Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas),

gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Neringai Grubliauskienei, Linui Stanislovui Bagdonui, Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. ir nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas vienų metų laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir E. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirti įpareigojimai per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti mokslą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. J. į bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. spalio 15 d.

A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, bausmes sudedant iš dalies ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai du mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. Š. į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. Š. atidėtas dvejiems metams dviem mėnesiams ir paskirti įpareigojimai per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmimą nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. J. ir E. K., tačiau jie nuosprendžio neskundė.

Nuosprendžiu iš E. J., M. J., E. K., A. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai priteista 89,62 Eur žalos atlyginimui už nukentėjusiojo gydymą.

G. S. solidariai iš E. J., M. J., E. K., A. Š. priteista 239,06 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 7200 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

G. S. priteista iš E. J. – 116,43 Eur, iš M. J., E. K. ir A. Š. – po 416,43 Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo G. S. atstovo paslaugoms apmokėti.

E. P. solidariai iš E. J., M. J., E. K., A. Š. priteista 320 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 8,11 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. J., M. J., E. K. ir A. Š. nuteisti už tai, kad: 2012 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.30 val., E. J., M. J., E. K. ir ne mažiau kaip du nenustatyti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų – praeityje įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju G. S. dėl sugadintos G. S. draugo striukės, E. J. sudavė G. S. nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, M. J. sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą G. S. ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo metu E. K. ir kiti nenustatyti du asmenys stūmė beatsitraukiantį G. S. link jį mušusių asmenų ir sudavė G. S. smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip visiems naudojant fizinį smurtą G. S. atžvilgiu, E. J. mėtė akmenis į G. S., po to liepė sėsti į E. K. vairuojamą automobilį ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), E. J. ir M. J. toliau G. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, t. y. E. J. kartu su M. J. kumščiais sudavė G. S. smūgius į galvą, E. J. plastikiniu buteliu kelis kartus sudavė per galvą, o E. K. M. J. prašymu padavus peilį, M. J. grasindamas šiuo peiliu pridėjo peilį prie G. S. šono ir šlaunies, ir taip nuvežė prie krepšinio aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. 6, (duomenys neskelbtini), kur prie vykdomos nusikalstamos veikos ir bendrininkų grupės prisijungė A. Š., ir visi, veikdami bendrininkų grupėje, tęsė nusikalstamą veiką, E. J. peiliu perbrėžė G. S. dešinės rankos dilbį ir liepė klauptis, E. J. su M. J. G. S. esant atsiklaupusiam sudavė G. S. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o A. Š. sudavus kelis smūgius G. S., tokiu būdu bendrais veiksmais ne mažiau kaip 21 trauminio poveikio pasėkoje padarė G. S. poodinę kraujosruvą kaktoje, abiejų akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, nosyje, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, abiejuose smilkiniuose, sprando kairėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kairės ausies kaušelyje, nugaros dešinėje, juosmens dešinėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties nuskėlimą, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, nosies kaulų lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą bei rėždamas peilio ašmenimis padarė odos nubrozdinimus dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio, dešinio skruostikaulio lanko lūžio G. S. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip dešimties dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.2012 m. gegužės 20 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.30 val. E. J., M. J., E. K. ir ne mažau kaip du nenustatyti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, kurioje buvo ne mažiau kaip keturi nepilnamečiai asmenys, prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), garsiai šūkavo, E. J. sudavė G. S. nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, po to M. J. sudavė G. S. nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, E. K. ir kiti nenustatyti du asmenys stūmė beatsitraukiantį G. S. link jį mušusių asmenų ir sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip visiems kartu naudojant fizinį smurtą G. S. atžvilgiu, E. J. mėtė akmenis į G. S., tuo metu nenustatytas asmuo sudavė du kartus kumščiu E. P. į sprando kairę pusę, po ko nuvežė G. S. prie krepšinio aikštelės, esančios prie pastato Nr. 6, (duomenys neskelbtini), kur prie vykdomos nusikalstamos veikos ir bendrininkų grupės prisijungė A. Š., ir visi, veikdami bendrininkų grupėje, tęsė nusikalstamą veiką, E. J. peiliu perrėžė G. S. dešinės rankos dilbį, M. J. liepė nusimauti G. S. jo dėvimus šortus ir juos pasisavino, bei liepė klauptis, G. S. esant atsiklaupusiam, tokiu būdu jį pažemino aplinkinių akivaizdoje, E. J. ir M. J. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, A. Š. sudavus kelis smūgius G. S. ir taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip 21 trauminio poveikio pasėkoje padarė G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. E. J., M. J. ir E. K. taip pat nuteisti už tai, kad: 2012 m. gegužės 20 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.30 val., E. J., M. J., E. K. ir du nenustatyti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai atėmė laisvę G. S., E. P., J. P., K. I., G. Z. ir K. B., tai yra prieš G. S. valią pastarąjį įsisodino į E. K. vairuojamą automobilį „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o E. P. ir nepilnamečiams J. P., K. I., G. Z., K. B. tyrimo metu nenustatytas asmuo liepė sėstis į E. P. vairuojamą automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienas iš nenustatytų asmenų įsėdo kartu į E. P. vairuojamą automobilį bei nurodė E. P. važiuoti paskui automobilį „Audi“ A4, kurį vairavo E. K., tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę G. S., E. P., J. P., K. I., G. Z. ir K. B., ir prieš pastarųjų valią juos nusivežė į (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.Nuteistasis E. J. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo gegužės 19 d. nuosprendį, prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę iki laisvės atėmimo vieniems metams vienam mėnesiui ir sumažinti nukentėjusiajam G. S. priteistą ieškinį 300 Eur.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, paskirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas. Nuteistojo teigimu, jis prabuvo suimtas vienus metus ir vieną mėnesį, o tai atitinka realią bausmę. Nepaisant to, teismas jam paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymą ir paskirdamas įpareigojimus, taip suvaržydamas jo laisvę.Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, kadangi netinkamai įvertino surinktus įrodymus.Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad G. S. yra atlyginęs 300 Eur padarytą žalą, ką teismas nurodė aprašomojoje nuosprendžio dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iš nuteistojo priteistinos sumos nukentėjusiajam solidariai su kitais kaltinamaisiais yra vienodo dydžio. Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė taip pat skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. Š. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – A. Š. išteisinti jam nepadarius šių veikų, taip pat panaikinti A. Š. solidarią atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos E. P. atlyginimo.Skunde apeliantė nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo remtis nukentėjusiojo G. S. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. teigė, kad konfliktas tarp jo ir E. J. kilo dėl 2009 m. draugo suplėšytos striukės, kuomet jis buvo nuvykęs pas E. J. aiškintis, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, jis teigė, kad šis konfliktas su įvykiais prie (duomenys neskelbtini) karjero niekaip nesusijęs. Apeliantės teigimu, ikiteisminiame tyrime G. S. parodymai dėl A. Š. smurtavimo jo atžvilgiu iš esmės skiriasi – duodamas parodymus 2012 m. gegužės 21 d. apklausoje, G. S. abejojo, ar smūgius jam sudavė A. Š., tačiau 2012 m. gegužės 24 d. parodymo atpažinti metu jau nurodė, kad būtent A. Š. jį mušė (duomenys neskelbtini). Prieš parodymą atpažinti G. S. buvo dar kartą apklaustas, tačiau jokių aplinkybių, kuriomis remiantis jam dingo abejonės dėl jį mušusio asmens (A. Š.), jis nenurodė. Apeliantė pažymi, kad net ir nurodydamas, jog galimai A. Š. jam sudavė kelis smūgius, nukentėjusysis nenurodė smūgių lokalizacijos.Apeliantės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu G. S., būdamas pažįstamas su A. Š., jo neįvardino ir abejojo, ar šis asmuo galėjo jo atžvilgiu naudoti smurtą bei negalėjo pasakyti, kaip tas smurtas pasireiškė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu G. S. parodymai A. Š. atžvilgiu yra iš esmės skirtingi: duodamas parodymus teisme po daugiau negu trejų metų, G. S. ne tik juos iš esmės pakeitė, tačiau ir nurodė aplinkybes, kurio nebuvo nurodytos anksčiau ir kurios byloje nėra tirtos ir patikrintos.Apeliantė skunde pažymi, kad, kaip nurodė G. S. mama, iš karto po įvykio nukentėjusysis, įvardindamas prieš jį smurtavusius asmenis, A. Š. nenurodė, nors, kaip teigė G. S., jis su A. Š. buvo pažįstamas anksčiau. Ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai abejoti G. S. parodymų nuoseklumu A. Š. atžvilgiu.Skunde taip pat teigiama, kad G. S. nutylėjo ir kitą labai svarbią aplinkybę, jog 2009 metais pas E. J. aiškintis jis važiavo kartu su A. Š.. Šias aplinkybes patvirtino tiek E. J., tiek A. Š., tiek E. J. tėvas. Be to, A. Š. su G. S. bendravo, nebuvo su juo susipykęs, todėl jokio pagrindo jo atžvilgiu smurtauti neturėjo. Apeliantės manymu, teismas neturėtų vadovautis E. P. parodymais, kadangi šis asmuo jos ginamąjį A. Š. atpažino pažeidžiant šio procesinio veiksmo atlikimo taisykles, tai yra, parodymas atpažinti buvo atliktas E. P. nenurodžius konkrečių asmenų požymių, todėl toks parodymas atpažinti yra niekinis ir juo remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali.Apeliantė, jos manymu, pagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, jog A. Š. naudojo smurtą prieš G. S.. Priešingai, E. J., A. D., M. J., E. K. nurodė, kad A. Š. jokio smurto prieš G. S. nenaudojo, tokias aplinkybes patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai K. I., J. P., G. Z., K. B.. Tai, kad A. Š. po įvykio buvo sutikęs G. S. parduotuvėje, taip pat neleidžia daryti išvados, kad jis dalyvavo jų konflikte. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas ne tik neatliko objektyviųjų bendrininkavimo požymių analizės, bet nenurodė ir neįvertino subjektyviųjų bendrininkavimo požymių – tai yra kada ir kaip pasireiškė nuteistojo A. Š. ir kitų kaltinamųjų susitarimas padaryti nusikaltimą, kada jis buvo sudarytas ir kuo pasireiškė vieninga tyčia. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas iš esmės jos ginamojo kaltę grindė nukentėjusiojo G. S. nenuosekliais parodymais, kurių byloje nepatvirtino jokie kiti teisėtai gauti įrodymai, todėl teismas G. S. naujai nurodytas aplinkybes, kurios teismo posėdžio metu nebuvo ištirtos ir patvirtintos kitais įrodymais, turėjo vertinti kritiškai, o visas abejones traktuoti kaltinamojo naudai. Kadangi nėra surinkta pakankamai duomenų dėl A. Š. smurtavimo prieš G. S., nėra pagrindo kalbėti ir apie viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi byloje nėra duomenų, kad A. Š. būtų tyčiojęsis iš G. S. ar kitokiais įžūliais veiksmais trikdęs viešąją tvarką ir rimtį. Skunde taip pat teigiama, kad teismas konstatavo, jog E. P. padaryta neturtinė žala yra susijusi su dviejų smūgių į sprandą sudavimu. Tačiau apeliantės ginamajam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl smurto E. P. atžvilgiu panaudojimo. Toks kaltinimas ir negalėjo būti pareikštas, kadangi jokiuose veiksmuose prie (duomenys neskelbtini) karjero A. Š. nedalyvavo, byloje nėra jokių duomenų, kad jis iš anksto būtų žinojęs apie kitų kaltinamųjų veiksmus prie (duomenys neskelbtini) karjero, ar būtų su jais iš anksto taręsis dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas, priteisdamas solidariai žalos atlyginimą E. P. naudai iš A. Š., pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. J., A. Š. ir M. J. gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti, E. K. gynėja prašymų nepareiškė. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Dėl E. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde kelia savo kaltės dėl BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos klausimą, taip pat teigia, kad neteisingai individualizuota jam paskirta bausmė bei neatsižvelgta į atlygintos žalos nukentėjusiajam dalį.Teisėjų kolegijos vertinimu, E. J. kaltė dėl nukentėjusiųjų G. S., E. P., J. P., K. I., G. Z. ir K. B. neteisėto laisvės atėmimo yra įrodyta byloje surinktais ir tinkamai ištirtais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nukentėjusysis G. S. po jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto prie (duomenys neskelbtini) karjero buvo prieš jo valią įsodintas į E. K. vairuojamą automobilį ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur toliau buvo prieš jį smurtaujama. Tuo tarpu E. P. ir nepilnamečiams J. P., K. I., G. Z. bei K. B., taip pat buvusiems prie (duomenys neskelbtini) karjero, tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikęs bendrininkų grupėje su E. J. ir kitais kaltinamaisiais, liepė sėsti į automobilį, pats į jį įsėdo ir E. P. nurodė važiuoti paskui automobilį, kurį vairavo E. K.. Nors nėra