Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-1867/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-04Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2-1867/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00392-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
V. C., P. J., M. J., notarui A
Trečiasis asmuo
V. Š.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1867/2014 (S)Proceso Nr. 2-57-3-00392-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1353-112/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ ieškinį atsakovams V. C., V. C., P. J., M. J. ir notarui A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – V. Š..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovo su V. C. ir V. C. sudarytas 2010 m. spalio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3243, ir 2010 m. spalio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3244, ir taikyti restituciją: grąžinti V. C. ir V. C. žemės sklypą, unikalus Nr. 4587-0001-0149, ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4347-0001-0261, priteisti ieškovui iš atsakovų V. C. ir V. C. 1 094 000 Lt; 2) priteisti ieškovui subsidiariai iš atsakovų P. J. su sutuoktine M. J. ir notaro A. D. 1 094 000 Lt; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų ieškovui 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 094 000 Lt sumai atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones tik pagrindinių skolininkų V. C. ir V. C. turtui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi iš dalies tenkintas atsakovų V. C. ir V. C. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Ieškovas buvo įpareigotas nuostolių atlyginimui užtikrinti įmokėti 60 000 Lt sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Ieškovui neįvykdžius šio įpareigojimo, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi panaikino atsakovams V. C. ir V. C. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui prašymą pakartotinai taikyti atsakovams V. C. ir V. C. laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 094 000 Lt sumai atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetė ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams V. C. ir V. C.. Nurodė, kad ieškovas, pakartotinai teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurioms esant būtų galima pakartotinai jas taikyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir prašomos priteisti sumos dydžio teismo jau buvo įvertinti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2014 m. birželio 12 d. nutartyje. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, tačiau jos panaikintos ieškovui nepateiktus nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra sudėtinė laikinųjų apsaugos priemonių instituto dalis. Tai, kad ieškovas galbūt neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nesudaro pagrindo netaikyti jam pasekmių dėl tokio įpareigojimo nevykdymo (CPK 146 str. 1 d.). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikius laikinąsias apsaugos priemones, bet neužtikrinus galimų atsakovų nuostolių, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principas. Teismas konstatavo, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išspręstas ir šį klausimą spręsti iš naujo yra netikslinga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti 1 094 000 Lt atsakovams V. C. ir V. C. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtines teises. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsti yra teismo argumentai dėl atsisakymo taikyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Teismas vertino ieškovo argumentus formaliai, neatsižvelgdamas į visas tam reikšmingas, paties teismo anksčiau nustatytas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovų prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo buvo patenkintas tik iš dalies. Šia nutartimi teismas nustatė, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra galimi tik areštavus atsakovų lėšas, kadangi atsakovai pateikė teismui įrodymus, jog dėl lėšų arešto negali vykdyti mokėjimų pagal galiojančias paskolos sutartis, apmokėti sąskaitų už komunalines paslaugas, be to, neturi pakankamai lėšų pragyventi. Nors atsakovai teigė, kad nuostolius patiria ir dėl jų nekilnojamo ir kilnojamojo turto arešto, tačiau teismas šiuos teiginius pripažino neįrodytais. Skundžiama nutartimi teismas panaikino visas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ir tas, kurios atsakovams jokių nuostolių nesąlygojo ir piniginis užstatas jų atlyginimui nebuvo reikalingas. Taigi teismas nepagrįstai neatsižvelgė į savo išvadas, dėl kokio konkretaus turto disponavimo ribojimų atsakovams gali kilti nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad 2014 m. birželio 12 d. nutartimi jau buvo įvertinęs ir nustatęs, kad egzistuoja galbūt ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymo rizika. Skundžiamos nutarties priėmimo metu aplinkybės, sudarančios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, nebuvo pasikeitusios.

3. Skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti formaliai motyvuojant tuo, kad šios priemonės šioje byloje jau buvo taikytos ir panaikintos. Apeliantas pažymi, kad įstatymas neriboja ir nedraudžia šaliai pakartotinai byloje pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria buvo panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra neskundžiama, ieškovas savo teisę reikalauti užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą gali įgyvendinti tik pakartotinai pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai V. C. ir V. C. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas neskundė teismo nutarties, kuria buvo įpareigotas užtikrinti atsakovų nuostolių atlyginimą. Šiuo atveju susidaro ydinga praktika, kai ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pakartotinai kreipiasi į teismą su analogišku prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, kad patenkinus tokį prašymą, atsakovai vėl turėtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas numatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Iš ieškovo pasigendama motyvų ir aplinkybių, kodėl turėtų būti pakartotinai taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui. Pasigendama motyvų, leidžiančių teigti, kad ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams ir apskritai, ar yra pagrįstas. Ieškovas, pareikšdamas nepagrįstą ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia sužlugdyti atsakovus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovams V. C. ir V. C. laikinosios apsaugos priemonės, t. y. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų ir turtinių teisių areštas, jau buvo taikytos. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi pareikalavo, kad ieškovas pateiktų atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ieškovui neįvykdžius šio įpareigojimo, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi panaikino atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atsakovams C. ir V. C., prašydamas areštuoti šių atsakovų tik nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, netaikant arešto lėšoms. Skundžiama nutartimi šis prašymas buvo atmestas, iš esmės motyvuojant tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos, tačiau ieškovui neužtikrinus atsakovų galimų nuostolių atlyginimą, jos buvo panaikintos, todėl pakartotinai taikius laikinąsias apsaugos priemones, bet neužtikrinus nuostolių atlyginimo, būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad atmesdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovų V. C. ir V. C. prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo patenkintas tik iš dalies, t. y. šioje teismo nutartyje nustatyta, jog atsakovai tikėtinai pagrindė jų nurodomų galimų nuostolių atsiradimo dėl areštuotų lėšų banko sąskaitose tikimybę, tačiau tikėtinai nepagrindė galimų nuostolių atsiradimo dėl jiems nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto tikimybės. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai atsakovams neįrodžius galimų nuostolių dėl jų kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui taikyto arešto, laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ne tik atsakovų lėšoms, bet ir minėtam turtui. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų tik kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtinėms teisėms, išsprendė formaliai, neatsižvelgdamas į pirmiau minėtas aplinkybes.

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamai jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (procesinis klausimas) (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams V. C. ir V. C. būtina atsižvelgti į atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovai neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes teismas išsprendė šį klausimą atsakovams nepranešęs. Atsakovai nurodo, kad pasigendama motyvų, leidžiančių teigti, kad ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams ir apskritai, ar yra pagrįstas. Ieškinio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo kildinamas iš žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų ieškovo vadovo P. J. (kitas atsakovas šioje byloje) ir C. įgalioto asmens V. Š. (trečiasis asmuo). Atsakovų teigimu, jie nebuvo informuoti apie sudarytų sandorių mastą ir gautų piniginių sumų dydį, tokiu būdu P. J., veikdamas kartu su V. Š. ir notaru A. D., sudarė apsimestinį sandorį, nurodydami tikrovę neatitinkančias ir žymiai didesnes žemės pirkimo kainas. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos identiškos civilinės bylos Nr. 2-1351-524/2014 ir Nr. 2-1352-777/2014 (skirtingi tik atsakovai). Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1352-777/2014 V. Š. 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jokie pinigai nebuvo gauti, o už visus žemės sklypus gavo tik 10 000 Lt; žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys; šias sumas prašė įrašyti P. J.. Be to, V. C. ir G. K. (atsakovas kitoje byloje) pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00780-14 dėl nusikalstamos veiklos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Ieškovas BUAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ pareikštu ieškiniu šioje byloje prašo pripažinti negaliojančiomis ieškovo su atsakovais V. C. ir V. C. 2010 m. spalio 29 d. sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, atsakovams grąžinant žemės sklypus, o ieškovui iš atsakovų priteisiant sumokėtą žemės sklypų kainą – 1 094 000 Lt.

Minėta, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrindimas. Esant atsakovų pirmiau nurodytoms aplinkybėms, kyla pagrįstos abejonės, ar nagrinėjamu atveju atsakovų C. atžvilgiu galėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl ieškinyje nurodytos restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad nusprendus, jog yra pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-882/2012).

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo netinkamais argumentais, tačiau tai neturėjo įtakos darant teisingą išvadą dėl ieškovo prašymo pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams V. C. ir V. C. atmetimo, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė