Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-08-05 · Administracinė byla Nr. eAS-1004-146/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
eAS-1004-146/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02874-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-1004-146/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02874-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gegužės 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) nepriemokos sumokėjimo skundui paduoti; 2) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 1 836,06 Eur, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. K. reikalavimą atnaujinti praleistą terminą veiksmams taikant Laikinojo įstatymo nuostatas apskųsti bei atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas prisiteisti 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis). Tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Iš skundo turinio ir jo priedų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokėta sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, dėl kurios nepriemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo jis su 2015 m. sausio 28 d. prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius). VSDFV Marijampolės skyriui 2015 m. vasario 19 d. raštu Nr. (10.1) S-2738 pateikus informaciją apie pareiškėjui išmokėtą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalis, pareiškėjas su 2015 m. kovo 5 d. ir 2015 m. balandžio 14 d. skundais kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3032 nusprendė neatnaujinti praleisto termino VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundus dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalies ikiteismine tvarka nebuvo išnagrinėtas iš esmės ir nebuvo priimta Fondo valdybos sprendimo, kuriuo būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti pareiškėjui senatvės pensiją, perskaičiuotą vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo teisme negali būti nagrinėjamas, nes jis neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Taip pat teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą atnaujinti praleistą terminą veiksmams taikant Laikinojo įstatymo nuostatas apskųsti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu). Teismas pažymėjo, jog šio klausimo sprendimas priklauso Fondo valdybos kompetencijai.

Šalies argumentai

Kartu teismas išaiškino pareiškėjui (ABTĮ 10 straipsnis), kad jeigu jis nesutinka su Fondo valdybos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3032, kuris jam sukelia teisines pasekmes, turi teisę kreiptis į teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtą Fondo valdybos sprendimą.

III.

Pareiškėjas S. K. elektroninių ryšių priemonėmis padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo nuomone, skaičiuoti skundo padavimo terminą nuo pirmos sumažintos senatvės pensijos gavimo (t. y. nuo 2010 m. vasario mėn.) yra nelogiška. Teisinis neaiškumas bei pareiškėjo įsitikinimas, kad bus nustatytas mechanizmas ir neišmokėta senatvės pensijos dalis bus grąžinta, sąlygojo tai, jog pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos. Anot pareiškėjo, šios aplinkybės leidžia teigti, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo S. K. skundą dėl reikalavimo priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką – 1 836,06 Eur.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

ABTĮ nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jei tokia aplinkybė paaiškėja teismui priėmus skundą, teismas turi spręsti dėl bylos nutraukimo (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas) arba skundo palikimo nenagrinėtu (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 37 straipsnio 1 dalį (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija), draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai; Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. VSD įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas, taip pat nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos VSD pensijų įstatymo 45 straipsnis (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 dalis); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d. yra aiškiai nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodytą teismų praktiką šiuo klausimu, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.). Tiek paminėtas iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su 2015 m. kovo 5 d. skundu dėl teritorinio skyriaus veiksmų kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1836 konstatavo, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimui nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti. Fondo valdyba tame pačiame sprendime nurodė, kad jeigu iki 2015 m. balandžio 24 d. S. K. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas, reaguodamas į Fondo valdybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1836, 2015 m. balandžio 14 d. patikslintu skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl termino atnaujinimo. Fondo valdyba 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3032, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas aplinkybių, kurios galėtų įrodyti, jog 3 metų apskundimo terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, nepateikė, nusprendė neatnaujinti pareiškėjui praleisto termino VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimui (valiniam aktui, veiksmui dėl pensijos sumažinimo) apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. kovo 5 d. ir 2015 m. balandžio 14 d. skundus dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu.

Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją iš esmės išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (veiksmo, neveikimo) pagrįstumą. Ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-143/2015, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, inicijavo privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, tačiau šia procedūra nėra pasinaudota, nes Fondo valdyba, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti, nenagrinėjo ginčo iš esmės (atsisakė nagrinėti skundą). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bylos faktines aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė iš esmės teisingą nutartį. Kolegija taip pat sutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvu, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti negali būti nagrinėjamas administracinio teismo, nes šio klausimo sprendimas patenka į Fondo valdybos kompetenciją, todėl minėtą pareiškėjo reikalavimą pagrįstai atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, t. y. remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas