Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

nuteistųjų T. A. ir T. O. gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčuk ir Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. A. (T. A.) ir T. O. (T. O.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. A. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteistas 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose;

T. O. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio1 dalį (plėšimas D. A. atžvilgiu) 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas G. J. atžvilgiu 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. S. turto vagystė) 3 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. L. K. turto vagystė) 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apiplėšti A. V. ir vagystė iš parduotuvės „Asorti“) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis T. O. paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė T. O. paskirta 5 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo ją atliekant pataisos namuose

Iš T. O. nukentėjusiojo G. J. naudai priteista 600 Eur , I. L. K. naudai 484 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesas pagal D. A. civilinį ieškinį nutrauktas, nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys atmestas.

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. A. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

1.1 2018-12-02 apie 15.30 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 38, veikdamas kartu su T. O., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, T. O. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, kai jis pribėgo prie nukentėjusiosios D. A. iš už nugaros, ir sugriebdamas už dešinės rankos, kurioje buvo rankinė ir juodas polietileninis maišas, stipriai patraukė į save, tačiau nukentėjusioji rankinės ir juodo polietileninio maišo iš rankų nepaleido, besipriešindama ir neišlaikiusi pusiausvyros parkrito ant kietos kelio dangos, padengtos sniegu, atsitrenkdama nugara, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas; po ko prie gulinčios ir besipriešinančios nukentėjusiosios T. A. pribėgus T. O., ir kartu su juo sugriebė jėga už rankinės ir juodo polietileninio maišo bei stipriai patraukdamas išplėšė iš nukentėjusiosios rankų, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė D. A. priklausančius daiktus: juodos spalvos moterišką rankinę (25 Eur vertės), kurioje buvo 5 raktai (50 Eur) vertės, du vienetai akinių (100 Eur vertės), 1 vnt. 50 Eur grynųjų pinigų banknotas, mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) (70 Eur vertės), bevertę užrašų knygelę su telefonų numeriais, kurioje buvo 100 Eur, rudos spalvos piniginę (15 Eur vertės), kurioje buvo apie 20 Eur, juodos spalvos polietileninį maišą, kuriame buvo važtaraščiai, kuriuose buvo 2 500 Eur. Tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė D. A. priklausantį 2 880 Eur vertės turtą.

2. T. O. nuteistas už atvirą svetimo turto pagrobimą, o būtent:

2.1 2018-09-18 apie 9 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kaimynės L. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, jos akivaizdoje atidaręs virtuvės spintelės stalčių, ištraukė piniginę ir pagrobė iš jos 2 250 Eur grynųjų pinigų.

2.2 Taip pat , T. O. nuteistas už atvirą svetimo turto pagrobimą, o būtent:

2018-11-22 apie 17.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, iš nugaros pribėgęs prie nukentėjusiosios I. L. K., iš pastarosios rankų ištraukė ir taip atvirai pagrobė I. L. K. priklausančią šviesios spalvos nenatūralios odos rankinę (17 Eur vertės), kurioje buvo odinė piniginė (50 Eur vertės), „DNB“ banko mokėjimo kortelė (8 Eur vertės), asmens tapatybės kortelė (25 Eur vertės), geltono aukso įtrūkusi grandinėlė ant rankos (180 Eur vertės) 120 Eur grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefonas NOKIA (50 Eur vertės), kosmetinė (70 Eur vertės), 1 vnt. sidabrinis beždžionės formos pakabukas (7 Eur vertės), 1 vnt. sidabrinis pasagos formos pakabukas (7 Eur vertės), t. y. atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. L. K. priklausantį 534 Eur vertės turtą.

2.3 Be to, T. O. panaudodamas fizinį smurtą, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2018-12-02 apie 15.30 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 38, veikdamas kartu su T. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, kai T. A. pribėgo prie nukentėjusiosios D. A. iš už nugaros, ir sugriebdamas už dešinės rankos, kurioje buvo rankinė ir juodas polietileninis maišas, stipriai patraukė į save, tačiau nukentėjusioji rankinės ir juodo polietileninio maišo iš rankų nepaleido, besipriešindama ir neišlaikiusi pusiausvyros parkrito ant kietos kelio dangos, padengtos sniegu, atsitrenkdama nugara, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas; po ko jis pribėgo prie gulinčios nukentėjusiosios ir besipriešinančios T. A., ir kartu su juo sugriebė jėga už rankinės ir juodo polietileninio maišo bei stipriai patraukdamas išplėšė iš nukentėjusiosios rankų, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė D. A. priklausančius daiktus: juodos spalvos moterišką rankinę (25 Eur vertės), kurioje buvo 5 raktai (50 Eur) vertės, du vienetai akinių (100 Eur vertės), 1 vnt. 50 Eur grynųjų pinigų banknotas, mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) (70 Eur vertės), bevertę užrašų knygelę su telefonų numeriais, kurioje buvo 100 Eur, rudos spalvos piniginę (15 Eur vertės), kurioje buvo apie 20 Eur, juodos spalvos polietileninį maišą, kuriame buvo važtaraščiai, kuriuose buvo 2 500 Eur. Tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė D. A. priklausantį 2 880 Eur vertės turtą.

2.4 Be to, T. O. panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2019-01-13 apie 18.20 val. prie namo, esančio Architektų g. 45, Vilniuje, laiptinės, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiojo G. J. ir sugriebęs už kaklo stipriai suspaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą bei užvertė jo galvą į viršų, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tuo metu kaltinamojo bendrininkas iš G. J. vidinės striukės kišenės pagrobė piniginę (50 Eur vertės), kurioje buvo 600 Eur grynųjų pinigų, G. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, banko „SWEDBANK" mokėjimo kortelė, pensininko pažymėjimas, automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas. Tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis T. O. veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu pagrobė G. J. priklausantį 650 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skunde teigiama, kad savo kaltę dėl plėšimo iš D. A. atžvilgiu jis pripažino, išskyrus tai, kad iš nukentėjusiosios buvo pagrobti 2500 Eur. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji buvo įpareigota teismui pateikti duomenis pagrindžiančius tokios sumos turėjimą. Nukentėjusioji to nepadarė, o civilinio ieškinio atsisakė, todėl jis mano, kad jam prisipažinus kaltę, jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. O. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendį, kadangi teismas neteisingai subendrino jam skiriamas bausmes. Skunde apeliantas teigia, kad jam skiriamos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, vadovaujantis suformuota teismų praktika, kadangi jo padarytos veikos sudaro sutaptį.

4. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistųjų T. A. ir T. O. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl T. A. skundo

5. Nuteistasis T. A. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, susipažinusi baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio išvadomis ir nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas T. A. bausmę pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, leidžiančių sumažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu. Iš nuteistojo skundo turinio darytina išvada, kad apeliantas savo prašymą grindžia tuo, kad nukentėjusiosios D. A. pozicija bylos teisminio nagrinėjimo metu, kuomet ji nesugebėjo pagrįsti, kad apiplėšimo metu turėjo kaltinime T. A. inkriminuotą pagrobtų 2500 Eur sumą, o civilinio ieškinio apskritai atsisakė, leidžia manyti, kad tokia suma apskritai pagrobta nebuvo, todėl laikytina, kad jis savo kaltę pilnai pripažino. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

