Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-227-1123/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-04
Bylos Nr.
1-227-1123/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-227-1123/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10498-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,kaltinamajam A. G.,nukentėjusiajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas užsienyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. mušdamas nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 16 d., apie 20 val., daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su A. V. metu, tyčia vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kietu buku daiktu sudavė A. V. į galvos sritį, nukentėjusiajam kaire ranka užsidengus galvą, tuo pačiu daiktu tyčia sudavė vieną kartą į galvos sritį, taip nukentėjusiajam A. V. padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje, poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta. Jie yra kaimynai, jų laiptinės yra šalia, anksčiau bendravo kaimyniškai, tačiau prieš šį įvykį turėjo konfliktą, kur jis (A. G.) nukentėjo. Dėl šioje byloje aptariamo konflikto, tai A. V., būdamas girtas, su kažkuo gatvėje susipyko ir tarp jo (A. G.) ir A. V. įvyko žodinis konfliktas, kai jis (A. G.) buvo savo buto balkone, tada A. V. ėjo link jo (A. G.) laiptinės ir ėmė kilti į viršų, tada jis (A. G.) išsigandęs išėjo į laiptinę ir tuo momentu A. V. jį pamatė, užsispyrė ir trenkėsi į laiptinę, jam pradėjo bėgti kraujas, o jis (A. G.) bandė teikti jam pagalbą. Tada A. V. savo jėgomis atsisėdo prie laiptinės ir laukė greitosios. Su bylos medžiaga jis (A. G.) yra susipažinęs, bet ekspertų išvados nematė, norėtų su ja susipažinti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 840/2024(01), kurioje nurodyta, kad, remiantis A. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, A. V. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, poodinė kraujosruva kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. kovo 16 d. Sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (1 t., b. l. 62-63). Taip pat pagarsintas 2024 m. rugsėjo 27 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame nurodyta, kad specialistė Rasa Gaidienė paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr. G 840/2024(01) nustatytas sužalojimas viršugalvyje, nėra būdingas nei kritimui, nei griuvimui (1 t., b. l. 68).

Pagarsinus minėtus dokumentus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. G. nurodė, kad jis laikosi pozicijos, kad asmuo pats krito. Tuo metu jis (A. G.) buvo vienas namuose, gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, buvo išgėręs apie dvi-tris skardines alaus. Pro atidarytą balkoną išgirdo, kad kažkas šaukia, tai buvo konfliktas tarp A. V. ir kito kaimyno iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Jis (A. G.) pašaukė, kad jie liautųsi ir nerėkautų, aišku, ten buvo ir necenzūrinių žodžių, norėjo juos nuraminti. Tai nebuvo vėlus paros metas, apie 7 valanda. Jis (A. G.) pro balkoną A. V. sakė, kad liautųsi, jam sakė, nes prieš tai tarp jų buvo konfliktas ir jis (A. G.) galvojo, kad A. V. reikia nustoti gerti ir kelti paniką tame rajone. Nežino, koks A. V. tikslas buvo eiti iki jo (A. G.), A. V. gyvena ne toje pačioje laiptinėje, o kitoje. Tačiau jis (A. G.) pamatė, kad A. V. laužia jo įėjimo į laiptinę duris ir kad eina ten, kur jis (A. G.) gyveno. A. V. nesakė, kad eina pas jį, bet matėsi, kad eina, ir taip pat A. V. buvo ne vienas, o su draugu. Tačiau laiptinėje A. V. buvo vienas. Jis (A. G.) ėjo A. V. pasitikti, nes nenorėjo, kad link jo namų eitų asmuo, kuris buvo girtas ir piktybiškai nusiteikęs. Jis (A. G.) matė, kad A. V. buvo piktybiškai nusiteikęs, nes prieš tai jie turėjo žodinį konfliktą, A. V., būdamas lauke, jam žodžiu grasino, necenzūriniais žodžiais, kad tuoj bus susidorojimas. Jam (A. G.) atrodo, kad A. V. tuo metu buvo su kaimynu, vardu L., tačiau laiptinėje L. nematė. Jis pamatė, kad A. V. laužia laiptinės duris, jas galima išlaužti stipriai patempus. Tuomet suprato, kad jam (A. G.) yra pavojus, nes piktybiškai nusiteikęs žmogus eina link jo. Jis (A. G.) nusprendė A. V. pasitikti ir ties 3-4 aukštu A. V., jį pamatęs, susvyravo ir nukrito, o nukritęs užsigavo sau galvą. Tada atsikėlė, užsidengė galvą ir atsisėdo šone prie lango. Jis (A. G.) priėjo ir klausė, kas nutiko, A. V. skaudėjo ir jis ėjo žemyn, paskui jie laukė apačioje, kol atvažiuos greitoji. Visur buvo kraujo, jis (A. G.) valė kraują, nes buvo gėda prieš kaimynus dėl socialinio elgesio. Jis klausė A. V., ko šis pas jį ėjo, bet A. V. neatsakė, nes tuo metu jau ėjo į apačią ir ten atsisėdęs ant žemės laukė, kol atvažiuos greitoji.

