- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 1-468-898/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02147-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Juana Dumbliauskaitė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Joniškio rajone, teistas 7 kartus:
1) 2002-08-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalį, 45 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 dalies 2 punktą 2 metų pataisos darbų išskaičiuojant 10 proc. su ½ turto konfiskavimu; 2002-10-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio taikymas ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo; 2003-09-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalies į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir bausmė sumažinta iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo; 2003-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 1 punktu, paleistas iš bausmės atlikimo vietos lygtinai neatlikus 9 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės;
2) 2003-02-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, su ½ turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 2 puntą neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ¼, 2003-08-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2003-02-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos pagrindinės ir papildomos bausmės, be subendrinimo;
3) 2006-07-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, 2006-12-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, paleistas iš bausmės atlikimo vietos lygtinai neatlikus 7 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės;
4) 2010-08-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
5) 2011-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;
6) 2011-11-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams;
7) 2011-12-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. 2012-01-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2011-12-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2011-11-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; bausmės neatlikęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs likusios laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
E. M. pagal 2009 m. gegužės 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą turėdamas pareigą mokėti lėšas R. M. savo vaikų E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, visiškai nemokėdamas lėšų E. M. ir J. M. išlaikymui, laikotarpiais nuo 2009-06-08 iki 2011-04-30, nuo 2011-12-01 iki 2012-01-31, nuo 2012-03-01 iki 2012-03-31, nuo 2012-05-01 iki 2012-06-30 ir nuo 2012-08-01 iki 2013-12-01, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti.
Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad su R. M. santuoką nutraukė 2009 metais, tačiau iki pat 2011 m. sausio mėnesio gyveno kartu, kol buvo suimtas. Sprendimą dėl santuokos nutraukimo yra gavęs. Nelabai gilinosi, kokio dydžio išlaikymas vaikams buvo priteistas. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais nuo 2009-06-08 iki 2011-04-30, nuo 2011-12-01 iki 2012-01-31, nuo 2012-03-01 iki 2013-03-31, nuo 2012-05-01 iki 2012-06-30 ir nuo 2012-08-01 iki 2013-12-01 neteikė išlaikymo savo vaikams. Pats buvo sulaikytas 2011-01-27, o nuo 2011-03-30 buvo įdarbintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio būryje ir dirbo iki 2012-12-27. Vėliau perkėlė į Vilniaus pataisos namus. Porą mėnesių nedirbo. Nuo 2012-09-24 – įsidarbino ir dirbo iki 2012-09-24. Tuo metu jokių kitų pajamų ir turto neturėjo. Negali paaiškinti, kodėl, kai dirbo, nebuvo pervesti pinigai vaikų išlaikymui. Gaudavo 175 Lt algos, iš kurios iš karto pusę sumos nuskaitydavo antstoliai ieškiniams padengti. Pats savo iniciatyva vaikams išlaikymo nemokėjo, nors to daryti niekas nedraudė. Buvo gėda vaikams kas mėnesį siųsti po 10, ar 20 Lt. Kai dirbo Pravieniškių pataisos namuose, gaudavo 470 Lt atlyginimo, kurių dalį nurašydavo antstoliai, į rankas gaudavau tik po 170 Lt. Būdamas Vilniaus pataisos namuose uždirbdavo po 170 Lt per mėnesį. Šiaulių tardymo izoliatoriuje uždirbdavo po 240 Lt per mėnesį. Pripažįsta, kad nemokėjo išlaikymo vaikams nurodytais laikotarpiais. Dėl to labai gailisi. Nuo 2014-04-01 dienos oficialiai dirba. Nori kuo greičiau padengti įsiskolinimą. Pažada ateityje mokėti išlaikymą vaikams.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėja advokatė, nukentėjusioji ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Liudytojos R. M. apklausos protokoluose užfiksuoti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad (2013-11-29 apklausos metu parodė) 1999 metais ištekėjo už E. M.. Gyvenant santuokoje, jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. M., (duomenys neskelbtini) sūnus J. M.. 2009 metais santuoka jos iniciatyva buvo nutraukta, kadangi E. M. visiškai nesirūpino šeima. Tuo pačiu teismo sprendimu iš E. M. buvo priteistas išlaikymas jų abiems vaikams po 300 Lt kiekvienam iki jų pilnametystės, tačiau E. M. šio teismo sprendimo niekada nevykdė ir nevykdo, tai yra alimentų vaikams nemokėjo nei karto. Kadangi santuoka tarp jų nutraukta buvo abipusiu susitarimu, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo, kurioje buvo išdėstytos sąlygos, tarp kurių ir vaikų išlaikymas, ir kurią E. M. pasirašė. Išlaikymą vaikams ji gauna iš Vaikų išlaikymo fondo po 195 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. E. M. su vaikais nepalaiko jokio ryšio.
