Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei M. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

3. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. pad. M. P. palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė patenkinti.

6. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į M. R. nuomonę, jo esamą situaciją šeimoje, jo savijautą gyvenant šeimoje, sutinka, kad D. L. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio interesų. Priešingai, vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis nėra galimas. Be to, tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu.

7. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Laura Škielaitė-Tiškevičienė pakartojo išvadoje nurodytus argumentus, nurodė, kad D. L. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys patenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu yra įrašytas D. L., motina - M. R., gimimo įrašas padarytas (duomenys neskelbtini)d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. L. nėra biologinis M. R. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (b. l. 7-8). Atsakovė M. M. nurodė, kad tikrasis vaiko tėvas jai nežinomas, to nežino ir ieškovas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

9. CK 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus, antrąją dalį nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

10. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

11. Šioje byloje svarbus aspektas yra tai, kad nepilnametis vaikas Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nurodo, kad teismas netinkamai vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys. Apelianto teigimu, tarp jo ir vaiko nėra susiklostę artimi, tėviški emociniai psichologiniai ryšiai.

12. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo, (duomenys neskelbtini) d., nesirūpina vaiku ir jo neaugino, nebendrauja, nėra teikęs ir neteikia išlaikymo, o vaiko motina išlaikymo ir nereikalavo, nors išlaikymas buvo priteistas. Tiek ieškovo pusės, tiek atsakovės duoti paaiškinimai sutampa, kad ieškovas sutiko būti įrašytas vaiko tėvu, nes pasitikėjo atsakove, o pastaroji nurodė, kad suklydo, informuodama D. L., kad jis yra M. R. tėvas. Teismo medicinos specialisto 2020 m. lapkričio 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. L. nėra biologinis M. R. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (b. l. 7-9). Vaiko motina, atsakovė M. M., tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo argumentais. Ji nurodė, kad sūnumi rūpinasi ir padeda jį auginti jos sutuoktinis D. M., kuris augina M. nuo dešimties mėnesių ir vaiko gyvenime atlieka tėvo vaidmenį. Atsakovė M. M. nurodė, kad tikrasis vaiko tėvas jai nėra žinomas. Atsakovė taip pat nurodė, kad sūnus M. R. nepalaiko ryšių su ieškovu D. L.. Šias aplinkybes patvirtina išvadą teikiančios institucijos pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad išklausius vaiko nuomonę, jis nurodė, kad gyvena su mama, patėviu ir mažesniuoju broliu. Jo ir patėvio santykiai labai geri, patėvis jį augina nuo mažens. Nurodė, kad apie D. truputį žino, nes mama pasakojo, jį yra matęs vieną kartą, kai buvo kokių 4-5 metų, matė kaime pas senelį, nes senelis tuo metu gyveno dar kaime, tai buvo per Kalėdas. Nepamena, ar tuo metu ką nors su D. kalbėjo, galvoja, kad iš vis su juo nebendravo. Vaikas nurodė, kad gyvena pilnoje šeimoje, turi mamą, patėvį, kurį laiko tėvu, ir brolį. Berniuko teigimu, jis savo šeimoje jaučiasi gerai, viskuo aprūpintas, visi tarpusavyje gerai sutaria (b. l. 24).

14. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad jis nėra biologinis M. R. tėvas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir ieškovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys, ieškovas su vaiku nuo pat gimimo nėra bendravęs (tik vieną kartą per 12 metų matė), ieškovas neteikia ir išlaikymo. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad šiuo metu jau yra susiformavęs glaudus vaiko tarpusavio ryšys su patėviu, kad vaikas jaučiasi būtent tokios šeimos, kurioje yra jis, mama, patėvis ir brolis, dalimi. Tokiu būdu, teismo vertinimu, vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas.

15. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovas nėra M. R. biologinis tėvas, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra socialinio ryšio, ieškovas neketina šio ryšio atkurti, kad vaikas nelaiko ieškovo tėvu, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, todėl ieškinys patenkintinas - nustatytina, kad ieškovas D. L. nėra M. R. biologinis tėvas, pripažintini negaliojančiais (duomenys neskelbtini) d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Tėvas“ įrašyti duomenys, kad M. R. tėvas yra D. L..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16. Ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Tėvas“ įrašytus duomenis, kad M. R. tėvas yra D. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.