Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kupiškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį 3 MGL bauda;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL bauda;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu ir 5 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinant su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL baudą;

5) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bausmė neatlikta;

6) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinant su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis: 2018 m. balandžio 23 d. apie 9 val. 45 min, Prienų r. sav., Ašmintos sen., Ašmintos k., Parko gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,03 promilės etilo alkoholio, vairavo UAB „MOGO LT“ priklausantį automobilį „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas R. K..

Šiais veiksmais A. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

A. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis). Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. M. anksčiau teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą (t. I., b. l. 71-106), eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. I., b. l. 107-112), nedirba (t. I., b. l. 113-114), registruotas darbo biržoje (t. I., b. l. 115), psichiatro, narkologo įskaitoje neregistruotas (t. I., b. l. 70).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo A. M. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad A. M. anksčiau teistas, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tokį patį nusikaltimą, už kurio padarymą buvo paskirta arešto bausmė, kuri pagal bausmės rūšį yra griežtesnė už piniginę baudą. Todėl skirti už tokį patį nusikaltimą lengvesnę bausmę – piniginę baudą yra netikslinga. Prokuroras kaltinamajam prašo skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas spręsdamas klausimą dėl šios rūšies bausmės skyrimo, atsižvelgia tai, kad A. M., turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikomas recidyvistu. Vien ši aplinkybė kaltinamojo asmenybės visapusiškai neapibūdina, tačiau teismas į ją, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės A. M. gyvenime. Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys, atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei į tai, kad turi nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, neleidžia teigti, kad nuteistasis yra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jį pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bei įgyvendintas teisingumo principas.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę.

Kadangi kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Lukiškių tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriaus duomenimis Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 1 d. Tai yra šio nuosprendžio priėmimo dieną kaltinamasis yra neatlikęs 20 dienų arešto bausmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. M. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka, vairavo neturėdamas teisių. Kaltinamasis taip pat turi galiojančių nuobaudų. Šio nusikaltimu padaryti KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti A. M. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius A. M., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad kaltininkas ne pirmą kartą pažeidžia Kelių eismo taisykles, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga A. M. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad A. M. nustatytinas maksimalus draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas, t. y. 3 metai.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam A. M. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkė – UAB „MOGO LT“, valdytojas – R. K. (t. I, b. l. 16-28, 31). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad apie tai, kad jis iš vakaro vartojo alkoholį, automobilio valdytojui nebuvo žinoma. R. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamojo elgesys, kad jis gali būti neblaivus, jam įtarimų nesukėlė. Teismo vertinimu transporto priemonės valdytojas nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti, todėl netikslinga konfiskuoti UAB „MOGO LT“ priklausančią transporto priemonę, kurios valdytojas R. K..

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas sprendžia, kad išieškant iš A. M. konfiskuotino turto vertę, kuri nurodyta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje (t. I. b.l. 20) ir kurią nurodo transporto priemonės valdytojas, atitinkančią pinigų sumą 1 810,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Dėl proceso išlaidų

Alytaus apskrities VPK pareiškimu prašo pripažinti Alytaus apskrities VPK turėtas išlaidas 235,95 Eur proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo A. M.. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu sutiko su šiomis išlaidomis, neprieštaravo dėl jų priteisimo. Kaltinamojo gynėja advokatė Rasa Malinauskienė nesutiko su išlaidų priteisimu, kadangi policijos pareigūnai transporto priemonę sustabdė netoli valdytojo R. K. namų, pastarojo jie neišsikvietė ir neperdavė saugoti automobilio.

Teismas, vertindamas transporto priemonės nuvežimo pagrįstumo klausimą, pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1124 Dėl policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarko aprašo patvirtinimo, patvirtintas policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašas. Šio aprašo 7.1.3 punkte numatyta, kada policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, kai ją vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Šio aprašo 8 punkte numatyta, kad kai asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar neturėdamas teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės kelia pavojų saugiam eismui ir yra Tvarkos aprašo 7.1, 7.1.2–7.1.7, 7.4 papunkčiuose nustatyti pagrindai priverstinai nuvežti transporto priemonę, o Tvarkos aprašo 7.2 papunktyje nustatytu atveju, kai yra priimtas Tvarkos aprašo 4 priede nurodytas sprendimas grąžinti transporto priemonę savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, policijos pareigūnas: pasiūlo transporto priemonės savininkui (valdytojui) leisti vairuoti transporto priemonę kartu važiuojančiam blaiviam ir turinčiam teisę vairuoti asmeniui (8.1 punktas); kai kartu su transporto priemonės savininku (valdytoju) blaivus ir turintis teisę vairuoti asmuo nevažiuoja, pasiūlo transporto priemonės savininkui (valdytojui) iškviesti į pažeidimo padarymo vietą kitą blaivų ir turintį teisę vairuoti transporto priemonę asmenį ir leisti jam vairuoti transporto priemonę. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) įspėjamas, kad sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo bus priimtas nedelsiant įforminus teisės pažeidimo dokumentus, o kitas asmuo į pažeidimo padarymo vietą turi atvykti, iki policijos pareigūnas įformins teisės pažeidimo dokumentus, bet ne vėliau kaip per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per valandą (kai transporto priemonė yra rajone) nuo sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo surašymo momento. Be to, transporto priemonės savininkas (valdytojas) informuojamas, kad, jei kitas asmuo atvyks jau atvažiavus vilkikui į pažeidimo padarymo vietą ir transporto priemonė nebus nuvežama, išlaidas, susijusias su vilkiko atvykimu, turės atlyginti transporto priemonės savininkas (valdytojas) (8.2 punktas).

Atsižvelgiant į Apraše įtvirtintas nuostatas, kad policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, kai ją vairuoja neblaivūs asmenys, kad su kaltinamuoju kitas asmuo, kuriam buvo galima leisti vairuoti transporto priemonę, nevažiavo bei į tai, kad prašyme dėl proceso išlaidų atlyginimo nurodyta, jog sprendimas priverstinai nuvežti kaltinamojo vairuotą transporto priemonę buvo priimtas įvertinus 2018 m. balandžio 23 d. faktines bylos aplinkybes, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl susidariusių transporto priemonės nuvežimo išlaidų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo neteisėtas.

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18854-18 (b. l. 38) matyti, jog transporto priemonės AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidos yra 235,95 Eur. Iš pateiktos 2017 m. rugpjūčio 23 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.3 punkto matyti (t. I., b. l. 39-45), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Pardavėjas UAB „Argo“ Alytaus apskrities VPK pateikė 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodytos išlaidos už kaltinamojo transporto priemonės transportavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas transporto priemonės nuvežimo išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteisiamos iš kaltinamojo A. M..

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. I., b.l. 131-132) paliekama galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 23 d. 9.50 val. iki 2018 m. balandžio 24 d. 9.30 val. (t. I., b. l. 128-129, 130).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti A. M. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme, jas sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

A. M. bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaityti į paskirtosios bausmės laiką A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 23 d. 9.50 val. iki 2018 m. balandžio 24 d. 9.30 val. (viena para), vieną parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. M. konfiskuotino turto – automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę 1 810,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš kaltinamojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK, juridinio asmens kodas 191008762, naudai 235,95 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt penkis centus) proceso išlaidų.

A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį A. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.