- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2-10774-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00401-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Atsakovas
- L. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) pareikštą ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB ,,Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo L. M. 55,47 Eur skolos, 259,69 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 procentus metines palūkanas pagal Sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (55,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013 m. spalio 28 d. UAB „4finance“ ir L. M. sudarė Sutartį Nr. 9847733001, pagal kurią UAB „4finance“ atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl UAB „4finance“ 2014 m. spalio 4 d. sutartį nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartis. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dieną.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, 2020 m. spalio 15 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, atlikęs ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP), vertinimą nustatė, kad 2013 m. spalio 28 d. tarp priminio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo L. M. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9847733001, pagal kurią UAB „4finance“, atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas buvo suteiktas 250 Lt (72,41 Eur)vartojimo kreditas 12 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Atsakovui L. M. kredito suma 2013 m. spalio 28 d. buvo pervesta į jo banko sąskaitą. 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo visas reikalavimo teises į atsakovo atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas pranešė atsakovui, kad įgijo reikalavimo teisę į įsiskolinimą. Tačiau atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškove. Ieškovė paskaičiavo, kad atsakovas liko skolingas 55,47 Eur, 259,69 Eur palūkanų, viso 315,16 Eur.
Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovui suteikė sutartyje numatyto dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už gautą kreditą. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 9847733001 pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu pradiniam kreditoriui atsiradusius nuostolius. Vadovaujantis reikalavimų perleidimo sutarties nuostatomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 55,47 Eur skolos ir 259,69 Eur palūkanų. Kadangi pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo atlyginimą iš atsakovo perleido ieškovei, atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101 – 6.102 str.).
Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti ir 75 procentų palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos, t. y. 55,47 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tačiau teismas įvertinęs šį ieškovės reikalavimą sprendžia, kad iš esmės ieškovė prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
Teismo vertinimu, iš ieškinio ir vartojimo kredito sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovas negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 75 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 55,47 Eur vartojimo kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas. Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 315,16 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį, tenkinus tris iš keturių reikalavimų, laikytina, kad yra patenkinti 75 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((44 Eur žyminio mokesčio) x 88 proc. / 100 proc.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,47 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 47 ct) skolos, 259,69 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 69 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (315,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 11,25 Eur (vienuolika eurų, 25 ct) žyminio mokesčio ieškovo UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, A. Juozapavičiaus g. 7, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, AB SEB bankas, naudai.
Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.