nustatyta, kad būtent E. J. priverstinai įsodino G. S. į automobilį ar kitiems nukentėjusiesiems nurodė važiuoti paskui automobilį, kuriuo buvo vežamas G. S., tačiau už veikiant bendrininkų grupėje bent vieno vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas atsako visi bendrininkai, kurias apėmė jų tyčia. Šiuo atveju E. J. tyčia neabejotinai apėmė tiek G. S. įsodinimą į automobilį, panaudojant prievartą, ir vežimą į kitą vietą, tiek ir kitų nukentėjusiųjų privertimą važiuoti iš paskos, kad šie negalėtų iškviesti pagalbos. E. J. savo apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, o skundo motyvas, kad teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, yra nepagrįstas. Nuteistasis E. J. nesutinka ir su jam paskirta bausme, tačiau bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo bausmės švelninimui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė tris nesunkius nusikaltimus, priimant nuosprendį jau buvo teisiamas ne pirmą kartą, mokosi, mokymo įstaigos ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, padarant nusikalstamas veikas administracine tvarka baustas nebuvo, nors vėliau ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn, nuo psichikos ligų ir priklausomybių nesigydė, tačiau nederamai elgėsi teismo posėdžių metu – replikavo ir įžeidinėjo nukentėjusiuosius, kas rodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo. Teismas nustatė E. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant grupėje, ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Įvertinus šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai paskyrė bausmę E. K., kuri subendrinta siekia dvejus metus laisvės atėmimo, ir, atsižvelgdamas į jauną nuteistojo amžių bei aplinkybę, jog šis mokosi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, vaidmenį darant nusikalstamas veikas ir ciniškumą nukentėjusiųjų atžvilgiu, nėra pagrindo. Tik apribojus nuteistojo laisvę jam paskirtais įpareigojimais galima manyti, kad bausmės tikslai atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenį, kad šis daugiau nenusikalstų, gali būti pasiekti. Apelianto skunde nurodytas argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis atlygino dalį žalos, padarytos nukentėjusiajam, yra nepagrįstas, kadangi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje E. J. 300 Eur sumažintos nukentėjusiajam priteistinos proceso išlaidos. Iš kitų nuteistųjų M. J., E. K. ir A. Š. priteista po 416,43 Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo G. S. atstovo paslaugoms apmokėti, tuo tarpu iš E. J. – tik 116,43 Eur.

Dėl A. Š. gynėjos apeliacinio skundo

Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde ginčija ginamojo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantės teigimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, jog nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ir jos ginamas A. Š.. Vis dėlto sutikti su A. Š. gynėjos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo. Apeliantė skunde kvestionuoja nukentėjusiojo G. S. parodymų patikimumą, esą nukentėjusysis, apklausiamas teisme, pakeitė parodymus ir, nors ikiteisminio tyrimo metu abejojo, kad A. Š. jo atžvilgiu smurtavo, tačiau teisme jau konkrečiai nurodė, kad prie smurtaujančių E. J., M. J. ir E. K. prisidėjo ir A. Š.. Kaip užfiksuota 2012 m. gegužės 21 d. G. S. protokole - pareiškime, jis nurodė, kad po smurtavimo prie (duomenys neskelbtini) karjero atvykus į (duomenys neskelbtini), jis prie krepšinio aikštelės pastebėjo stovinčius tris vaikinus, iš kurių vienas buvo jo pažįstamas A. Š.. Nukentėjusiojo teigimu, A. Š. iš pradžių su juo derėjosi dėl 2000 eurų, už kuriuos nukentėjusysis neva turįs atidirbti, o vėliau, po to, kai jis grįžo apsiprausęs, jam buvo suduoti dar keli smūgiai, kuriuos, pasak nukentėjusiojo, jam atrodo, sudavė A. Š.. Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė apklausiamas kaip liudytojas tą pačią dieną. 2012 m. gegužės 24 d. asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis G. S. atpažino A. Š., kaip asmenį, kuris jo atžvilgiu smurtavo ir reikalavo 2000 eurų arba už juos atidirbti darant nusikaltimus. Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad A. Š. dalyvavo jį mušant – sudavė smūgius į veido sritį, kai šis apsiprausęs grįžo prie smurtavusių asmenų. Taigi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nuteistojo A. Š. gynėja, nukentėjusysis nuosekliai laikėsi savo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme. Natūralu, kad parodymuose, kuriuos G. S. davė iškart po įvykio, ir parodymuose praėjus trims metams po įvykio, duotuose teismo posėdžio metu, yra iš esmės nereikšmingų neatitikimų ir netikslumų, tačiau aplinkybes, kad A. Š. kartu su kitais asmenimis dalyvavo smurtaujant prieš G. S., nukentėjusysis nurodė kiekvieną kartą apklausiamas, todėl dėl nukentėjusiojo parodymų atitikimo tikrovei abejonių nekyla.Tokių abejonių nesukelia ir kitos apeliantės skunde nurodytos aplinkybės – kad G. S. iškart po įvykio savo mamai nenurodė, kad tarp prieš jį smurtavusių asmenų buvo A. Š., kad nukentėjusysis abejojo dėl konflikto priežasčių, kad bendravo su A. Š. prieš įvykį ir tarp jų jokių piktumų nebuvo. Duodama parodymus teismo posėdžio metu nukentėjusiojo motina G. S. įvardijo tik vieną asmenį, kurį jai iškart po įvykio nurodė sūnus – M. J., tačiau vėliau, pasakodamas apie įvykį, G. S. įvardijo visus jo dalyvius, tarp jų ir A. Š.. Natūralu, kad sumuštas žmogus, ištiktas šoko, ne visada gali detaliai nupasakoti, kas įvyko. Apie tai, dėl ko buvo prieš jį smurtaujama, duodamas parodymus G. S. svarstė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą teisme, ir įvardijo įvykį, buvusį 2009 metais, kuomet tarp jo ir E. J. įvyko konfliktas dėl suplėšytos G. S. draugo striukės. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis galėjo tik šiuo faktu paaiškinti, dėl ko E. J. ant jo pyko. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis svarstė, kad vis dėlto šis įvykis buvo treji metai prieš jo sumušimą, tad galbūt ir nebuvo pagrindinė priežastis. Tokios nukentėjusiojo abejonės yra pakankamai logiškos ir nekelia jokių abejonių jo parodymų atitikimu tikrovei. Aplinkybių, kad nukentėjusysis su A. Š. buvo pažįstamas dar prieš įvykį, nukentėjusysis neneigė ir pripažino, kad A. Š. pažinojo ne tik iš matymo. E. J. teigimu, G. S. 2009 metais pas jį aiškintis dėl striukės buvo atvykęs būtent su A. Š.. Tačiau tai nei patvirtina, nei paneigia byloje nagrinėjamas aplinkybes dėl smurtavimo G. S. atžvilgiu. Teismo posėdžio metu apklausiamas A. Š. užsiminė apie tai, kad G. S. neva iš A. D. yra pavogęs pinigų, taigi galima daryti prielaidą, jog būtent šių pinigų iš nukentėjusiojo A. Š. ir reikalavo (duomenys neskelbtini), siūlydamas atidirbti darant nusikalstamas veikas ir vėliau suduodamas smūgius. Apeliantės teigimu, nė vienas įvykio dalyvis, išskyrus G. S. ir E. P., kurio parodymais negalima vadovautis, nepatvirtino, kad A. Š. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl E. P. parodymų, pažymėtina tai, kad teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, keliančių abejonių šio asmens parodymų atitikimu tikrovei. 2012 m. gegužės 24 d. asmens parodymo atpažinti metu E. P. atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris prie krepšinio aikštelės (duomenys neskelbtini), kartu su kitais asmenimis, mušė G. S.. A. Š. E. P. nurodė atpažįstantis iš bendrų veido bruožų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenustatyta jokių procesinių pažeidimų atliekant šį parodymų patikrinimo veiksmą, taigi nesivadovauti jo metu gautais duomenimis nėra pagrindo. Apklausiamas teismo posėdyje E. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir tai, kad A. Š. (duomenys neskelbtini) prisidėjo prie kitų asmenų, smurtaujančių G. S. atžvilgiu. Kiti nukentėjusieji – J. P., K. B., G. Z. ir K. I. – nematė, kas vyko krepšinio aikštelėje, todėl ir negalėjo patvirtinti, kad A. Š. smurtavo G. S. atžvilgiu, o kiti nuteistieji nurodė aplinkybes, kurios neatitinka byloje nustatytųjų, todėl ir jų parodymai nepaneigia A. Š. dalyvavimo smurtaujant prieš nukentėjusįjį.Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kurioje teigiama, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam E. P. iš A. Š. solidariai su kitais nuteistaisiais priteistas nepagrįstai. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajam E. P. smūgiai buvo suduoti prie (duomenys neskelbtini) karjero, tai yra, žala jam padaryta dar nedalyvaujant A. Š.. Duomenų apie tai, kad A. Š. buvo iš anksto susitaręs su kitais asmenimis smurtauti prieš E. P., nėra, taigi spręstina, kad į bendrininkų grupės daromas nusikalstamas veikas A. Š. įstojo tik krepšinio aikštelėje (duomenys neskelbtini). Teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, nustatė, kad E. P. atžvilgiu nusikalstamą veiką padarė tik E. J., M. J. ir E. K., todėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimas taip pat ir iš A. Š. laikytinas klaida, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teismo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. P. solidariai iš E. J., M. J., E. K. ir A. Š. priteista 320 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 8,11 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui, nurodant, kad 320 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 8,11 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui E. P. priteisiama solidariai iš E. J., M. J. ir E. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.