- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-425-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03378-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB banko
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas – iškelti jo atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą, paskirti pareiškėjo siūlomą bankroto administratorių UAB ,,Valnetas“. Nurodė, kad jis atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje po ekonominės krizės ir ekonominio nuosmukio nekilnojamojo turto rinkoje, pasikeitus banko paskolų politikai. Pareiškėjas dar iki ekonominės krizės brangiai įsigijo žemės sklypą už 1 200 000 Lt, sklypo pirkimui dalį pinigų skolinosi iš banko. Šiuo metu skolingas 44 264, 96 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai, 248 466, 09 Lt AB DNB bankui, D. Č. 33 000 Lt, G. G. 50 000 Lt, Nord banko AB Lietuvos skyriui 47,11 Lt, taip pat antstolių kontorose vykdomi išieškojimai 55 249,84 Lt sumai bei antstolei A. L. 517 Lt sumą. Nekilnojamojo turto neturi, turi sąskaitą AB Swedbank. Šiuo metu nuomojasi žemę ir ją dirba, pagal galimybes ateityje stengsis atsiskaityti su kreditoriais. Turima skolinių įsipareigojimų suma ženkliai viršija 25 patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi (t. 2, b. l. 149-154):
iškėlė ūkininkui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav.) bankroto bylą;paskyrė R. B. bankroto administratoriumi UAB ,,Valnetas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas); nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos;patvirtino 1 200 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos;patvirtino 850 Lt lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį R. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti;nutarė neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti paskirtam bankroto administratoriui, o įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti suinteresuotiems asmenims bei bankroto administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad bendra pareiškėjo kreditorių reikalavimų suma 1 187 071,17 Lt. Finansiniai sunkumai prasidėjo tuomet, kai prasidėjo ekonominė krizė. Įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį laikė, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolininko įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Sandoriai, kurie buvo nuginčyti teismine tvarka, buvo sudaryti 2009 metais kovo ir balandžio mėnesiais, tuo tarpu pareiškėjas mokėjo bankams paskolas ir tik 2010 metų pradžioje susidarė skola. Teismas darė išvadą, kad 2009 metais sudaryti žemės sklypų pardavimo sandoriai, kurie buvo nuginčyti, nesąlygojo pareiškėjo nemokumo atsiradimo, tai sąlygojo ekonominė krizė. Pareiškėjas ėmė paskolas iš banko, perkamas turtas bankui buvo įkeistas, kas reiškia, kad jis neliko be apsaugos, tačiau dėl ekonominės krizės parduotas 10 kartų mažesne kaina (sąlygota ne pareiškėjo netinkamų veiksmų). Po sandorių sudarymo pareiškėjas mokėjo paskolas ir palūkanas bei antstolei A. L. vykdant išieškojimus, pareiškėjas yra grąžinęs 60 290,85 Lt skolos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nuomojasi žemę ir kiek įmanoma vykdo ūkinę veiklą, teismas sprendė, kad pareiškėjas visais įmanomais būdais stengėsi ir stengiasi dirbti savo ūkyje ir turėti pelną. Negalima traktuoti, jog pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, kadangi turtas, kurį įsigijo pareiškėjas imdamas paskolas, buvo parduotas iš varžytinių už labai menkas sumas, kurių nepakako skoloms padengti. Pareiškėjas nors ir turi kilnojamojo turto, realiai gaunamos pajamos yra nedidelės, pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų ir nepakanka padengti turimus skolinius įsipareigojimus, o šių įsipareigojimų suma didesnė nei 25 000 Lt. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus. Atmetė AB DNB banko argumentus, kad pareiškėjo nesąžiningumas įrodytas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nes sudaryti sandoriai buvo nuginčyti. Teismas laikėsi nuomonės, kad nuo sandorių sudarymo yra praėję daugiau kaip 3 metai nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, be to, pareiškėjo finansinė padėtis pablogėjo ne nuo sandorių sudarymo momento, o ženkliai anksčiau, t. y. kai prasidėjo ekonominė krizė, ir šių sandorių sudarymas neturėjo įtakos pareiškėjo mokumui ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Darė išvadą, kad yra pagrindas kelti bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies sąlygų. Teismas administratoriumi paskyrė UAB ,,Valnetas”.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas AB DNB bankas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti R. B. fizinio asmens bankroto bylą (t. 3, b. l. 12-14).
Motyvuose nurodė, kad nepagrįsta teismo išvada, jog nuo nuginčytų sandorių sudarymo yra praėję daugiau kaip 3 metai nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kad šie sandoriai neturėjo įtakos pareiškimo mokumui ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Tokia išvada prieštarauja Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-732-260/2013, kuriame nurodyta, kad sudarydamas ginčijamas sandorius sudarė siekdamas sumažinti ieškovų galimybes patenkinti savo reikalavimus pagal kreditavimo sutartis, iš esmės pablogino savo turtinę padėtį ir buvo nesąžiningas. Pažymėjo, kad FABĮ paskirtis sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens , kuris verčiasi individualia veikla <...> mokumą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą į nurodė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl actio Pauliana ginčytinų nesąžiningų sandorių. Nemokumą sukėlė smukusi įsigyto turto rinkos kaina. Skolintomis lėšomis pareiškėjas įsigijo 3,1394 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., už 120 000 Lt, o smukus rinkos kainoms antstolis sklypą pardavė tik už 32 000 Lt sumą. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo Fizinių asmenų bankroto įstatymo, pareiškėjas nieko nežinojo ir buvo įsitikinęs, kad prievoles bankams turės vykdyti iki gyvos galvos. Dalis ūkio buvo perleista podukrai, kuri ketino tęsti ūkinę veiklą. Vykdyti prievolių bankui pareiškėjas niekada nevengė ir neketino vengti. Jei pareiškėjas buvo nesąžiningas nustatydamas per mažą rinkos kainą, nereiškia, kad taip siekė išvengti prievolių bankui. Pareiškėjas dabar tęsia veiklą ir deda visas pastangas, kad galėtų kuo daugiau uždirbti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma iš viso sudaro 1 187 071,17 Lt ir tai akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 000 Lt ribą, pareiškėjo finansiniai sunkumai prasidėjo dar prieš sudarant 2009 m. kovo ir balandžio mėnesiais sandorius, kurie pripažinti negaliojančiais teismine tvarka, nurodyti sandoriai nebuvo pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežastis, laikė, kad nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų (aktualus 2 p.).
Byloje nekvestionuotina, kad, šiuo atveju, pareiškėjas yra nemokus, t. y. jo pradelsti skoliniai įsipareigojimai yra 1 187 071,71 Lt, kurie viršija 25 MMA ir negali jų vykdyti, kadangi pareiškėjo gaunamų pajamų, turimo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių vertės dydžio neužtektų kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Kaip matyti, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantas iš esmės grindžia argumentais, kad R. B. yra nesąžiningas, nes jo nesąžiningumas nustatytas teismo nutartyse dėl 2009 m. kovo ir balandžio mėnesiais sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kas atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimus (pareiškėjo nesąžiningi veiksmai 2009 m. sudarant sandorius įtakojo jo nemokumą) ir bankroto byla negali būti keliama.
Pažymėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl to, kad 1) jis su kitu asmeniu sudaro sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo; 2) jeigu jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas apribojimas atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl to, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Priimant FABĮ nebuvo siekiama suteikti galimybę nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą ir FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2014).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškėjo R. B. nesąžiningumą sieja išimtinai su 2009 metai kovo ir balandžio mėnesiais sudarytomis sutartimis (taip pat teismų nutartimis, kuriomis nurodyti sandoriai actio Pauliana pripažinti negaliojančiais ir nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu actio Pauliana pripažinti negaliojančiais 2009 m. kovo ir balandžio mėnesiais pareiškėjo sudaryti sandoriai, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir teisinę reglamentaciją, nepatenka į sąžiningumo vertinimui aktualų 3 metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (pareiškimas priimtas 2014-09-03), t. y. nuo 2011-09-03 iki 2014-09-03, todėl nurodyti sandoriai iš esmės negali būti vertinami kaip pareiškėjo veiksmai (neveikimas), turėję tiesioginę (ar netiesioginę) įtaką asmens nemokumui. Šiuo aspektu kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys (veiksmai ar neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Be to, kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
Nors nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. galutiniu sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo R. B. 2009 m. kovo ir balandžio mėnesiais sudaryti sandoriai actio Pauliana pripažinti negaliojančiais, taikyta restitucija, bylose aiškiai nustatytas tiek pareiškėjo (pardavėjo), tiek pirkėjų nesąžiningumo aspektas, kuris yra viena iš actio Pauliana sandorių pripažinimo negaliojančiomis sąlygų, tačiau tai savaime nereiškia nesąžiningumo aspekto fizinio asmens bankroto byloje. Byloje sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui svarbu nustatyti, šiuo atveju, ar pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-09-03 iki 2014-09-03 atliko tam tikrus sąmoningus veiksmus (neveikimą), turėdamas tikslą tapti nemokiu ar sąmoningai atliko nesąžiningus veiksmus slepiant pajamas ar savo turtinę padėtį, sąmoningai leidžiant susidaryti skoloms ir tikintis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi nerūpestingai. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas veikė nesąžiningai laikotarpiu nuo 2011-09-03 iki 2014-09-03 (sudarė tam tikrus sandorius ar atliko kitus veiksmus (neveikimą)), kas leistų daryti išvadą, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytos sąlygos ir būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.
Pažymėtina, kad vertinant fizinio asmens nemokumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų ribose, teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo. Vien tik abejonės skolininko nesąžiningumu nėra pagrindas atsisakyti kelti bylą. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 str. 3 d.) ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 str. nurodytas sąlygas, ginčyti jas teismine tvarka, ir sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Taigi, byla gali būti keliama, o administratoriui, vėliau nustačius skolininko nesąžiningumą, gali būti nutraukta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, bankroto bylos iškėlimas ūkininkui R. B. atitinka FABĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Priešingai, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes pareiškėjo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, kas labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.