Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, kaltinamojo E. J. gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad, galimai, 2012 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., E. K., A. Š. ir ne mažau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prie (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų - praeityje įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju G. S. dėl sugadintos G. S. draugo striukės, sudavė G. S. nenustatytą smūgių skaičių kumščiu į veidą bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, po ko, M. J. sudavus nenustatytą smūgių skaičių kumščiu į veidą G. S. ir spardant kojomis į įvairias kūno vietas, tuo metu E. K. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems dviems asmenims stumiant beatsitraukiantį G. S. link jį mušusių asmenų ir suduodant smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip visiems naudojant fizinį smurtą G. S. atžvilgiu, jis mėtė akmenis į G. S., po ko liepus sėsti į E. K. vairuojamą automobilį, važiuojant link (duomenys neskelbtini), toliau jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, t. y. jis kartu su M. J. kumščiais sudavė smūgius į galvą, plastikiniu buteliu kelis kartus sudavė per galvą, E. K. padavus peilį M. J., pastarajam grasinant šiuo peiliu pridėjus jį prie G. S. šono ir šlaunies, nuvežė prie krepšinio aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kur prie vykdomos nusikalstamos veikos prisijungus A. Š., jis peiliu perbrėžė G. S. dešinės rankos dilbį ir liepus klauptis, jis tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su M. J. G. S. esant atsiklaupusiam, sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bei A. Š. sudavus kelis smūgius G. S., tokiu būdu bendrais veiksmais ne mažiau kaip 21 trauminio poveikio pasėkoje padarė G. S. poodinę kraujosruvą kaktoje, abiejų akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, nosyje, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, abiejuose smilkiniuose, sprando kairėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kairės ausies kaušelyje, nugaros dešinėje, juosmens dešinėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties nuskėlimą, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, nosies kaulų lūžį, lengvą smegenų sukrėtimą bei rėždamas peilio ašmenimis padarė odos nubrozdinimus dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio, dešinio skruostikaulio lanko lūžio G. S. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip dešimties dienų laikotarpiui, t. y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu;

be to, jis kaltinamas tuo, kad, galimai, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., E. K., A. Š. ir ne mažau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, kurioje buvo ne mažiau kaip keturi nepilnamečiai asmenys, prie (duomenys neskelbtini), garsiai šūkavo, sudavė G. S. nenustatytą smūgių skaičių kumščiu į veidą bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, po ko M. J. sudavus nenustatytą smūgių skaičių kumščiu į veidą G. S. ir spardant kojomis į įvairias kūno vietas, tuo metu E. K. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems dviems asmenims, stumiant beatsitraukiantį G. S. link jį mušusių asmenų ir suduodant smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip visiems kartu naudojant fizinį smurtą G. S. atžvilgiu, jis mėtė akmenis į G. S., tuo metu nenustatytam asmeniui suduodant du kartus kumščiu E. P. į sprando kairę pusę, po ko nuvežus G. S. prie (duomenys neskelbtini), kur prie vykdomos nusikalstamos veikos prisijungus A. Š., jis peiliu perrėžė G. S. dešinės rankos dilbį, M. J. liepus nusimauti G. S. dėvimus šortus ir juos pasisavinus, bei liepus klauptis, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su M. J. G. S. esant atsiklaupusiam, tokiu būdu jį pažeminant aplinkinių akivaizdoje, sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bei A. Š. sudavus kelis smūgius, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip 21 trauminio poveikio pasėkoje padarius G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymu;

be to, jis kaltinamas tuo, kad, galimai, 2012 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., E. K., ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai atėmė laisvę G. S., E. P., J. P., K. I., G. Z. ir K. B., tai yra prieš G. S. valią pastarąjį įsisodino į E. K. vairuojamą automobilį „Audi“ A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o E. P. ir nepilnamečiams J. P., K. I., G. Z. bei K. B. tyrimo metu nenustatytam asmeniui liepus sėstis į E. P. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vienam iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsėdus kartu į E. P. vairuojamą automobilį bei nurodžius E. P. važiuoti paskui automobilį „Audi“ A4, kurį vairavo E. K., tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę G. S., E. P., J. P., K. I., G. Z. ir K. B., ir prieš pastarųjų valią juos nusivežė į (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 1 d., padarymu.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi buvo paskelbta E. J. paieška bei jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.

