Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-814-383/2012

Teisėja: Loreta Radzevičienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00132-2011-8

2012 m. lapkričio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. gynėjos apeliacinį skundą dėl 2012 m. liepos 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 304 str. 1 d. – 20 (dvidešimties) parų areštu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2012-01-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 100 MGL (13000 Lt) bauda, P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 13000 Lt bauda, į paskirtos bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas už tai, kad žinodamas, kad nuo 2005-08-28 iki 2009-08-27 jam buvo paskirta nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 48 mėnesiams, siekdamas įsigyti vairuotojo pažymėjimą su savo anketiniais duomenimis, 2010-09-23 11 val. 39 min. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Nr. 4247036 išduoti vairuotojo pažymėjimą bei prašyme pateikė žinomai melagingą informaciją apie tai, kad jo atžvilgiu nepriimtas procesinis sprendimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę, šią informaciją patvirtino savo parašu, dėl ko, remiantis jo pateiktais melagingais duomenimis, 2010-10-05 VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale P. K. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to P. K. , neturėdamas teisės vairuoti, 2010-09-23 pateikęs VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale melagingą informaciją, ko pasekoje gavo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, ir žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, laikė jį savo žinioje nuo 2010-10-05 iki 2011-02-18, kol jį panaudojo, t. y., 2011-02-18 dokumentų patikrinimo metu pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui A. P. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

P. K. gynėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Iš nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad nuteistojo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 304 str. 1 d. ir 300 str. 2 d., neįrodyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog P. K. kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad jis, žinodamas, kad nuo 2005-08-28 iki 2009-08-27 jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemonę, siekdamas gauti naują vairuotojo pažymėjimą, VĮ “Regitra” (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui pateikė melagingą informaciją, kuria remiantis jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. P. K. šį suklastotą dokumentą, žinodamas, kad jame užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, nuo 2010-10-05 iki 2011-02-18 laikė savo žinioje ir 2011-02-18 jį panaudojo – dokumentų tikrinimo metu pateikė vyresniajam patruliui A. P. . Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 304 str. 1 d. ir 300 str. 2 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2005-08-17 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo P. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nesustojo, patikrinimo metu nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo (t. 1, b. l. 35). Taigi nuo nutarimo priėmimo dienos – 2005-08-17 P. K. buvo laikomas netekusiu specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d. (redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14). Pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK (redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14) 330 str. 2 d. buvo numatyta, jog tais atvejais, kai specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išlaiko kvalifikacinius egzaminus. To paties straipsnio 3 d. buvo numatyta, jog tais atvejais, kai specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. 2008 m. Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 2 d. buvo pakeista (redakcija, įsigaliojusi 2008-07-01), joje nurodant, kad asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Taigi tiek administracinio teisės pažeidimo, už kurį P. K. atimta specialioji teisė vairuoti, padarymo metu (2005-08-09), tiek specialiosios teisės atėmimo termino pabaigos metu (2009-08-27) galiojo Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsnio nuostatos, numatančios, jog vairuotojas, kuriam teisė vairuoti atimta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti, privalo ne tik išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, bet ir įgyti medicininę ir švietėjišką atestaciją. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos ( 24 str. 4d.), nustatančios privalomą vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta vieneriems metams ir ilgiau, egzamino perlaikymą, įsigaliojo nuo 2008-07-01, apeliacinio skundo argumentas, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas pažeidimo padarymo metu šio reikalavimo nenumatė, yra nepagrįstas, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta jau po šio įstatymo įsigaliojimo, ir šis įstatymas jau vairuotojo teisės atėmimo pasibaigimo metu galiojo, ir vėl atgauti vairuotojo pažymėjimą, toks egzamino išlaikymas buvo būtina sąlyga.

Pažymėtina, kad, skirdamas nuobaudą – specialiosios teisės vairuoti atėmimą, pareigūnas neprivalėjo P. K. išaiškinti vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo tvarkos pasibaigus skirtai nuobaudai, ypač turint omenyje, kad teisė vairuoti buvo atimta net 48 mėnesių laikotarpiui, per kurį teisinis reguliavimas galėjo pasikeisti (ir pasikeitė). Priešingai, P. K. , būdamas rūpestingas, privalėjo pats domėtis, kokių veiksmų jis turėjo imtis siekdamas atgauti teisę vairuoti. Pareigą išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas bei Kelių eismo taisykles numato Kelių eismo taisyklių 5 punktas. Logiška, jog vairuotojas privalo išmanyti ne tik vairavimo egzamino laikymo metu galiojančias šių teisės aktų nuostatas, bet ir jų pakeitimus. Taigi konstatuotina, jog P. K. , būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus, privalėjo žinoti, kad privalo perlaikyti vairavimo egzaminą.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. K. tiek VĮ “Regitra” pateiktame prašyme išduoti vairuotojo pažymėjimą, tiek vairuotojo pažymėjimo pateikimo pažymoje pasirašė, patvirtindamas, jog nepriimtas procesinis sprendimas, draudžiantis jam vairuoti transporto priemones, taip pat, kad jo vairuotojo pažymėjimas policijos nesulaikytas (t. 1, b. l. 19-20). Šis veiksmas pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuotas kaip melagingos informacijos pateikimas, kadangi, nors nuobaudos galiojimo terminas ir buvo pasibaigęs, tačiau P. K. dėl anksčiau jo atžvilgiu priimto procesinio sprendimo, neatlikęs būtinų įstatymo reikalaujamų veiksmų, neturėjo teisės gauti naują vairuotojo pažymėjimą. P. K. jo prašymą priėmusiai VĮ “Regitra” specialistei net žodžiu nenurodė, kad jam buvo taikyta nuobauda – teisės vairuoti atėmimas, ir nesiteiravo, ar nėra kliūčių jam gauti naują vairuotuojo pažymėjimą. Ši aplinkybė tik patvirtina išvadą, kad P. K. sąmoningai nutylėjo apie jam taikytą nuobaudą ir, pateikęs melagingą informaciją, siekė gauti naują vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju aplinkybė, kad duomenų apie teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą P. K. VĮ „Regitra“ darbuotoja, pildžiusi P. K. prašymą, dėl duomenų bazės sutrikimo nenustatė, neturi teisinės reikšmės vertinant P. K. kaltę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino P. K. parodymus kaip gynybinius. Kad nuteistasis linkęs duoti sau naudingus parodymus matyti iš to, jog jis nurodo pametęs ankstesnįjį vairuotojo pažymėjimą dar prieš jam skiriant nuobaudą – teisės vairuoti atėmimą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame 2005-08-09, P. K. raštu nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą paliko namuose (t. 1, b. l. 30). Tuo tarpu 2009-08-16 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas vairuotojo pažymėjimo numeris, o protokolą surašęs pareigūnas yra įsitikinęs, kad P. K. vairuotojo pažymėjimą jam pateikė (t. 1, b. l. 142). Pirmosios instancijos teismo posėdyje pats kaltinamasis nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio mėn. pareigūnui pamelavo, kad turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau, norėdamas būti nubaustas tik už kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, sakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi prie savęs (t. 1, b. l. 133).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo P. K. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.