Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10167-2018, kuriuo E. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis A. K. 2018 m. kovo 25 d. surašė E. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 28-ANR_P-989-2018 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog E. K. 2018 m. kovo 25 d., 16.10 val., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 9 kilometre (dešinėje pusėje), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,63 promilių (po paklaidos – 0,61 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė A. Š. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10167-2018 pripažino E. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. palaikė paduotą skundą, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais ir skundą tenkinti. Nurodė turintis didelį vairavimo stažą, tačiau niekada anksčiau nėra vairavęs neblaivus, dėl tokio savo poelgio jam labai gėda. Paaiškino, kad įvykio dieną dalyvavo Kaune vykusiose krepšinio veteranų varžybose, po kurių rūbinėje išgėrė porą butelių alaus ir, nepietavęs kartu su kitais, nutarė geriau važiuoti namo. Buvo nepavalgęs ir pavargęs po rungtynių. Policijos pareigūnai jį sustabdė prie Grigiškių. Skundą padavusio asmens teigimu, netekęs teisės vairuoti jis prarado darbą (teikė „Uber“ pavėžėjimo paslaugas), kurį, neturint teisės vairuoti, jam susirasti bus labai sunku. Jo sutuoktinė nevairuoja, jis turi ligotą motiną, kurią bent kartą per savaitę tenka vežti į Santaros klinikas procedūroms, taip pat į kitas medicinos įstaigas, todėl teisė vairuoti jam labai reikalinga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. skundas atmestinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš E. K. skundo turinio, nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nei faktinės bylos aplinkybės, nei nusižengimo kvalifikacija, asmuo pilnai pripažįsta savo kaltę, sutinka su paskirta pinigine bauda, o skundžiamą nutarimą prašoma pakeisti tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. perpus sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Toks prašymas motyvuojamas būtinumu turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris E. K. visų pirma reikalingas darbe. Pasak skundą padavusio asmens, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti, negali įsidarbinti, nes jo darbas buvo susijęs išimtinai su vairavimu. Be to, teisė vairuoti jam yra būtina ir norint nugabenti sergančią motiną į gydymo įstaigą, tinkamai prižiūrėti ir pasirūpinti ja.

Atsižvelgiant į skundą padavusio asmens prašymą sutrumpinti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, kai specialios teisės atėmimas buvo paskirtas įstatyme numatytam minimaliam terminui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Įvertinus tai, jog įstatymas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, mažesnės nei minimalios nuobaudos paskyrimas būtų laikomas švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimu.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Toks reikalavimas nereiškia būtinumo nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes, tačiau tiek šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalies, tiek anksčiau galiojusio ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu.

Nagrinėjamu atveju teismas visgi neturi pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam ir nubaustam asmeniui buvo paskirta netinkama nuobauda, kas savo ruožtu leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Analizuojamoje byloje nėra nei išskirtinių aplinkybių, nei galima išvada, kad asmens padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas. ANK 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, o nagrinėjamu atveju E. K. po paklaidos nustatytas 0,61 promilių girtumas, kas reiškia, jog leistina riba buvo viršyta daugiau nei nežymiai. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atkreiptinas dėmesys, jog E. K. pavartojęs alkoholio važiavo pakankamai didelį atstumą – iš Kauno į Vilnių greitkeliu, kuriame leistinas greitis yra didelis, o eismas intensyvus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltas eismo įvykis, sugadintas turtas ar sužaloti žmonės.

Iš bylos matyti, kad dėl E. K. vairavimo policijoje buvo gautas pranešimas, jog nuo Kauno link Vilniaus važiuoja automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas elgiasi neadekvačiai (galimai persekioja pranešėją, rodo šiam įvairius gestus). Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad E. K. elgesys prie vairo sukėlė pašaliniam asmeniui įtarimų, esant vairuotoją neblaivų, kas vėliau pilnai pasitvirtino. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentavo, kad jis teikė pavėžėjimo paslaugas, todėl, neturėdamas teisės vairuoti, neteko ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Teismo nuomone, skundą padavęs asmuo, žinodamas, jog jo darbas yra susijęs su specialia teise vairuoti transporto priemones, juo labiau turėjo elgtis rūpestingai, kai tuo tarpu E. K., pavartojęs alkoholio, lengvabūdiškai sėdo prie vairo, tokios būklės nuvažiuodamas ilgą atstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors asmuo teise vairuoti nesinaudoja nuo 2018-03-25, tačiau iki šiol į darbo biržą nesikreipė, su vairavimu nesusijusio darbo neieškojo.

Taip pat negalima nepastebėti to, jog E. K. specialią teisę vairuoti transporto priemones kartą jau buvo praradęs, t. y. 2017 m. už automobilio lenkimą, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją, jam 3 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti. Vadinasi, asmuo jau turėjo galimybę įvertinti, ką reiškia teisės praradimas ir elgtis taip, kad daugiau tokia administracinio poveikio priemonė nebūtų pritaikyta. Visgi toks teisės praradimas nepaskatino skundą padavusio asmens elgtis atsakingiau ir nesulaikė jo nuo dar šiurkštesnio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo. Taip pat pažymėtina, jog E. K. praeityje ne kartą yra baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, aptariamo įvykio metu turėjo galiojančią nuobaudą už pasišalinimą iš įvykio vietos, kas neleidžia jo charakterizuoti kaip išimtinai pavyzdingo vairuotojo. Nors paskirtos administracinės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau jos visumoje charakterizuoja asmenybę, jos pavojingumą.

Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, jog teisė vairuoti jam būtina rūpinantis Parkinsono liga sergančia motina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis nepateikė teismui absoliučiai jokių dokumentų, pagrindžiančių išskirtinai prastą motinos sveikatos būklę. Teismas neabejoja, jog E. K. motina, būdama senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog jos būklė yra išskirtinai prasta, jai reikalinga nuolatinė priežiūra bei nuolatinis vykimas į medicinos įstaigas, juo labiau, E. K. teigimu, motina Vilniuje gyvena viena. Kita vertus, jos gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, kuriame prieinamas tiek viešasis transportas, tiek privačios vežimo paslaugos. Galiausiai yra kiti galimi situacijos sprendimo būdai – mamos persikėlimas gyventi pas sūnų (pats E. K., kuris gyvena Nemenčinėje, nuosavame name, teismo posėdyje neneigė esant galimybę apgyvendinti mamą savo namuose), tam tikram laikotarpiui persikelti pačiam į motinos butą arba pasirūpinti asmeniu, galinčiu nuvežti mamą į gydymo įstaigas ir kt.

Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtas ir specialiosios teisės atėmimas sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes – nepatogumus vykdant darbines funkcijas, yra apsunkintas jo kasdieninis gyvenimas, tačiau tokio pobūdžio nusižengimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai negali būti pervertinami, kadangi šios rūšies nusižengimai gali sukelti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Tokiu būdu prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Teismo vertinimu, asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, juo labiau, kai leistina riba yra viršyta ne nežymiai (šiuo atveju nustatytas 0,61 prom. girtumas), vien dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių, negali tikėtis švelnesnės, nei įstatymo numatytos nuobaudos (skiriant trumpesnę administracinio poveikio priemonę). Toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir užtikrinti realų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju E. K. skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas jo padaryto nusižengimo pavojingumas, jam nustatytas girtumo laipsnis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuotaa, dėl ko jam buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta piniginė bauda, o teisė vairuoti atimta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam 12 mėnesių terminui, kurį sumažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. K. skundas atmestinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10167-2018 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10167-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.