Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam T. A., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai G. A., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2014-08-14 veika) 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2014-11-03 veika) 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 10 valandų; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. A. nukentėjusiajai priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš T. A. nukentėjusiajai G. A. priteista 579 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, tyčia rankos delnu vieną kartą sudavė sutuoktinei G. A. į kairę veido pusę ir, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sutuoktinei G. A. suimdamas už rankų riešų, stipriai patraukė į save bei suėmė už rankinės, kurią ji laikė prispaudusi prie kūno, ne mažiau tris kartus G. A. stūmė į sienos kampą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairiame klube, kairiame kelyje, ir tokiu būdu smurtaudamas sutuoktinei G. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

T. A. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 3 d., apie 21.30 val., namuose tyčia stipriai sugriebė savo sutuoktinei G. A. už abiejų rankų riešų, po to užsimojo ranka jai trenkti vieną smūgį į veidą, tačiau G. A. šio smūgio išvengus, jai pasilenkiant žemyn, rankomis tyčia stūmė nukentėjusiąją ją nuo savęs, dėl ko ji atsitrenkė į sekcijos kampą ir nusibrozdino dešinę alkūnę, tokiu būdu jai padarė poodines kraujosruvas dilbiuose ir paviršinį odos nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje bei sukėlė G. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nukentėjusiajai G. A. priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodė jokių motyvų dėl priteistinos sumos, kuri, nukentėjusiosios nuomone, nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad nuteistasis prieš ją smurtą vartojo net du kartus ir abu kartus buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, be to, smurtinį elgesį matė nukentėjusiosios mažametis sūnus, dėl ko nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai buvo dar stipresni. Teismas nepakankamai įvertino ir tai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra siekė G. A. sukelti fizines ir dvasines kančias. Todėl darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka veikų pavojingumo ir nėra adekvatus nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Tokiu būdu teismas nukrypo ir nuo suformuluotos teismų praktikos, pagal kurią už nežymų tyčinį sveikatos sutrikdymą, tai yra už vieną veiką, yra priteisiama nuo 300 Eur (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014; 2K-453/2014 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, lemiančias neturtinės žalos dydį, dėl ko skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Nukentėjusioji iš dalies nesutinka ir su nuteistajam paskirta bausme, tai yra sutinka su parinkta bausmės rūšimi bei dydžiu, tačiau nesutinka, kad T. A. nebuvo skirti BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti draudimai, o buvo skirtas įpareigojimas būti tam tikru laiku menamoje vietoje, kurioje ir buvo padarytos smurtinio pobūdžio veikos prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio įžangoje nurodoma, jog nuteistojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur ir buvo padarytos nusikalstamos veikos, tokiu būdu susidaro toleruotina situacija, kai nuteistasis privalo būti gyvenamoje vietoje, kur ikiteisminio rimo metu jam buvo uždrausta lankytis, nors, kaip nurodė pats nuteistasis, jis gyvena pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios nuomone, toks teismo paskirtas įpareigojimas, nekonkretizuojant nuteistojo gyvenamosios vietos adreso, pažeidžia bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, manytina, kad nuteistajam paskirtas draudimas lankytis šioje vietoje būtų tinkama prevencinio pobūdžio priemonė, kurios taikymas būtų pagrįstas siekiu užkirsti kelią pasikartoti smurtui artimoje aplinkoje, taip pat būtų užtikrinti nukentėjusiosios interesai į saugią aplinką. Įvertinant tai, teismas, įgyvendindamas bausmės paskirtį, turėjo kartu su bausme T. A. taikyti ir BK 48 straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka tik dalyje dėl skirto įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose sąlygų, kitoje dalyje apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su nukentėjusiosios skundo argumentais dėl neteisingai išspręsto pagal BK 48 straipsnį nuteistajam skirtinų įpareigojimų ir draudimų klausimo nesutinka.

