- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-9778-821/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Violeta Balčytienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 1.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Pirmosios instancijos teismo nutartis
Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai A. L., viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. L. (mirusio G. L. teisių perėmėja) skundu (b.l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2014-10-10 sprendimo Nr. PE_SP15-38164 dalį, kuria G. L. apskaičiuota 2 002,56 Lt kompensuojamoji valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir VSDFV) 2015-06-02 raštą Nr. (6.5) I-3715; 3) atnaujinti terminą skundui paduoti; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovės 16 019,76 Lt neišmokėtą mirusio G. L. senatvės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis G. L.. Sutuoktinio palikimą priėmė pagal testamentą. G. L. 1994 m. buvo paskirta ir iki 2009-12-31 mokama 1084,49 Lt pensija. G. L. gaudamas senatvės pensiją iki 2012-06-30 dirbo.
Pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas) G. L. senatvės pensija buvo sumažinta iki 417 Lt per mėnesį. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jam buvo neišmokėta 16 019,76 Lt priklausančios senatvės pensijos.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimu Nr. PE_SP15-38164 G. L. nuspręsta kompensuoti 2002,56 Lt neišmokėtos pensijos dalį, mokėjimus išdėstant iki 2016 m. gruodžio mėnesio. Su šiuo sprendimu G. L. nesutiko ir jį apskundė VSDFV. (duomenys neskelbtini) G. L. mirė, todėl atsakymo į skundą negavo. Pareiškėja, būdama jo teisių perėmėja, VSDFV 2015-04-27 padavė skundą dėl 2014-10-10 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo.VSDFV raštu Nr. (6.5) I-3715 informavo, kad likusi senatvės pensijos dalis nebus išmokėta, nes 2010 metais gavęs sumažintą pensiją G. L. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo per tris metus neapskundė.
Šalies argumentai
Pareiškėja su VSDFV sprendimu nesutinka. Jos paskaičiavimu neišmokėta G. L. pensijos dalis, kurią nepagrįstai atsisakoma grąžinti, nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011-12-31 yra 14 017,20 Lt (neišmokėta suma 16 019,76 Lt – 2002,56 Lt grąžinta suma, buvusi nusavinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį). Nurodo, kad Lietuvos Konstituciniam Teismui 2012-02-06 pripažinus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1-2 dalių nuostatas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, turi būti grąžinti jos mirusio sutuoktinio praradimai dėl neteisėto akto.
Pareiškėja prašo atnaujinti skundo dėl reikalavimo priteisti G. L. neišmokėtą senatvės pensijos dalį padavimo terminą, pripažįstant jį praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad 2012 metais, pasibaigus ekonominei krizei, labai pablogėjo G. L. sveikata ir dėl ligos (duomenys neskelbtini) jis negalėjo kreiptis į teismą, dirbti, tvarkytis be kitų asmenų pagalbos. Buvo gydomas gydymo ir reabilitacijos įstaigose. 2013-04-08 gavo VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymą Nr. (10.1)3-41079, kuriame nurodyta, jog Vyriausybės pavedimu Socialinė apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymo projektą dėl pensijų kompensavimo, todėl kol įstatymas nepriimtas teisinio pagrindo grąžinti pensiją nėra. Šį atsakymą G. L. apskundė VSDFV, tačiau atsakymo negavo ir jo neskundė, nes vėl pablogėjus sveikatai buvo patalpintas į gydymo įstaigą. Paaiškina, kad kreipimosi į teismą terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. teisėtų lūkesčių, jog pasibaigus ekonominei krizei valstybė per protingą terminą nustatys pensijų kompensavimo mechanizmą ir sunkios G. L. ligos, kuri baigėsi mirtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu (b.l. 50-54) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, kurios viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, t.y. 650 Lt, nustatytą šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka buvo nustatyta Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų, Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta mokėti ne visą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.