Papildomai apklausta (2014-01-14) nukentėjusioji R. M. parodė, kad po oficialaus santuokos nutraukimo, ji dar kelis kartus buvo atgal į šeimą priėmusi E. M., vis galvodama, kad jis pasitaisys ir jiems vis tik pavyks išsaugoti šeimą. Negali dabar nurodyti kiek tiksliai kartų E. M. buvo priėmusi atgal ir kokiais laikotarpiais jis gyveno kartu su jais, nes to neprisimena. Taip pat neprisimena, ar tais laikotarpiais jis kur nors dirbo ir parnešdavo į šeimą pinigų. Tais laikotarpiais, kai jis po skyrybų gyveno kartu su jais, jie vedė bendrą ūkį, kiek leido jo galimybės, tiek jis prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir tais laikotarpiais ji iš jo alimentų nereikalavo, nors jis oficialiai niekur nedirbo, o ar tais laikotarpiais dirbo, ji neprisimena. Kai E. M. buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių, už nusikaltimo padarymą, jis jai iš ten kelis mėnesius, kiek prisimena 2011 metais ir 2012 metais siuntė pinigų, kurie buvo skirti jo paties reikmėms, tai yra E. M. jai persiųsdavo pinigų, kuriuos ji leido tik jo paties reikmėms, tai yra mokėjo jo advokatams, pirko jam maistą ir rūbus. Prisimena, kad pinigai buvo siunčiami dažniausiai po 50 Lt, o vieną kartą jis jai atsiuntė 500 Lt, kurie konkrečiai ir buvo sumokėti jo advokatui V. Blažaičiui. Nežino ką E. M. nurodydavo mokėjimo paskirtyje, tačiau tie pinigai nebuvo skirti vaikų išlaikymui. Apie tai, kad ji kada nors pati pasakytų E. M., kad jis jai nesiųstų pinigų vaikų išlaikymui, niekada nebuvo tokios kalbos, kaip tik jam visada sakydavo, kad jis jai siųstų pinigų vaikų išlaikymui, o jis jai teisindavosi, kad negali, nes jam ir taip viską atskaičiuoja teismo antstoliai. Niekada, jis jai nėra atsiuntęs vaikų išlaikymui jokių pinigų, kaip jau ir sakė, tuos kartus, kai jis jai iš kalėjimo atsiuntė pinigų, tie pinigai buvo skirti jo paties reikmėms (17-18, 20-21 b. l.).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-08 rašte su priedais, nurodyta, kad E. M. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro J. M. ir E. M. išmokėtos išmokos (iki šiol iš viso 18356,00 Lt) ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (4-14 b. l.).
Šiaulių miesto apylinkės 2009-05-08 sprendimu iš E. M. kiekvieną mėnesį vaikų E. M. ir J. M. išlaikymui priteista po 300 litų iki jų pilnametystės (31-32 b. l.).
Gimimo liudijimų kopijose matyti, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas nurodytas E. M. bei tai, kad vaikai yra nepilnamečiai, kuriems išlaikymas yra būtinas (27-28 b. l.).
Antstolės E. R. pateiktoje Išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelėje nurodyta, jog kaltinime nurodytais laikotarpiais E. M. nemokėjo lėšų R. M. ir taip vengė išlaikyti savo du vaikus: E. M. ir J. M. (55-56 b. l.).
Lietuvos darbo biržos informacijoje nurodyta, jog apie E. M. registraciją darbo biržoje duomenų nėra (112 b. l.).
Vilniaus pataisos namų pateikta informacija, jog E. M. nuo 2012-08-14 buvo įdarbintas virtuvės darbininku, nuo 2013-07-06 dirbo pagalbiniu darbininku ir pateiktas nuteistojo E. M. depozitinės lėšų išrašas laikotarpiu 2013-12-01-2013-12-31, kuriame užfiksuota E. M. asmeninių pinigų apyvarta (58-61 b. l.).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta medžiaga t. y. pažyma apie savanoriškai pervestas sumas savo vaikų išlaikymui ir pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuriose matyti, kad nuo 2011-03-01 iki 2012-08-06 savanoriškai R. M. savo vaikų išlaikymui viso persiuntė 1000 Lt (63-68 b. l.).
2014-01-16 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. M. pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, patvirtinančias, jog jis 2011-08-23, 2011-09-02, 2011-10-04, 2011-11-29, 2012-02-0, 2012-04-04, 2012-07-02 R. M. yra pervedęs atitinkamas sumas vaikų išlaikymui (70-78 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šios nusikalstamos veikos objektas - vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009).
Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., padarymo surinkta pakankamai. Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodydamas, kad nutraukęs 2009 metais santuoką, sprendimą dėl santuokos nutraukimo buvo gavęs, nelabai gilinosi, kokio dydžio išlaikymas vaikams buvo priteistas, žinojo, kad išlaikymą reikėjo mokėti. Be jo paties prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai - Šiaulių miesto apylinkės 2009-05-08 sprendimas, kuriuo iš E. M. priteistas išlaikymas jo dviem nepilnamečiams vaikams, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-08 rašte pateikta informacija, jog minėta įstaiga teikia išlaikymą E. M. vaikams, nes jis nemoka priteisto išlaikymo, J. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimų kopijos, iš kurių matyti, jog E. M. vaikai yra nepilnamečiai, nukentėjusiosios R. M. apklausos protokolai, kuriuose užfiksuoti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su E. M. išsiskyrus, jis nerėmė vaikų finansiškai, pateikta antstolės pažyma, kurioje nurodyta, jog kaltinime nurodytais laikotarpiais E. M. vaikams išlaikymo neteikė, darbo biržos informacija, iš kurios matyti, jog E. M. darbo neieškojo, registruotas biržoje kaltinime nurodytais laikotarpiais nebuvo, Vilniaus pataisos namų pateikta informacija, jog E. M. dirbo ir gavo pajamas, tačiau išlaikymo, taip kaip nurodyta teismo sprendime, jo neteikė. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, žinodamas apie teismo sprendimu priteistą išlaikymą savo vaikams - E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini) - savo neveikimu vengė šios pareigos išlaikyti savo vaikus.
Kaltinamojo E. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti savo vaikus.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas E. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamą veiką padarė būdamas 7 kartus teistas (91-111 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (84-90 b. l.), nuo 2013-07-06 dirbo UAB „I.“ (58 b. l.), pasak kaltinamojo dabar būdamas laisvėje pradės darbą kitoje įmonėje, darbo biržoje neregistruotas (112 b. l.), Pravieniškių VĮ prie pataisos namų laikinai einančio Vilniaus filialo direktoriaus A. V. E. M. charakterizuojamas teigiamai(140 b. l.), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Įvertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad nors formaliai E. M. nusikalstama veika padaryta turint neišnykusį teistumą, tačiau teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. M. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, laisvės apribojimo bausmę, su atitinkamais įpareigojimais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis ir 6 dalies 1 punktas, 3 punktas). Bausmės dydis parenkamas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad ši inkriminuota nusikalstama veika baigta 2013-12-01, t. y. jau po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendžio priėmimo, tad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrintina su 2012-01-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta paskirta neatlikta bausmės dalimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, tačiau byloje nėra duomenų, kokia yra likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, todėl bausmių bendrinimo klausimas paliekamas nespręstinas šioje byloje, ir spręstinas nutartimi gavus reikiamus dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ir dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.