Teismo nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra vidutinio griežtumo bausmė, kurios esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Be to, teismas nuosprendžiu gali papildomai paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, T. A. teismas skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir bausmės vykdymo laikotarpiu paskyrė įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 10 valandų; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, kad T. A. yra dirbantis, darbdavio teigiamai charakterizuojamas, gyvena su tėvais, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taigi nuteistojo socialinė padėtis ir ryšiai rodo, jog jis nėra pavojingas. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog T. A. teismo paskirta bausmės rūšis ir jos terminas – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, taip pat paskirti įpareigojimai – yra teisinga bausmė, ji atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, dera su teisingumo principo reikalavimais ir yra pakankama, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašo prie teismo paskirtos bausmės – laisvės apribojimo ir nustatytų įpareigojimų, papildomai uždrausti T. A. lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiąja.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2015-08-31 sprendimu T. A. santuoka su nukentėjusiąja nutraukta dėl nuteistojo kaltės, šiuo sprendimu taip pat padalintas santuokoje įgytas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis parodė, jog iš minėto buto yra išsikėlęs, šiuo metu gyvena pas motiną bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė faktinės aplinkybės, tai yra nukentėjusioji G. A. ir nuteistasis T. A. jau išsiskyrė ir kartu viename bute nebegyvena, taigi apeliantės prašymas uždrausti T. A. nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu, taip pat nebendrauti su ja, netikslingi. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, konfliktai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kildavo tik namuose jiems gyvenant kartu, nukentėjusiosios tvirtinimu, dėl per didelio T. A. pavydo. Taigi šalims nutraukus santuoką ir pradėjus gyventi skyrium, tikėtina, kad T. A. neturės pagrindo artintis prie nukentėjusiosios siekdamas smurtauti prieš ją. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajam papildomai taikyti apeliantės prašomus draudimus.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji taip pat nepagrįstai teigia, kad teismo nuteistajam skirtas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, nenurodant tikslios gyvenamosios vietos, pažeidžia bausmės paskirtį, kadangi tai reiškia, kad nuteistasis įpareigotas būti toje pačioje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), kur ir buvo padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau tai, kad teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė nuteistojo gyvenamosios vietos adreso, kuriuo jis privalo būti nustatytu laiku, nereiškia, kad nuteistasis įpareigotas būti būtent nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. Kaip minėta, tiek nukentėjusioji, tiek T. A. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jie kartu negyvena, nuteistasis šiuo metu gyvena pas motiną bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi jo gyvenamoji vieta jau yra visiškai kitoje vietoje nei gyvena nukentėjusioji, be to, nuteistasis, įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, bausmės vykdymą prižiūrinčiai institucijai pats nurodys savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jis bus teismo nustatytu laiku. Dėl šių priežasčių keisti nuosprendį dėl, nukentėjusiosios nuomone, paskirto įpareigojimo netikslių sąlygų nėra pagrindo.

Kaip minėta, nukentėjusiosios G. A. apeliaciniame skunde keliamas ir civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Aukštesniojo teismo nuomone, nukentėjusiosios prašymai tenkinti jos reikalavimą dėl 6,65 Eur turtinės žalos atlyginimo ir padidinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, iš nuteistojo priteisiant 1000 Eur, yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, dėl nuteistojo T. A. veiksmų ji teigia patyrusi 6,65 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už arbatą „Neuro–3“ (2 vnt., kaina 11.48 Lt). Apeliantė aiškina, kad už šią turtinę žalą yra atsakingas T. A., dėl kurio smurtinių veiksmų ji patyrė stresą ir išgąstį. Tačiau šiuo atveju konstatuoti, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, ir tuo pagrindu keisti skundžiamą nuosprendį nėra objektyvaus pagrindo. Apylinkės teismas savo sprendimą civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti visiškai teisingai motyvavo tuo, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nuketėjusiosios patirtos išlaidos už arbatą yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo smurtiniais veiksmais, ir kad šios išlaidos mediciniškai pagrįstos, ir buvo būtinos.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos.

Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 300 Eur, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl T. A. nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė stresą ir neigiamus išgyvenimus, tačiau taip pat atsižvelgė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji patyrė išskirtinai neigiamą poveikį savo sveikatai ar kad dėl to būtų kreipųsis į medikus, tokių duomenų nepateikta ir jos apeliaciniame skunde. Todėl aukštesnysis teismas visiškai sutinka su aptarta teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis buvo pagrįstai sumažintas nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis. Apygardos teismo vertinimu, nustatytas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis yra teisingas, protingas ir atitinkantis BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nukentėjusiesiems dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo artimojoje aplinkoje priteisiama 1000 Lt (289,62 Eur) (žr., kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2011). Net ir įvertinus tai, kad T. A. du kartus nežymiai sutrikdė G. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, netinkamai vadovavosi įstatymo numatytais ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais. Todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusioji G. A. apeliaciniame skunde taip pat prašo iš nuteistojo išieškoti apeliacinės instancijos teisme jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios G. A. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pagrindo tenkinti apeliantės prašymą priteisti turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo T. A., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 23,16 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. A. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios G. A. apeliacinį skundą atmesti.