Kaltinamasis E. J. vykdant jo paiešką minėtos nutarties pagrindu 2015 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas, Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant šį terminą nuo jo faktinio sulaikymo 2015 m. sausio 22 d., o to paties teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2015 m. kovo 22 d.

Skunde nurodyta, kad teismas pratęsė suėmimo terminą remdamasis tuo, kad nors E. J. kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu, tačiau yra pažeidęs paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją, todėl jis gali slėptis nuo teismo (BPK 122 str. l d. 1 p.).

Kaltinamojo nuomone, teismo nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas neatitinka BPK 122 str. 2 d. reikalavimų ir teismo nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas, kad jis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, nėra pagrįstas, kadangi yra tik hipotetinis. Skunde E. J. pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai ir neatsakingai, pažeidė paskirtą kardomąją priemonę išvykdamas ir negalvodamas apie pasekmes.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti ir suėmimą panaikinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. J. skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminas E. J. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui bei sąlygoms. Nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principo, numatyto Lietuvos BPK 11 straipsnyje, nepažeidžia.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo, patikrina šios kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra pakankamai duomenų, kurie rodytų, kad asmuo galimai padarė įtarime nurodytas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tačiau, sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino nustatymo, pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo, pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, bet neatliekamas įrodymų vertinimas įtariamojo kaltės nustatymo aspektu. Todėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jų padarymo aplinkybės nėra tiriamos ir vertinamos. Šioje stadijoje surinktų duomenų lygis neturi būti toks aukštas, koks jis yra būtinas priimant nuosprendį ir sprendžiant kaltės klausimą, kadangi kaltės klausimas sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje.

Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, joje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. J. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo akto duomenyse, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, objektų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje, todėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimui ir termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). E. J. įtariamas padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, už ką įstatymas numato ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę, todėl suėmimo paskyrimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamasis nesutinka, kad jam būtina pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes įsitikinęs, kad visiškai pakaktų švelnesnių kardomųjų priemonių. Tačiau E. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekis, neigiamai jį charakterizuojančio aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti netaikant suėmimo.

Suėmimo terminas kaltinamajam E. J. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kardomąją priemonę teismas pratęsė atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pažeidė jam anksčiau paskirtų kardomųjų priemonių rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas ir pasišalino iš jo nurodytos gyvenamosios vietos, išvykdamas į užsienį be teismo leidimo ir apie tai net nepranešęs, apie savo buvimo vietą jokių duomenų nepateikė, kas rodo, kad jis slapstėsi, dėl ko nebuvo galima užtikrinti jo dalyvavimo teismo posėdžiuose.

Pratęsiant suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, kuriomis numatyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Nors kaltinamasis skunde tvirtina, kad teismo nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas neatitinka BPK 122 str. 2 d. reikalavimų, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad spręsdamas klausimą dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimo, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad E. J. pažeidė švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas ir buvo pasislėpęs nuo teismo, yra nevedęs, nedirbantis, kas reiškia, kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat jo nesaisto nei artimi šeimyniniai, nei tvirti socialiniai ryšiai. Kaltinamasis jau vieną kartą slapstėsi nuo teismo, užsienyje gyvena ir dirba jo tėvai, jis pats taip pat užsienyje dirbo nelegalų darbą, kas rodo, jog jis turi ryšių užsienyje. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą, padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis E. J., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors kaltinamasis skunde teigia, kad jam nėra tikslo slėptis, nes jis kaip ir atliko bausmę, turint omeny BK 55 straipsnio nuostatas, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog kardomoji priemonė suėmimas ir jos tikslai nėra tapatūs su bausmės tikslais, todėl jokių patikimų garantijų, jog kaltinamasis nesislėps ir nevilkins bylos proceso, byloje nėra, kadangi tuo metu, kai kaltinamasis pasislėpė, jam taip pat nebuvo jokio tikslo slaptytis ir vengti teismo.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardytus motyvus, darytina išvada, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme (BPK 119 str.). Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės - suėmimo terminą dviems mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir motyvų, todėl nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas.

nutarė:

kaltinamojo E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.