G. L. paskirtos senatvės pensijos dydis (1084,49 Lt) viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl 2010-01-01 buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis sudarė 1001,05 Lt. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies taikymo G. L., kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui (praktikuojančiam advokatui), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.
2010 m. spalio 26 d. priėmus Laikinojo įstatymo 1, 5, 7, 8, straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (toliau – Pakeitimo įstatymas), kurio 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims pateikus 2010 metų metines pajamų mokesčio ar pelno mokesčio deklaracijas, senatvės pensijas mokančios institucijos jas perskaičiuoja pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatas ir išmoka perskaičiuotos ir mokėtos išmokų dydžių skirtumą arba iš gavėjo išieško permokėtą išmokos dydį.
VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 11-17-21585 G. L. už 2010 metus apskaičiavo ir 2011-12-21 išmokėjo 2633,79 Lt senatvės pensijos nepriemoką. Nuo 2012-01-01 jam mokama visa paskirto dydžio pensija.
2014-05-22 įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas). VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Kompensavimo įstatymu, 2014-10-10 sprendimu Nr. PE_Sp15-38164 apskaičiavo G. L. 2002,56 Lt dydžio senatvės pensijos kompensuojamą sumą, nurodė jos išmokėjimo terminus ir dydžius.
Paaiškina, kad 2013-03-26 buvo gautas G. L. 2013-03-25 prašymas perskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį už 2010, 2011 metus bei pateikti apskaičiavimo išklotinę. 2013-04-02 raštu atsakovas pateikė duomenis pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos ir išmokėtos pensijos dydžius bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo neišmokėtus pensijos dydžius. Nurodė, kad dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 G. L. apskaičiuota 7913,01 Lt neišmokėtos pensijos dalies suma ir paaiškino, kad Kompensavimo įstatymas dar nepriimtas, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas sumažintų pensijų dalies.
VSDFV 2014-12-01 gautas G. L. 2014-11-26 skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimo, kuriuo prašoma apskaičiuoti ir išmokėti visą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį, įskaitant ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. G. L. mirus VSDFV skundą paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
2015-04-27 pareiškėja pateikė VSDFV skundą dėl 2014-10-10 VSDVF Vilniaus skyriaus sprendimo, prašė išmokėti visą mirusiajam G. L. neišmokėtą senatvės pensijos dalį. 2015-06-02 sprendimu VSDFV skundo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja skunde klaidingai nurodo jos mirusiam sutuoktiniui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pensijos dalį – 16019,76 Lt. Paaiškina, kad
VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimu G. L., pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatų taikymą, iš 2002,56 Lt kompensuojamosios senatvės pensijos sumos 400,51 Lt buvo išmokėti 2014 m. lapkričio mėnesį G. L.. Jam mirus, VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-04-07 sprendimu likusi neišmokėta pensijos dalis 463,99 EUR (1602,05 Lt) išmokėta pareiškėjai, kaip mirusiojo turto paveldėtojai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 G. L. apskaičiuota 7913,01 Lt neišmokėtos pensijos dalis.
Atsakovo nuomone, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimas ir 2015-06-02 VSDFV raštas teisėti, nes Kompensavimo įstatyme nenumatytas dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautų pensijų sumų kompensavimas.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV atsiliepimu (b.l. 65-70) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, praleisto termino skundui paduoti neatnaujinti.
VSDFV teigimu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad G. L. 2010-2011 metais buvo mokama tik 417 Lt senatvės pensijos dalis ir neteisingai apskaičiuoja neva dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų taikymo (G. L. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nebuvo taikoma) 2010-2011 metais neišmokėtą 16019,76 Lt (4639,60 EUR) senatvės pensijos dalį, kurią prašo priteisti jai iš atsakovo.
Paaiškina, kad G. L., nurodydamas, jog jam, kaip dirbančiam senatvės pensininkui, vadovaujantis antikonstituciniu Laikinuoju įstatymu 2010-2011 metais neteisėtai buvo mokama tik po 417 Lt, ir prašydamas paskaičiuoti ir išmokėti neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį už 2010-2011 metus, 2013-03-25 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių.
VSDFV Vilniaus skyrius 2013-04-02 raštu Nr. (10.1) 3-41079 pateikė G. L. duomenis apie jam laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokėtos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius ir sumas, taip pat informavo, kad dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jam apskaičiuota 7913,01 Lt senatvės pensijos dalis.
Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-04-02 rašte Nr. (10.1) 3-41079 pateiktus duomenis, 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu skirtumas tarp G. L. paskirtos ir dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo perskaičiuotos senatvės pensijos yra 2002,56 Lt (26027,76 – 24025,20), o dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, t.y. skirtumas tarp perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo išmokėtos senatvės pensijos dalis - 7913,01 Lt (24025,20 – 16112,19).
Šalies argumentai
G. L., nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-04-02 raštu Nr. (10.1) 3-41079 jam pateiktais duomenis, prašydamas šį raštą panaikinti ir išmokėti jam visą senatvės nepriemoką už 2010-2011 metus, 2013-04-24 skundu kreipėsi į VSDFV.
VSDFV įvertinusi tai, kad pirmoji dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo senatvės pensija G. L. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą, t.y. pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2012-12-31, savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą, padarė išvadą, jog apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija jis sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, todėl nusprendė, kad kreipdamasis į VSDFV su 2013-04-24 skundu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, G. L. praleido 3 metų terminą. VSDFV 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3047 G. L. 2013-04-24 skundą nagrinėti atsisakė ir, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau ir Taisyklės) 20 punktu, pasiūlė iki 2013-05-30 pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, bei nurodė, kad pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Sprendimas G. L. buvo išsiųstas 2013-05-09 registruota pašto siunta per UAB „Greitasis kurjeris“, tačiau G. L. neradus, neatsiliepus į 3 paliktus pranešimus, pasibaigus siuntos saugojimo laikui, VSDFV 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3047 buvo grąžintas. Pažymi, kad G. L., kreipęsis su skundu į VSDFV ir nustatytu terminu negavęs jokio sprendimo (kuris, jo neatsiėmus buvo grąžintas VSDFV), skundo nagrinėjimu nepasidomėjo, ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka savo teisės į teisminę gynybą nerealizavo, pats pasirinkdamas tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Todėl pareiškėjos A. L. prašymas teismą atnaujinti terminą skundui pateikti prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Kompensavimo įstatymo nuostatomis, 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. PE_SP15-38164 „Dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“ teisingai apskaičiavo G. L. 2002,56 Lt dydžio kompensuojamąją sumą ir nurodė šios kompensuojamosios sumos išmokėjimo terminus ir dydžius. G. L. skundas dėl 2014-10-10 sprendimo buvo paliktas nenagrinėtas nustačius, kad G. L. (duomenys neskelbtini) mirė.
Pasisakydamas dėl pareiškėjos skundžiamų sprendimų atsakovas pažymi, kad VSDFV 2015-06-02 sprendimu Nr. (6.5) I-3715 išaaiškino pareiškėjai senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus, kurie nustatyti nuo 2014-05-22 įsigaliojusiame Kompensavimo įstatyme, nusprendė. Teigia, kad Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. PE_SP15-38164 yra teisėtas ir pagrįstas, jame teisingai, vadovaujantis Kompensavimo įstatymu ir Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, G. L. apskaičiuota 2002,56 Lt kompensuojamoji suma, teisingai nurodyta šios sumos išmokėjimo tvarka, terminai ir dydžiai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, VSDFV 2015 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3715 atsisakė tenkinti A. L. 2015-04-27 skundo reikalavimus. Atsakovas taip pat pažymi, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas (valinis aktas, veiksmas) nuo 2010-01-01 mokėti G. L. pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nebuvo nuginčytas.
VSDFV pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. PE_SP15-38164 G. L. apskaičiuota kompensuojamoji suma 2002,56 Lt yra išmokėta. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimas paveldėtojams, reglamentuotas nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme.
Posėdžio metu pareiškėja iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendime nurodyta kompensuojama pensijos suma – 2002,56 Lt, taip pat 2633,79 Lt suma išmokėtos, todėl šiomis sumomis reikalavimą mažina ir prašo iš atsakovo priteisti 11 383,41 Lt (3269,86 EUR). Pasisakydama dėl termino atnaujinimo pareiškėja pažymėjo, kad VSDFV jos mirusio sutuoktinio skundo dėl 2013 m. kovo 25 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo neišnagrinėjo, atsakymas pateiktas nebuvo. VSDFV nurodyti teiginiai apie paliktus pranešimus dėl registruotos pašto siuntos neteisingi, pranešimai G. L. siunčiami nebuvo. Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui jos mirusiam sutuoktiniui 2010-2011 m. kas mėnesį buvo mokama 417 Lt pensija. Šią aplinkybę žino iš mirusio sutuoktinio žodžių, yra mačiusi sąskaitos išrašą. Pažymėjo, kad sąskaitų išrašų namuose nerado, jų pateikimui buvo per trumpas terminas. Įrodymų dėl mokėtinos senatvės pensijos dydžio pateikti negali, teismo išreikalautai įrodymų neprašo. Pareiškėja prašė tenkinti skundą dalyje dėl 11 383,41 Lt (3269,86 EUR) pensijos nepriemokos priteisimo.
Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 120). VSDFV Vilniaus skyrius prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 125). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl byla nagrinėta atsakovų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Šioje byloje kilo ginčo dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiuojant G. L. paskirtą pensiją pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas priteisimo ir jos dydžio. G. L. (duomenys neskelbtini) mirė, jo teises ir pareigas perėmė pareiškėja A. L. (b.l. 6-7, 25-47).
Nagrinėjamos bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad G. L. buvo paskirta ir mokama 1084,49 Lt senatvės pensija (b.l. 9-10). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui buvo perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį (650 Lt) Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka. Pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų, pensijos papildomai buvo sumažintos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos mirusiam sutuoktiniui senatvės pensija buvo sumažinta dviem pagrindais, t.y. pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėja skunde (b.l. 1-3) nurodė, kad G. L. 2010-2011 metais senatvės pensija buvo sumažinta iki 417 Lt, todėl yra susidariusi 16 019,76 Lt (1084,49 Lt -147 Lt =670,49 Lt; 670,49 Lt x 24 mėnesiai =16 019,76 Lt) nepriemoka. Atsakovai teigia (b.l. 50-54, 65-72), kad pareiškėja neteisingai apskaičiavo neišmokėtos pensijos sumas. Paaiškina, kad G. L. pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nuostatas susidariusi 2002,56 Lt nepriemoka išmokėta. G. L. taip pat išmokėta 2633,79 Lt senatvės pensijos nepriemoka 2010 m. spalio 26 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, todėl dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 G. L. apskaičiuota ir neišmokėta pensijos dalis sudaro 7913,01 Lt. Posėdžio metu pareiškėja reikalavimą patikslino patvirtindama, kad atsakovų atsiliepimuose nurodytos sumos buvo išmokėtos, todėl reikalavimą mažina iki 11 383,41 Lt (16 019,76 Lt - 2002,56 Lt - 2633,79 Lt), taip pat tvirtino, kad jos mirusiam sutuoktiniui 2010-2011 metais kas mėnesį buvo mokama ne 561,60 Lt, bet tik 417 Lt senatvės pensija.
Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl G. L. 2010-2011 m. neišmokėtos senatvės pensijos dalies, būtina nustatyti kokio dydžio senatvės pensija jam buvo mokama pritaikius Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (10.1) 3-41079 (b.l. 9-10, 60-61) ir 2014 m. spalio 10 d. sprendime Nr. PE-SP15-38164 nurodytos kompensuojamos sumos apskaičiavimo (b.l. 13-14, 82-83) matyti, kad ginčo laikotarpiu G. L. senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį buvo sumažinta 83,44 Lt, t.y. nuo 1084,49 Lt iki 1001,05 Lt.
G. L. 2010-2011 m. dirbo, todėl jo gauna senatvės pensija buvo sumažinta ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pareiškėjos teigimu, jos mirusiam sutuoktiniui senatvės pensija buvo sumažinta iki 417 Lt. Iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktos 2015-08-28 pažymos apie išmokėtas išmokas Nr. 11-48-10144, kuri parengta pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinių socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančius duomenis, matyti, kad mirusiajam G. L. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama 561,60 Lt senatvės pensija, t.y. pensija buvo sumažinta dar 439,45 Lt (1001,05 Lt - 561,60 Lt) (b.l. 126-127).
Duomenų, pagrindžiančių, kad G. L. dėl turėtų draudžiamųjų pajamų buvo mokama 417 Lt senatvės pensija pareiškėja nei per teismo nustatytą terminą, nei posėdžio metu nepateikė. Papildomų įrodymų išreikalauti iš atsakovo neprašė, todėl teismas vadovaujasi bylos medžiagoje esančiai rašytiniais įrodymais, kuriuose nurodyti duomenys apie G. L. mokėtos sumažintos pensijos dydį. Dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų tikrumo teismui abejonių nekyla. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjos mirusiam sutuoktiniui ginčo laikotarpiu buvo mokama 561,60 Lt dydžio senatvės pensija.
Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu G. L. buvo mokama du kartus sumažinta senatvės pensija, taikytos nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Nuo 2012-01-01 jam mokama visa paskirto dydžio pensija. Dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo G. L. ginčo laikotarpiu buvo neišmokėta 2002,56 Lt (1084,49 Lt –1001,05 Lt =83,44 Lt; 83,44 Lt x 24 mėnesiai =2002,56 Lt) senatvės pensijos, ir 10546,80 Lt (1001,05 Lt – 561,60 Lt =439,45 Lt; 439,45 Lt x 24=10546,80 Lt) dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Bendra nepriemokos suma 12549,36 Lt.
Įsigaliojus Pakeitimo įstatymui VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 11-17-21585 G. L. už 2010 metus apskaičiavo ir 2011-12-21 išmokėjo 2633,79 Lt senatvės pensijos nepriemoką. Priėmus Kompensavimo įstatymą, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. PE_SP15-38164 G. L. apskaičiuota 2 002,56 Lt kompensuojamoji valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma taip pat išmokėta. Pareiškėja posėdžio metu minėtų sumų išmokėjimo faktą patvirtino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad G. L. neišmokėtos senatvės pensijos dalis sudaro 7913,01 Lt (12 549,36 Lt - 2633,79 Lt - 2 002,56 Lt).
Dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir reikalavimo priteisti G. L. neišmokėtą senatvės pensijos dalį pagrįstumo
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV 2014 m. spalio 10 d. sprendimu „Dėl kompensuojamos sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“ Nr. PE_SP15-38164 nusprendė G. L. kompensuoti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kuri buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, sumą – 2002,56 Lt, nustatė jos išmokėjimo terminus ir dydžius (b.l. 62). G. L. su šiuo sprendimu nesutiko ir 2014 m. lapkričio 26 d. skundu, pateiktu VSDFV, prašė apskaičiuoti bei išmokėti visą neišmokėtos socialinės draudimo pensijos dalį (b.l. 15-16, 79-80). G. L. skundas priimtas 2014-12-02 (b.l. 17). (duomenys neskelbtini) G. L. mirė (b.l. 6), todėl atsakovas jo skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėja A. L., būdama G. L. teisių perėmėja, pateikė skundą dėl 2014 m. spalio 10 d. dėl sprendimo, prašydama skundžiamą sprendimą pakeisti, apskaičiuoti visą G. L. neišmokėtos socialinio draudimo pensijos dalį už 2010-2011 metus ir išmokėti nepriemokos sumą (b.l. 85-86). VSDFV 2015 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3715 pareiškėjos skundo netenkino (b.l. 22-23). Paaiškino, kad nuo 2014-05-22 įsigaliojęs Kompensavimo įstatymas nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir neteko darbingumo pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1-4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Šiame įstatyme nenumatytas dėl kitų Laikinojo įstatymo straipsnių nuostatų negautų pensijų kompensavimas, todėl 2014 m. spalio 10 d. sprendimu G. L. apskaičiuota dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažinta senatvės pensijos dalis – 2002,56 Lt. Papildomai pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas (valinis aktas) nuo 2010 metų mokėti G. L. pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas perskaičiuotą (sumažintą) senatvės pensiją nebuvo nuginčytas.
Pareiškėja su VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 10 d. ir VSDFV 2015 m. birželio 2 d. sprendimais nesutinka. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius privalo išmokėti visą G. L. 2010-2011 metais neišmokėtą socialinio draudimo pensiją, nes Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Kaip minėta anksčiau, G. L. paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo sumažinta dviem pagrindais, t.y. dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.
Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2014 m. gegužės 14 d. priėmė Kompensavimo įstatymą, nustatantį praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų sumažinimo, kompensavimo tvarką. Šio įstatymo paskirtis - nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus (Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą kompensuojamoji suma yra asmeniui paskirtos senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, pagal tai, kokią pensiją asmuo atitinkamu laikotarpiu gavo, skirtumas (Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). 2015 ir 2016 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams išmokama po 40 procentų kompensuojamosios sumos lygiomis dalimis 2015 ir 2016 m. kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį (Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pagal Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kompensuojamąsias sumas apskaičiuoja ir pradeda mokėti nereikalaudamos iš pensijos gavėjų prašymų ir vadovaudamosi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta pensijos gavėjui G. L. kompensuoti 2002,56 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio straipsnį, priimtas įgyvendinant Kompensavimo įstatymo nuostatas. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu kompensuojama suma 2002,56 Lt apskaičiuota teisingai (83,44 Lt x 24 mėnesiai). Pažymėtina, kad 2014 m. gegužės 14 d. Kompensavimo įstatyme kitų Laikinojo įstatymo straipsnių nuostatų pagrindais sumažintų pensijų, įskaitant draudžiamųjų pajamų turėjusiems pensininkams, kompensavimas nenumatytas, to skundžiamo sprendimo priėmimo metu nenumatė ir kiti teisės aktai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimas priimtas vykdant Kompensavimo įstatyme nustatytą pareigą kompensuoti pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas sumažintas pensijas, o ne nagrinėjant senatvės pensijos gavėjo ar jo teisių perėmėjų prašymus dėl nepriemokų apskaičiavimo ir grąžinimo, todėl atsakovas skundžiamu sprendimu neturėjo teisinio pagrindo apskaičiuoti ir kompensuoti G. L. (jo teisių perėmėjai) senatvės pensijos nepriemoką, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį.
Šioje byloje pareiškėja taip pat prašo atnaujinti skundo dėl reikalavimo priteisti G. L. neišmokėtą senatvės pensijos dalį padavimo terminą, nurodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pažymėtina, kad pareiškėja dėl 2014-10-10 VSDFV Vilniaus skyriaus ir 2015-06-02 VSDFV sprendimų panaikinimo į teismą kreipėsi nepraleidusi įstatymo nustatyto sprendimo apskundimo termino (skundas teisme gautas 2015-06-23). 2013 m. gegužės 8 d. VSDFV sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau sprendžiant pareiškėjos reikalavimo priteisti neišmokėtas pensijos sumas būtina nustatyti ar VSDVF sprendimas (valinis aktas) mokėti G. L. pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka.
Iš bylos nagrinėjamo metu atsakovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad G. L. 2013-03-25 prašymu dėl sumažintos senatvės pensijos apskaičiavimo ir išmokėjimo kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių (b.l. 59). Gavęs VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-04-02 sprendimą „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ Nr. (10.1)3-41079 (b.l 60-61) ir su juo nesutikdamas, 2013-04-24 skundu kreipėsi į VSDFV (b.l. 72). VSDFV 2013-05-07 sprendimu (b.l. 77-78) konstatavo, kad G. L. skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo (valinio akto) nuo 2010 metų pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mokėti sumažintą senatvės pensiją pateiktas praleidus iki 2012-12-31 galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą ir dėl šios priežasties, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 p., skundą nagrinėti atsisakė bei nurodė, kad iki 2013 m. gegužės 30 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja posėdžio metu tvirtino, kad minėto sprendimo G. L. negavo, jokie pranešimai apie registruotą siuntą nebuvo siunčiami. Tačiau byloje esanti voko, kuriame buvo siųstas sprendimas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies, kopija (b.l. 76) patvirtina, kad G. L. jam siunčiamos korespondencijos neatsiėmė (UAB „Greitasis kurjeris“ G. L. buvo palikęs tris pranešimus), todėl siunta buvo grąžinta siuntėjui. Byloje nėra duomenų, kad G. L. negavęs VSDFV sprendimo dėl pateikto skundo būtų domėjęsis skundo nagrinėjimo eiga, teikęs įrodymus dėl praleisto termino atnaujinimo ar skundęs atsakovo veiksmus ABTĮ 32 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta tvarka. Šių aplinkybių pareiškėja taip pat nepaneigė, posėdžio metu ir prašyme dėl termino atnaujinimo (b.l. 4-5) paaiškino, kad dėl sprendimo pagal G. L. 2013-04-24 skundą į VSDFV nesikreipė, šio sprendimo negavo ir jo teismui neskundė, nes vėl pablogėjus G. L. sveikatai jis buvo paguldytas į ligoninę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad G. L. nuo 2013-04-24 skundo padavimo iki VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-10 sprendimo „Dėl kompensuojamos sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“, jokių veiksmų siekdamas atgauti pensijos nepriemoką neatliko.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tik privaloma ikiteismine tvarka VSDFV išnagrinėjus ginčą iš esmės, priimtas sprendimas dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo gali būti skundžiamas administraciniam teismui, kartu reiškiant reikalavimą dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Ginčo iš esmės išsprendimui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y., kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-870/2014 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad savarankiškas reikalavimas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti negali būti nagrinėjamas administracinio teismo, nes šio klausimo sprendimas patenka į Fondo valdybos kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1004-146/2015). Tačiau atsiradus ginčui dėl šio termino praleidimo priežasčių svarbumo, termino praleidimo priežastys yra vertintinos teismo. Nagrinėjamu atveju VSDFV 2013-04-24 G. L. iš esmės neišnagrinėjo (atsisakė nagrinėti dėl praleisto termino), termino praleidimo priežasčių svarbumo nevertino ir dėl jų nepasisakė. Esant šioms pripažintina, kad klausimas dėl G. L. sumažintos pensijos dalies išmokėjimo išankstinio bylos nagrinėjimo teisme nebuvo išspręstas ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas (valinis aktas) nuo 2010 m. mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją nebuvo nuginčytas, todėl pagrindo priteisti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas G. L. neišmokėtą pensijos dalį nėra pagrindo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, nustatantis praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį numatyta, kad senatvės pensijos kompensuojamas sumos išmokamos ir mirusiojo pensijos gavėjo paveldėtojams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos A. L. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.