6. Nukentėjusioji D. A. parodė, kad prekiauja turguje, įvykio dieną ėjo iš darbo. Su savimi turėjo 1500 Eur, kurie buvo įvairiomis 5,10, 20 kupiūromis, šie pinigai buvo suprekiauti už 4 dienas ir 1000 Eur, 50 nominalo kupiūromis, kuriuos buvo sutarusi paskolinti savo pažįstamai T. K., tačiau pastaroji tą dieną neatėjo jų pasiimti. Pinigai buvo mažame pasiūtame medžiaginiame maišelyje, kuris buvo įdėtas į juodą maišą ( 3 t., b.l. 2 0-21, 6 t., 40-43). Išanalizavus nukentėjusiosios parodymus matyti, kad jie nuoseklūs ir netikėti jais kolegija neturi pagrindo. Nukentėjusioji tiksliai apibūdino maišelį, kuriame buvo sudėti pinigai, nurodė kupiūrų nominalus, be to liudytoja T. K. patvirtino, kad tikrai buvo susitarusi jog D. A. paskolins jai pinigų. Vėliau ji pinigų nepaskolino, pasakė, kad buvo apiplėšta (t.6 b.l. 60-61). Nors skunde teigiama, kad nukentėjusioji nepateikė teismo prašomų dokumentų, kurie patvirtintų apie jos turėtą tokio dydžio sumą, tačiau nukentėjusioji 2020 m. vasario 7 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė teismui kasos aparato kontrolinę juostą ir čekius (t 6, b.l. 65). Kolegijos nuomone tai , kad nukentėjusioji galėjo disponuoti tokia suma patvirtina tai, kad ji prekiauja turguje ir ėjo namo iš darbo. Nukentėjusioji atsisakė pareikšto ieškinio šiai sumai, kas rodo, jog nukentėjusioji neapkalba kaltinamųjų siekdama tokiu būdu pasipelnyti, be to kaltinamieji neneigė, kad rankinėje buvo ir kitų daiktų, kurie jų manymu, buvo nevertingi ir jie juos išmetė.

7. Apeliantas T. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltą dėl plėšimo iš A. pripažino iš dalies. BK 641 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai asmuo savo kaltę pripažįsta visiškai. Pripažinus įrodytu, kad nukentėjusioji įvykio metu turėjo 2500 Eur sumą, laikyti kad T. A. neigdamas, kad pavogė pinigus, savo kaltę pripažįsta pilnai nėra pagrindo. Visiškas kaltės pripažinimas galo būti konstatuotas tik tuomet, kai asmuo pripažįsta visas jam kaltinime inkriminuotas faktines aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs T. A. skiriamos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė. ???

Dėl T. O. skundo.

8. Apelianto T. O. teigimu teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes. Kolegija patikrinusi skundžiamą nuosprendį T. O. skundo ribose sprendžia, kad teismas įstatyme numatytas bausmių bendrinimo nuostatas T. O. atžvilgiu taikė teisingai.

9. BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad jei yra padarytos kelios nusikalstamos veikos teismas paskiria bausmę atskirai už kiekvieną iš jų, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę bausmę teismas gali bausmes apimti, iš dalies arba visiškai sudėti. Baudžiamasis įstatymas numato kokį bausmių bendrinimo būdą konkrečiu atveju taikyti, tai nepriklauso nuo teismo nuožiūros.

10. Skunde teigiama, kad T. O. paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmių apėmimo būdą. BK 63 straipsnio 5 dalis turi tris punktus, kurie numato atskirus atvejus, kuomet taikomas bausmių apėmimo principas. Apeliantas skunde nenurodo, kokiu punktu vadovaujasi, teigdamas, kad bausmės privalėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, tačiau iš skundo turinio daroma išvada, kad pagrindinis apelianto argumentas yra tai, kad padarytos veikos sudaro nusikalstamų veikų sutaptį. Šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Remiantis BPK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmių apėmimas galimas tik nustačius idealią nusikalstamų veikų sudėtį. Baudžiamojoje teisėje ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet, kai viena nusikalstama veika ir vienu metu yra pažeidžiami keli BK straipsniai. Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. (LAT nutartis 2K-196-788/2017). Nagrinėjamu atveju T. O. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Visos keturios nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, prieš skirtingus asmenis, traktuoti šias veikas kaip vieną nėra teisinio pagrindo, taigi T. O. padarytos veikos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Tiek BK 178 straipsnio 2 dalies, tiek BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijos numato griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė neviršija 6 metų, taigi vadovaujantis BK 11 straipsniu, visos T. O. įvykdytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl negali būti taikomas ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas numatantis bausmių apėmimo galimybę tuomet, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Remiantis išdėstytu, kolegija sprendžia, kad T. O. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi teisingai.

Teisėjų kolegija , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria :

nuteistųjų T. A. ir T. O. apeliacinius skundus atmesti.