įvykdęs šiuos įstatymo reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 4 d. numato, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieneriems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą. Šio straipsnio 5 d. nurodyta, jog teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, ką beje neginčijamai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. Ž., kad kaltinamasis, pateikdamas VĮ „Regitra“ darbuotojams prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, nenurodė tikrų vairuotojo pažymėjimo netekimo aplinkybių. Ta aplinkybė, kad jis, būdamas atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, vertinant amžių, išsilavinimą, gyvenimo būdą, neva nepaskaitė įrašų, nurodytų prašymuose išduoti ir atsiimti vairuotojo pažymėjimą, o tiesiog pasirašė prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą ir vairuotojo pažymėjimo įteikimo pažymą labai nesigilindamas į darbuotojos klausimą dėl sulaikytų teisių ir į prašyme pateiktus klausimus ir, kaip nurodė jis pats, galėjo parašyti tikrovę neatitinkančius duomenis, t.y. pateikė melagingą informaciją, kad yra nepriimtas procesinis sprendimas, jam draudžiantis vairuoti transporto priemones bei nurodė, kad jo vairuotojo pažymėjimas policijos nesulaikytas, o jį pametęs, kas beje paneigtina byloje ir liudytojo D. Ž. parodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, ir tai patvirtino savo parašu, ko pasekoje jam buvo išduotas kitas vairuotojo pažymėjimas, neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės pagal minėtas BK nuostatas. Vertinant ir tai, kad dėl kompiuterinės duomenų bazės sutrikimo (klaidos) VĮ „Regitra“ darbuotojai tiek pildant prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, tiek ir jį išduodant nenustatė apribojimų kaltinamojo atžvilgiu, ši aplinkybė neatleidžia kaltinamojo, kaip sąžiningo piliečio, nuo pareigos pateikti apie save teisingą informaciją ir tik tokią informaciją patvirtinti savo parašu, nes tokiu atveju, nesant tam būtinų sąlygų, net ir esant kompiuterinės sistemos sutrikimams nebūtų buvęs išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad netgi įstatymų nežinojimas asmens nuo atsakomybės neatleidžia. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis manė, jog veikia nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir pateikė visus reikalingus duomenis tokius dokumentus išduodančiai įstaigai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos darytina išvada, kad P. K., žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, laikė jį savo žinioje nuo 2010-10-05 iki 2011-02-18, kol patikrinimo metu kai buvo paprašytas pateikti dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemonę, pateikė jį pareigūnui A. P.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. K. vairuotojo pažymėjimą panaudojo siekdamas patvirtinti savo veiksmų teisėtumą, t.y. siekė teisinių padarinių - įrodyti, jog jam yra suteikta teisė vairuoti transporto priemonę. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik rašytiniai bylos duomenys, bet ir liudytojų A. P., E. B. parodymai, kurie buvo logiški ir nuoseklūs, atitiko kitiems faktiniams bylos duomenims ir, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tokio dokumento pateikimo faktas, kaip atliktas kaltinamojo veiksmas, buvo neginčytinai konstatuotas, darytina išvada, jog P. K. veikoje yra visi būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Kaltinamasis suprato, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai suklastotą dokumentą laikė ir norėjo taip elgtis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatas bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį. Taigi, skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. P. K. padarė dvi nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų klastojimu, kurių viena priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita prilyginama baudžiamajam nusižengimui (BK 10, 11 str. 4 d.). P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus). P. K. nedirba, nedarbo draudimo išmokos negauna, pastovaus pajamų šaltinio neturi, ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos 100 MGL baudos nesumokėjęs. Be to, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog dėl to, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 str. nesumokėjo 1000 Lt baudos, paskirtos 2010-02-09 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-98-273-2010, dėl ko Prienų rajono apylinkės teismas 2012-06-07 nutarimu, likusią nesumokėtą 916 Lt dydžio baudą pakeitė į 45 valandas nemokamų viešųjų darbų. Taigi, įvertinus pažeidėjo asmenybę – niekur nedirba, nesimoko, apie tai, kad būtų sumokėjęs paskirtas baudas, duomenų nepateikė, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, darytina išvada, kad P. K. nesuvokia negatyvaus elgesio pasekmių, nekeičia antivisuomeninių nuostatų. Todėl, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas – gali būti pasiekti tiktai paskyrus kitą bausmės rūšį, nes ankstesnės bausmių rūšys – baudos, reikiamų tikslų nepasiekė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 302 str., 304 str., 306 str., 307str., teismas

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 304 str. 1 d. ir nubausti 20 (dvidešimties parų) areštu.

P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti P. K. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2012-01-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - 100 MGL (13000 Lt) bauda, paskirti P. K. galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir 13000 Lt baudą, į paskirtos bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. R6340300, saugomą baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.