Jis (A. G.) girdėjo kaltinimus, bet jis neturėjo nei metalinio strypo, nei nieko kito. Mano, kad buvo apkalbėtas, gal to priežastis slypi praeitoje situacijoje, kuomet buvo konfliktas su kitu asmeniu dėl alkoholio, A. V. to konflikto metu jam (A. G.) labai stipriai patraukė ranką, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, išnarinta ranka. Dėl to, kaip šis konfliktas susijęs su dabartine situacija, tai gal A. V. pagalvojo, kad gali jam (A. G.) kokį spaudimą padaryti ar pasikelti savo reputaciją nuskriausdamas kitą asmenį. Nežino, kokiu tikslu A. V. ėjo į jo (A. G.) laiptinę. Po ankstesnio konflikto jie kalbėjo, buvo susitikę teisme, jis (A. G.) atsiėmė visus kaltinimus, jie susitaikė, žalos buvo daug, jam (A. G.) buvo išnarintas petys, jį atstatinėjo, bet A. V. jam žalos neatlygino. Bet šio tokia situacija, kad gyvena su (duomenys neskelbtini) vaikais, tai jam (A. G.) pasirodė, kad negali iš jo reikalauti pinigų ir jie toje byloje susitaikė. Jam atrodo, kad nuo minėto įvykio buvo praėję gal mėnuo su trupučiu, gal trys mėnesiai. Dėl šioje byloje aptariamo įvykio jie su A. V. kalbėjosi, kad bus teismo posėdis ir kad reikės atvykti ir spręsti problemą, kad žodinio konflikto metu buvo vykis ir A. V. susižalojo. Jį sužalojo alkoholis, jis (A. G.) nukreipė jo dėmesį. Jis nelaiko savęs kaltu. A. V. nebuvo atėjęs pas jį į namus, tačiau aiškiai matėsi, kad žmogus piktybiškai nusiteikęs. A. V., kildamas iš 3 aukšto į laiptinę ties 4 aukštu, pamatė jį (A. G.), susvyravo ir trenkėsi galva į laiptą. Jis (A. G.) matė, kaip A. V. susvyravo ir krito dešiniu galvos šonu, paskui atsistojo ir atsisėdo į kampą. Nemano, kad A. V. buvo praradęs sąmonę, bet jam pablogėjo ir tada jis atsisėdo.

Jie vienas kito atsiprašė praeito posėdžio metu. Dėl šios bylos paspaudė ranką, pasišnekėjo dėl šios bylos, susitaikymas buvo abipusis. Jie kalbėjo posėdžių salėje ir koridoriuje. Taikėsi, sakė, kad neturi jokių pykčių, jam (A. G.) nesunku atsiprašyti prieš žmogų, kad buvo konfliktas. Pačioje pradžioje jų santykiai buvo geri, jie buvo geri kaimynai, buvo planai nustoti vartoti alkoholį, dirbti kartu. Jų susitaikymas įvyko ne konkrečiai dėl įvykio, o šiaip susitaikymas.

Apklaustas kito teisiamojo posėdžio metu, po liudytojų apklausos, kaltinamas A. G. nurodė, kad nori prisipažinti, kad taip padarė iš išgąsčio, taip pat dėl kačių ramybės. Jis buvo išsigandęs ir gynė savo teritoriją tokiais savigynos veiksmais. A. V. eidamas baugino, agresyviai šnekėjo ir tada nutiko, kas nutiko. Jis (A. G.) norėjo A. V. pagąsdinti su pagaliu, kurį atsinešė iš namų, ten buvo ne metalinis, o medinis strypas. Nuo jo namo durų iki to momento, iki fizinio kontakto buvo keli metrai. Jei jis (A. G.) būtų pradelsęs kelias akimirkas, tuomet gal būtų žalojamas jo turtas, laužiamos durys. Kai A. V. ėjo, matė, kad jis nusiteikęs piktai ir trenkė šiam į galvos sritį su pagaliu. taip padarė dėl savigynos, kadangi neturėjo nei balionėlio, nei pipirinių dujų, iš streso griebėsi priemonių ir padarė žmogui sužalojimą. Tai nepateisina jo veiksmų, kiekvieno žmogaus sveikata svarbi, niekas neturi teisės žaloti, bet tuo metu jis (A. G.) labiau pergyveno dėl savo sveikatos ir turto. A. V. po smūgio nukrito, bet krito ne nuo laiptų, o į viršų, priėjo prie palangės, ir jis (A. G.) taip pat prie jo priėjo. Paskui pamatė, kad A. V. pradėjo eiti atgal, tuomet jis (A. G.) nunešė pagalį namo, tada nusileido žemyn, nes buvo išsigandęs dėl A. V. sveikatos, klausė jo, ar viskas gerai. Strypą paliko namuose. Jis pripažįsta jam pareikštus kaltinimus dėl sveikatos sužalojimo. Iki dabar juos neigė, nes bijojo būti pasodintas į kalėjimą, ši mintis jam labai baisi, nes jo gyvenime dabar tokia situacija, jis bando susitaikyti su draugais, taip pat svarbu jo gyvūnai, jo mama gyvena (duomenys neskelbtini), o tėvas su broliu (duomenys neskelbtini) ir jam niekas negalėtų padėti. Tas melas buvo dėl išgąsčio, nes norėjo išgelbėti save nuo laisvės atėmimo, kadangi tai gali sužlugdyti žmogaus gyvenimą. Tačiau anksčiau ar vėliau nuo tiesos nepabėgsi, o dėl to melo gali ir kiti žmonės nukentėti. Jo ir A. V. santykiai išsiaiškinti ir jie vienas kitam pretenzijų neturi, tačiau teisingumo institutas nori sužinoti tiesą, kas ten įvyko. Dėl situacijos jis gailisi, norėjo save apsaugoti. Tai galimai buvo stresas iš anksčiau, nes jis pamatė asmenį, kuris anksčiau yra jį sužalojęs, kuris agresyviai ėjo link jo pusės su keiksmažodžiais laiptinėje, buvo pakankamai aukštai užlipęs, todėl išsigando, kad vėl gali būti sužalotas. Nežino, ar buvo reali grėsmė, tuo metu nežinojo, gal jis (A. V.) turėjo pasislėpęs dujas ar šaltąjį ginklą. Jis (A. G.) savo poelgio nepateisina ir gailisi, galimai turėjo užsidaryti bute ir kviesti policiją.

Nukentėjusysis A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad, kiek atsimena, nukentėjo nuo kaltinamojo A. G.. Įvykio dieną jis (A. V.) buvo kaime, grįžęs į Vilnių susitiko su kaimynu L. B., jie dar išgėrinėjo (duomenys neskelbtini) kieme, lauke. Kiek atsimena, dar buvo konfliktas su kitais asmenimis pro balkoną, bet jie tik parėkavo, apsižodžiavo ir viskas, o po to jis (A. V.) bėgo pas kaltinamąjį į laiptinę, nes išgirdo kaip kaltinamasis šūkauja ir rėkauja, po to, įėjęs į laiptinę, nebelabai atsimena, tik protarpiais, kad buvo kraujo, jį greitoji vežė ir viskas. Kiek pamena, lipo link kaltinamojo ir buvo smūgis, nuo kurio truputį prarado sąmonę ir buvo daug kraujo. Jam buvo sužeista ranka, nes kažką gaudė, nežino, ar tai buvo strypas. Palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, negali jų pakeisti. Neatsimena, kiek jam kartų buvo suduota, atsimena, kad bandė kažką gaudyti ir jam buvo sužeista ranka, o paskui nieko neatsimena. Jį išvežė į (duomenys neskelbtini), susiuvo ir paleido, namo grįžo su taksi. Reikėjo šešių siūlių, kol kas nėra pasekmių. Neatsimena, kuri ranka buvo sužalota, gal dešinė. Šiai dienai įvykio detaliau neatsimena. Buvo apklaustas 2024 m. kovo mėnesį, paaiškinimus davė pats.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2024 m. kovo 16 d. maždaug nuo 17.00 val. kartu su savo kaimynu L. B. vartojo alkoholinius gėrimus, Išgėrė apie 1 litrą gėrimo „Žalios devynerios“. Alkoholį vartojo lauke, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės. Tą patį vakarą, apie 20.30 val., jiems būnant toje pačioje vietoje prie laiptinės, pro daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto langą, pradėjo rėkti ir juos keikti necenzūriniais žodžiais jų pažįstamas A. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu buto nepamena. A. G. pradėjo juos provokuoti, vadindamas necenzūriniais žodžiais. Kadangi buvo šiek tiek išgėręs, jį A. G. žodžiai įžeidė, todėl jis (A. V.) 2024 m. kovo 16 d., apie 21.00 val. nuėjo į namo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinę, jam (A. V.) lipant laiptais į viršų, A. G. jau buvo (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje, stovėjo prie laiptų pradžios ir kažką rėkė, tačiau ką, šiuo metu nepamena. Jam belipant, A. G. savo abejose rankose laikė galimai metalinį strypą, tačiau koks tiksliai strypas buvo, nepamena. Jam (A. V.) užlipus arčiau jo, A. G. užsimojo ir vieną kartą jam (A. V.) trenkė strypu į galvos sritį, t.y. pakaušį, tada jam (A. V.) bandant paimti iš jo strypą, A. G. dar kartą trenkė jam (A. V.) į pakaušio sritį, tuo metu jis galvą buvo užsidengęs savo kairės rankos plaštaka, pajautęs plaštakoje skausmą, jis ranką atitraukė ir tada A. G. su strypu dar vieną kartą trenkė į pakaušio sritį. Tuo metu jis (A. V.) pajuto, kaip iš pakaušio jam pradėjo bėgti kraujas, tuomet atsitraukė nuo A. G. ir leidosi laiptais žemyn, tačiau kaip viskas tiksliai buvo, nepamena, kadangi jam tuo metu stipriai bėgo kraujas ir jis buvo pasimetęs. Jam leidžiantis laiptais žemyn, apačioje buvo kaimynas L. B., kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuriai atvykus, jį (A. V.) išvežė į (duomenys neskelbtini), kur jam susiuvo žaizdą pakaušio srityje. Dėl tokių A. G. veiksmų jis pajuto stiprų fizinį skausmą galvos srityje ir kairės rankos plaštakoje. Po jam suduotų smūgių jis tikslių įvykio aplinkybių nepamena, kadangi buvo išgėręs bei po smūgio jautėsi blogai. Iš gydymo įstaigos jį paleido tą patį vakarą, maždaug apie 22.30 val. Išrašo iš ligoninės jis šiuo metu neturi, nes galimai jį pametė vykdamas namo, tačiau jei ras, jį pateiks tyrimo eigoje. Laiptinėje daugiau asmenų, apart jo ir A. G., tuo metu nebuvo, tik apačioje buvo jo kaimynas L. B., su kuriuo jie tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus ir galimai šis matė, kaip A. G. jam (A. V.) sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 70-73).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis A. V. nurodė, kad įvykio metu buvo vidutiniškai išgėręs, tuo metu atsiminė aplinkybes. Po įvykio jie su kaltinamuoju buvo susitikę, tai kaip ir susitaikė. Kaltinamasis pasakė savo poziciją, taip išeina, kad jis nepripažįsta savo veiksmų. Apie įvykį kalbėjo su L. B., šis sakė, kad jis (A. V.) leidosi į apačią kraujuotas, o daugiau nieko nematė. Po smūgio jis (A. V.) nenukrito, jam atrodo, kad tik suklupo. Ant kaltinamojo nepyksta.

Nukentėjusysis A. V., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 16 d. vakaro metu su pažįstamu L. B. vartojo alkoholį šalia daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 20.30 val. išgirdo, kaip pro daugiabučio namo langą iš (duomenys neskelbtini) aukšto pradėjo rėkti kaimynas A. G.. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis (A. V.) nusprendė eiti su juo (A. G.) pasikalbėti. Įėjo į jo (A. G.) laiptinę (ji yra pirma nuo (duomenys neskelbtini) pusės) ir pradėjo lipti laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą. Įpusėjęs lipti laiptais, išgirdo, kad atsidarė A. G. buto durys. Kiek pamena, jis (A. V.) pakilo iki (duomenys neskelbtini) aukšto, kur pamatė, kad į laiptinę yra išėjęs A. G. ir rankoje laiko metalinį strypą. Nespėjus nieko jam pasakyti, A. G. vieną kartą trenkė jam (A. V.) su šia lazda į galvos sritį, po ko jis (A. V.) bandė atimti iš jo (A. G.) šią lazdą, tačiau to padaryti jam nepavyko ir A. G. bandė suduoti dar kartą jam, tačiau jis (A. V.) užsidengė galvą rankomis, dėl ko smūgis buvo į kairės rankos plaštaką. Dėl šių jo veiksmų jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, buvo praskelta galva ir sutrenkta kairės rankos plaštaka. Po šių A. G. veiksmų jis (A. V.) nuo jo atsitraukė ir pradėjo leistis žemyn laiptais ir, kiek pamena, paskui jį ėjo A. G., kuris buvo išsigandęs šių savo veiksmų, kadangi laiptinėje buvo pilna jo kraujo. Pakeliui laiptinėje sutiko L. B., kuris paties įvykio nematė, nes nespėjo paskui jį pakilti į (duomenys neskelbtini) aukštą. Išėjus į lauką, L. B. iškvietė jam greitąją pagalbą, kuri jį (A. V.) pristatė į (duomenys neskelbtini), kur jam susiuvo galvos žaizdą. Kartu su greitąja atvyko ir policijos pareigūnai, tačiau jiems nieko paaiškinti negalėjo dėl patirtų sužalojimų ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Jis kitą dieną paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad jį sužalojo kaimynas, o 2024 m. kovo 19 d. atvyko į komisariatą rašyti pareiškimo. Kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, daugiau aktualios informacijos pateikti negali, nes neprisimena. Prašo remtis jo pirminiais parodymais (1 t., b. l. 77-80).

Liudytoja G. Š. – Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nebedirba policijoje. Ji neprisimena įvykio (duomenys neskelbtini) g. Šiek tiek situaciją atsimena, bet tiksliai įvykio papasakoti negalėtų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos G. Š. – Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2024 m. kovo 16 d., dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju D. T., apie 20.30 val. gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu yra sužalotas asmuo. Atvykus prie nurodyto namo, ant šaligatvio sėdėjo A. V., kurio galvos sritis buvo kruvina. A. V. paklausus kas nutiko, pastarasis paaiškinti nieko negalėjo, kalbėjo nerišliai, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Taip pat šalia buvo L. B. ir A. G.. L. B. nurodė, kad girdėjo jog laiptinėje tarp A. V. ir A. G. vyko žodinis ir konfliktas, tačiau dėl ko, nurodyti negalėjo. A. G. nurodė, kad jie su A. V. sukonfliktavo, tačiau A. V., neišlaikęs pusiausvyros, pats nukrito nuo laiptų, jis (A. G.) nieko nestūmė. Nuo visų asmenų sklido stiprus alkoholio kvapas, visi asmenys vis keitė savo parodymus, kalbėjo nerišliai, į paprastus jų užduotus klausimus atsakyti nesugebėjo. Nei vienas iš asmenų neužsiminė, kad A. V. galėjo būti sumuštas. A. V. GMP išvežė i (duomenys neskelbtini). Pareiškimas nebuvo gautas, ikiteisminis nebuvo pradėtas (1 t., b. l. 85-88).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja G. Š. – Š. parodė, kad prisimena savo paaiškinimus, juos patvirtina, tada viskas vyko labai greitai, ji atsimena, kad buvo labai daug kraujo, greitoji pagalba juos skubino, jie (pareigūnai) uždavinėjo klausimus nukentėjusiajam, bet šis labai keitė parodymus, niekas iš įvykio dalyvių negalėjo jiems atsakyti, nes visi buvo labai neblaivūs. Galimai ir kaltinamasis buvo kartu. Nukentėjusysis nuolat keitė parodymus, jie jo klausė, kaip viskas atsitiko, ar jis nukrito, ar kaip, nukentėjusysis buvo susiėmęs už galvos ir buvo didelė kraujo bala, bet to, kad jį sumušė, jis neminėjo, tačiau ji bijo sumeluoti, nes jo žodžių tiksliai neatsimena. Ji buvo nuėjusi į laiptinę ir ten matė kraujo žymių, o ar ten asmuo galėjo nukristi, tai ji pasakyti negali, įvykio vietoje jiems niekas nepaaiškino. Pagrindinė kraujo bala buvo lauke, o kraujas laiptinėje buvo gal nuo rankų prilietimo. Ji negali pasakyti, ar jie apėjo visą laiptinę, neprisimena. Įvykio vieta buvo apžiūrėta po įvykio, nes greitai atvyko greitoji medicinos pagalba, įsodino asmenį ir išvyko. Kadangi ta pati teritorija komisariato, tai jie bylos nepradeda, palieka laiko tikslinimui, būtų atlikę papildomus veiksmus vėliau, jei žmogus būtų kreipęsis su pareiškimu. Šiuo atveju buvo neaiškios aplinkybės, ar asmuo pats nukrito, ar jį sužalojo, o kadangi visi dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, tai jie nepradėjo bylos. Komisariate tokia praktika, kad jie turi pradėti tyrimą per 10 dienų, nes būna daug tokių ikiteisminių tyrimų, kad jie pradeda, o paskui paaiškėja, kad žmogus pats nukrito. Jie (pareigūnai) buvo su kūno kameromis.

Liudytojas L. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį A. G. iš matymo, jie labai nebendrauja. Jie gyveno tame pačiame daugiabutyje (duomenys neskelbtini), skirtingose laiptinėse. A. V. pažįsta. Buvo situacija, kad A. V. sugalvojo nueiti pas A. G. pasišnekėti, jis (L. B.) ėjo iš paskos pasižiūrėti, kuo baigsis pasišnekėjimas, bet atsiliko, o A. V. užėjo į G. laiptinę ir po to jis (L. B.) sutiko A. V. kraujuojantį, paėmė jį už kairės rankos, nusivedė į gatvę ir iškvietė greitąją pagalbą. A. V. labai kraujavo ir jie apie 30 minučių laukė greitosios, atvažiavo policija. Kaltinamąjį A. G. matė kieme, kol laukė greitosios. A. V. jam sakė, kad laiptinėje įvyko incidentas, daug nešnekėjo, A. V. buvo šokas, jam (L. B.) taip pat buvo šokas, stengėsi kuo greičiau iškviesti greitąją pagalbą. A. V. buvo išgėręs. Jie kartu išgėrė tik vieną skardinę alaus, bet ar A. V. gėrė prieš tai, nežino. Prieš įvykį jis su A. V. buvo prie jų laiptinės, jų laiptinė (duomenys neskelbtini), o A. G. – (duomenys neskelbtini), tai juos skiria keletas laiptinių. A. V. sakė, kad eina pasikalbėti su A. G., jis (L. B.) sakė, kad neverta aiškintis, nes jie buvo išgėrę. Atvykus pareigūnams, jis (L. B.) jiems sakė, kad išvedė kraujuojantį A. V. iš laiptinės ir iškvietė greitąją, o paties sužalojimo fakto nematė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas 2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „export-yc6qz“. Įrašo apačioje matomas užrašas „Vilniaus_m5_m6_pk_717826 2024-03-16“. Vaizdo įraše pareigūnas pastebi, kad prie daugiabučio stovi du vyrai, vienas sėdi ant šaligatvio. Pareigūnui priėjus prie jų, paklausus, kas nutiko, liudytojas L. B. paaiškina, kad sužalota galva vyro, kuris sėdi ant šaligatvio. Įtariamasis paaiškino, kad galimai nukentėjusysis paslydo ir susižalojo pats. L. B. parodo į įtariamąjį ir pasako, kad tai jis sužalojo nukentėjusįjį. Paaiškina, kad įtariamasis sudavė į galvos sritį metaliniu daiktu nukentėjusiajam. Nukentėjusįjį GMP medikai pakelia nuo žemės, per vaizdo įrašą matosi, kad jo galvos sritis yra kruvina. Liudytojas pradeda aiškinti, kad nieko nematė, buvo lauke, kuomet pamatė, kad iš daugiabučio laiptinės išėjo sužalotas nukentėjusysis. Paaiškina, kad tik girdėjo, kad nukentėjusysis su įtariamuoju žodžiu konfliktavo ir susistumdė. Įtariamasis aiškina, kad jis sukonfliktavo su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis pats krito nuo laiptų, tuomet susiėmė už galvos ir pasakė, kad jam skauda. Liudytojas su įtariamuoju padiktuoja savo asmens duomenis. Pareigūnas užeina į daugiabučio laiptinę. Pakilus iki 3 aukšto, matomos ant sienų bei grindų raudonos spalvos dėmės. Pareigūnai prieina prie GMP automobilio, kuriame sėdi nukentėjusysis su subintuota galvos sritimi. Pastarasis yra akivaizdžiai neblaivus, pradeda įžeidinėti pareigūnus, agresyviai nusiteikęs, grubiai atsako į pareigūno užduodamus klausimus apie jo asmens duomenis. GMP medikai pristatys asmenį į (duomenys neskelbtini). Pareigūnui paklausus, kas nutiko, ar nukrito pats, nukentėjusysis atsako, kad pats nekrito, po ko pasako, kad daugiau nieko nesakys pareigūnams. Nukentėjusysis teigia, kad šiandien vartojo alkoholį (1 t., b. l. 34).

Pagarsinus minėtus duomenis teisiamojo posėdžio metu, liudytojas L. B. nurodė, kad gali būti, jog A. V. jam pasakė, kad jam davė į galvos sritį su metaliniu daiktu, jis (L. B.) dabar neprisimena, gal jis pakartojo tai, ką jam sakė A. V.. Jis nesiginčija dėl vaizdo įrašo, visiems tuo metu buvo šokas, tai galimai jis taip ir pasakė. Tačiau įvykio jis nematė, tai aplinkybes jam greičiausiai pasakė A. V.. Taip išeina, kad buvo suduota metaliniu daiktų, jei taip pasakė, tai tuomet jis (L. B.) tą sužinojo iš A. V.. Po įvykio jis bendravo su A. V., šis sakė, kad nori pabaigti su A. G., nori sutarti, kad nebūtų pykčio, nes išgėrę jie padaro tai, ko nenori padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas 2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu ,,2024_03_16_20-18-38_37064666447“. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir skambinančio į Bendrąjį pagalbos centrą vyro balsas. Skambinantis asmuo nurodo, kad reikia greitosios ir policijos (duomenys neskelbtini), lauke. Sužalotas vienas vyras, kraujuoja, prašo paskubėti. Asmuo sąmoningas, jam sužalota galva. Nežino, kokiu būdu, sumušė su lazda. Mušęs asmuo vietoje, vienas bute sėdi, laukia. Prašo paskubėti, nes žmogus kraujuoja. Kalbantis asmuo prisistato L. B., nurodo, kad pagalbą kviečia draugui, ne sau (1 t., b. l. 39-40).

Pagarsinus minėtus duomenis teisiamojo posėdžio metu, liudytojas L. B. nurodė, kad jis nebuvo tikras, ar A. V. buvo sumuštas su lazda, tikriausiai atkartojo tą informaciją, kurią išgirdo iš A. V.. Tą dieną konflikto nebuvo, jis (L. B.) nežino, dėl ko A. V. ėjo pasikalbėti su A. G., gal prieš tai turėjo reikalų su juo. Jis (L. B.) ėjo kartu, bet lėtai, galvojo, kad gal A. V. apsigalvos ir neis, norėjo jį sustabdyti, nes išgėrę žmonės pridaro nesąmonių. Tarp kaltinamojo ir jo (L. B.) buvo šioks toks apsižodžiavimas. Tai įvyko 2023 m., jie buvo pavartoję alkoholio, apsižodžiavo, apsistumdė, jis (L. B.) yra nuteistas toje byloje. Kaltinamąjį A. G. jie yra sužaloję kartu su A. V., galimai dėl to įvykio ir buvo aiškinimasis, bet jis (L. B.) konkrečiai nežino, ar dėl to įvykio čia buvo. Teismas juos pripažino kaltais, jis (L. B.) pripažįsta kaltę savyje dalinai, tai A. V. galimai ėjo dėl to įvykio pasiaiškinti. Ikiteisminio tyrimo metu jis (L. B.) buvo apklaustas 2024 m. gegužės 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad A. V. yra jo draugas, buvo ir jo kaimynas, tačiau dabar jau A. V. išsikraustė ir ryšių nelabai palaiko. A. G. yra jo kaimynas iš kitos laiptinės. Su juo yra buvę problemų, yra apsistumdę, dėl ko jo (L. B.) atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. G. dažnai šūkauja pro atidarytą kambario langą, priekabiauja prie praeivių, įžeidinėja juos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Yra pripažinęs, kad būtent jis (A. G.) yra nuplėšęs nuo jo (L. B.) automobilio valstybinius numerius, taip pat pripažino, kad tai jis (A. G.) pripylė kačių kraiko tiek į jo (L. B.), tiek į A. V. pašto dėžutes. Su A. G. kaimynai pastoviai turi problemų, ypač dėl šūkavimo pro langą. 2024 m. kovo 16 d., maždaug apie 19.00 val. susitiko su A. V. ir vartojo alkoholį prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jie buvo dviese, pasislėpę atokiau nuo praeivių, kad niekam neužkliūtų. Maždaug po valandos išgirdo, kaip pro (duomenys neskelbtini) aukšto kambario langą pradėjo rėkauti A. G., jis rėkavo vėl įvairius rusiškus necenzūrinius keiksmažodžius praeivių atžvilgiu, jų atžvilgiu jis nieko nesakė. A. V. jam pasakė, kad nepatinka tokie A. G. priekabiavimai prie pašalinių asmenų, tuo labiau, kad pro šalį vaikšto ir maži vaikai, tad nutarė eiti su A. G. pasikalbėti ir iš karto įėjo į A. G. laiptinę ir pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Jis (L. B.) neskubėdamas pradėjo eiti link A. V., kuomet, jam (L. B.) jau būnant 3 namo aukšte, išgirdo trenkimo garsą (lyg būtų trenkta su lazda į galvą), tačiau kas tiksliai ten įvyko, nematė. Po šio garso pamatė, kad A. V. pradėjo leistis žemyn link jo (L. B.). Pamatė, kad A. V. yra visas kruvinas, galvos centrinė dalis buvo praskelta. Jis apkabino A. V. ir padėjo jam leistis žemyn į lauką, vis žvilgčiojo į viršų ar A. G. neina paskui juos. Išėjus jiems į lauką, iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. A. V. pasodino ant šaligatvio ir laukė atvykstant pagalbos. Jiems belaukiant, į lauką atėjo A. G., paaiškino, kad jis šiek tiek pasikarščiavo dėl to, kad neva A. V. atėjo į jo „zoną“, tačiau daugiau nieko nepasakė. Atsiprašė A. V. ir laukė kartu su jais policijos. Atvykus pareigūnams padiktavo savo asmens duomenis, paaiškino, kad paties fakto dėl A. V. sužalojimo nematė, tad paaiškinti nieko negalėjo ir išėjo namo. Kadangi tuo momentu buvo streso būsenoje, tad ką tiksliai galėjo nurodyti policijos pareigūnams, nepamena. Po šio įvykio buvo susitikę su A. V., bandė sudėlioti visas įvykio aplinkybes. A. V. paaiškino, kad tą vakarą A. G. jam užsimojo trenkti kažkokia lazda, jis (A. V.) dar bandė rankomis ją sugauti, tačiau nesėkmingai, ko pasėkoje jam buvo suduota į galvos sritį. Logiškai mąstant, jei A. V. būtų kritęs pats nuo laiptų, mano, kad galvos praskėlimas būtų šone, o ne per patį centrą. Prisiminė, kad A. V., po šio įvykio praėjus kelioms savaitėms, jam sakė, kad buvo sutikęs A. G. parduotuvėje, pasakė, kad yra parašęs pareiškimą ir jam bus nemalonumų dėl sveikatos sutrikdymo. Kiek suprato, A. V. jo atsiprašė ir pripažino, kad tą vakarą pasikarščiavo trenkdamas jam (1 t., b. l. 91-94).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas L. B. nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar A. V. sutiko antrame, ar kitame aukšte, o dėl garso nėra tikras, ar šis susitrenkė į laiptus, ar buvo smūgis. Apklausos metu jis (L. B.) galėjo padaryti pastaba, bet neparašė. Teismas gali vadovautis jo paaiškinimais, jis nėra tikras, kad taip buvo, bet gal tuo momentu galvojo, kad taip buvo. Jei taip sakė, greičiausiai tuo metu spėjimo būdu manė, kad taip buvo. Kaltinamąjį A. G. po įvykio netikėtai sutiko gatvėje, šis kalbėjo, kad pergyvena dėl šios nelaimės ir gailėjosi, kad taip atsitiko, sakė, kad nori susitaikyti, A. G. sakė, kad A. V. paslydo ir susitrenkė galvą, kad ne A. G. jį sužalojo, o kad A. V. nugriuvo ir susižalojo. Dėl teismo paaiškinimų nieko nesakė, tik sakė, kad nori susitaikyti. Byloje yra ekspertizė ir ekspertai gali paaiškinti, kaip buvo. Galbūt A. V. nugriuvo, o policijos pareigūnams jis (L. B.) pasakė taip, kaip jam sakė A. V.. Su A. V. po įvykio buvo susitikęs kitą dieną, ar po kurio laiko, jie apkalbėjo situaciją, A. V. sakė, kad norėjo taikiai pasikalbėto su A. G., kad neprisimena, kaip viskas buvo, nes buvo išgėręs, tačiau sakė, kad bandys susisiekti su A. G. ir išsiaiškinti, kad nebūtų pykčių. Apie tą vakarą A. V. jam pasakojo, kad susitiko su A. G. laiptinėje 4-5 aukšte, kad prasileido smūgį į galvos sritį su kažkokia lazda, nežino, ar metaline. Yra ekspertai, kurie gali išaiškinti, kaip ten buvo. Jis (L. B.) savo žodžių neneigia, bet tegul ekspertai išaiškina.

Ekspertė Rasa Gaidienė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė paaiškinimus dėl išvados. Įprastomis sąlygomis žmogus viršugalvyje negali pasidaryti tokios žaizdos, taip pat ta žaizda yra nemažo dydžio, o griūnant ir atsitrenkiant į plokščią paviršių paprastai būna nedidelė žaizda. Dėl susižalojimo į turėklą tai ji nežino, ar bylos medžiagoje yra tokie duomenys, kad asmuo pats galėjo susižaloti į turėklus. Gal ir gali būti kažkokios išskirtinės, neįprastos sąlygos, bet šiaip nėra būdinga taip susižaloti, o ar asmuo galėjo susižaloti stodamasis, ji negali pasakyti, nes nežino, ar byloje yra tokios aplinkybės. Darydama išvadą, ji asmenį apžiūrėjo gyvai, iš to, ką ji matė, savo išvadas patvirtina.

2024 m. kovo 19 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas A. V., pageidaujantis pranešti apie įvykį, nurodė, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 21.00 val., namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, žodinio konflikto metu, jo pažįstamas A. G., paėmęs savo abejomis rankomis galimai metalinį strypą, vieną kartą trenkė jam (A. V.) į galvos sritį, jam (A. V.) bandant paimti iš jo strypą, A. G. sužeidė jam kairės rankos plaštaką bei antrą kartą su strypu trenkė jam (A. V.) į galvos sritį. Po tokių A. G. veiksmų jis jautė fizinį skausmą ir (duomenys neskelbtini) jam buvo susiūta žaizda pakaušio srityje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 1-8).

2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2024 m. kovo 17 dienos bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-03-17 11_09_49)“. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir skambinančio pranešėjo, pranešėjas nurodo, kad norėtų sužinoti dėl vakar įvykio, buvo sveikatos sutrikdymas, jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), nes jam sumušė galvą, ir nelabai ką atsimena. Galvą jam praskėlė (duomenys neskelbtini), prie namo, tačiau jis neatsimena, ar rašė pareiškimą, teiraujasi, ar yra užfiksuotas pareiškimas. BPC darbuotojas paaiškina, kad jei asmuo pranešė medikams, kad jį sumušė, medikai automatiškai praneša policijai apie įvykį, tačiau BPC neturi tokių duomenų bazių pažiūrėti, todėl jie užregistruos, o policija susisieks su pranešėju ir pasiaiškins. Pranešėjas patikslina, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), buto laiptinėje, bet ne savo, o kitoje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) žiūrint nuo (duomenys neskelbtini). Aukšto, kuriame buvo sumuštas, nelabai atsimena, gal (duomenys neskelbtini). Jis buvo pavartojęs kažkiek, neblaivus. BPC darbuotojas teiraujasi, ką asmuo veikė toje laiptinėje, pranešėjas atrodo, kad ten buvo pažįstamas asmuo, kuris kažkaip prisišnekėjo, pranešėjas tiesiog norėjo nueiti pasiaiškinti, o kai nusisuko, tas asmuo paleido iš kažko smailaus pranešėjui į galvą, jis prarado daug kraujo, jį sutvarstė. Mušęs asmuo daugmaž pažįstamas, su juo buvo bėdų, vieną kartą buvo su juo išgėrę, tiesiog žinomas asmuo. Tas asmuo gyvena toje laiptinėje, kur viskas vyko. Pranešėjas prisistato A. V.. Patikslina, kad buvo sumuštas maždaug 8-9 valandą vakaro (1 t., b. l. 42-45).

2024 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), daugiabučio (duomenys neskelbtini) laiptinė, kurioje butai yra nuo (duomenys neskelbtini). Praėjus lauko duris ir įėjus į laiptinę yra matomi laiptai, vedantys į kitus daugiabučio laiptinės aukštus. Apžiūrėjus 4 ir 5 aukštus, įvykio vietoje pėdsakų nerasta. Vaizdo fiksavimo kameromis laiptinė nėra filmuojama (1 t., b. l. 23-31).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis A. G. iš pradžių savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną, būdamas savo buto balkone, apsižodžiavo su nukentėjusiuoju A. V., kuomet pamatė, kad šis eina į jo laiptinę. Nurodė, kad išėjo A. V. pasitikti, tačiau prieš jį nesmurtavo, A. V., jį pamatęs, pats prarado pusiausvyrą ir krisdamas susitrenkė galvą į laiptus. Tačiau apklaustas kito teisiamojo posėdžio metu, po liudytojų apklausos, kaltinamasis savo poziciją pakeitė, nurodė, kad pripažįsta jam inkriminuojamus veiksmus, kad pamatęs, kad laiptinėje link jo eina piktai nusiteikęs A. V., trenkė šiam į galvos sritį su iš namų atsineštu pagaliu, tik tas strypas buvo ne metalinis, o medinis. Nurodė, kad taip veikė iš išgąsčio, norėdamas apginti savo sveikatą ir turtą, tačiau supranta, kad tai nepateisina jo veiksmų, nežino, ar buvo reali grėsmė. Teismas savo ruožtu neturi pagrindo tikėti, jog kaltinamajam buvo kilusi reali grėsmė ir susidariusi būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, ypač atsižvelgiant į tai, kad A. G. pats išėjo į laiptinę pasitikti ateinančio nukentėjusiojo, turėdamas lazdą ir tokiu būdu akivaizdžiai pasiruošęs nukentėjusiojo atžvilgiu smurtauti. Kaltinamasis A. G. pats nurodė, kad supranta, jog turėjo elgtis kitaip, galimai turėjo užsidaryti bute ir kviesti policiją. Taigi, kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Be kaltinamojo prisipažinimo, tai, kad jis nurodytomis aplinkybėmis sužalojo nukentėjusįjį A. V., patvirtina nukentėjusiojo A. V. parodymai, 2024 m. kovo 19 d. protokole-pareiškime, kurį A. V. pateikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodytos aplinkybės, liudytojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris, nors ir nematė momento, kuriuo buvo sumuštas nukentėjusysis A. V., patvirtino, kad po įvykio nukentėjusysis jam sakė, jog A. G. jam trenkė kažkokia lazda, taip pat vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų visuma. Specialisto išvadoje nurodyta, kad, remiantis A. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, A. V. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, poodinė kraujosruva kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. kovo 16 d. Sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Taip pat prie specialisto išvados pridėtame 2024 m. rugsėjo 27 d. specialisto paaiškinimų protokole specialistė R. Gaidienė paaiškino, kad specialisto išvadoje nustatytas sužalojimas viršugalvyje, nėra būdingas nei kritimui, nei griuvimui. Šias išvadas ekspertė patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, jog A. G., 2024 m. kovo 16 d., apie 20 val., daugiabučio namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su A. V. metu, tyčia vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kietu buku daiktu sudavė A. V. į galvos sritį, nukentėjusiajam kaire ranka užsidengus galvą, tuo pačiu daiktu tyčia sudavė vieną kartą į galvos sritį, taip nukentėjusiajam A. V. padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje, poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie kaltinamojo A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad kaltinamajam A. G. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis nukentėjusiajam sudavė metaliniu strypu, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog tai buvo ne metalinis strypas, o medinė lazda. Įvertinus tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis A. V. negalėjo tiksliai nupasakoti, kokiu būtent daiktu jam buvo suduota, ar tai buvo strypas, ar lazda, ir iš ko šis daiktas buvo padarytas, o minėtas daiktas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas ir apžiūrėtas, teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad buvo suduota būtent metaliniu strypu, ir nurodo, kad nukentėjusiajam buvo suduota ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu kietu buku daiktu, kadangi tik šios daikto savybės buvo neginčijamai nustatytos byloje esančia specialisto išvada. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia jo esmės ir kaltinamojo padėties nesunkina.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra teisiamas pirmą kartą Lietuvoje, nors praeityje buvo teistas užsienyje ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 125-134), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 136-156), vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 158-159), gydytas (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-213/2024 nurodyta, kad nėra duomenų, kad A. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 116).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje yra teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelnesnių įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Civilinis ieškinys bei daiktiniai įrodymai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 156,50 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų A. V. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 156,50 Eur (1 t., b. l. 100-101). Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateikto 2024 m. gegužės 6 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad A. V. buvo suteiktos šios paslaugos: kompiuterinė tomografija, skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga ir chirurgo paslauga dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, bendra paslaugų kaina 156,50 Eur (1 t., b. l. 102). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. V. minėtas sužalojimas (muštinė žaizda viršugalvyje) buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo A. G. nusikalstamų smurtinių veiksmų, taigi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirta 156,50 Eur turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika, todėl A. G. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo A. G. pilna apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 156,50 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašais bei „Body cam“ vaizdo įrašu, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo A. G. 156,50 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso įrašais bei „Body cam“ vaizdo įrašu, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė