- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-506-245/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04956-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m kovo 21 d. nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2013-07-31 Kauno apylinkės teismo nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m kovo 21 d. nutartimi tenkintas M. K. prašymas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams terminas sutrumpintas, nustatant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pasibaigia šios nutarties įsiteisėjimo dieną.
Šalies argumentai
Institucija, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Skunde tvirtinama, kad M. K. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Įstatymo leidėjas už minėto nusižengimo padarymą sankcijoje numatęs pakankamai griežtą nuobaudą tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą. Skunde nurodomas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių kėliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 str. 3 d., kuriame nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. O šio įstatymo 24 str. 4 d. nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieneriems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą. Tačiau M. K. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus taikomos SEAKĮ 24 str. 4 d. nuostatos, todėl nebus pasiekti ir įstatymo leidėjo nuobaudos skyrimo tikslai – užkirsti kelią teisės pažeidimams, kurie priskiriami prie pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų.
Skunde nurodoma, kad įstatymas aukščiau užkelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tai, kad M. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas. Pats M. K. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Be to, būtina atsižvelgti į nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje.
Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 329 str. taikymas negali būti sąlygojamas vien tik formalių, minėtame straipsnyje nurodytų, sąlygų buvimo konstatavimu, būtina įvertinti ir pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
M. K. pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių ir pavojingų, todėl SEAKĮ įtvirtinta griežta teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarka. Aplinkybė, kad apeliantas pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, neleidžia teigti, jog ateityje jis nenusižengs, atsižvelgiant į tai, jog praeityje administracinėn atsakomybėn jau buvo patrauktas. Skunde išreiškiama nuomonė, kad jog alkoholio koncentracija kraujyje 0,63 promilių negali būti laikoma nežymiai viršijanti leistiną normą, nes įstatymų leidėjas, įtvirtinęs alkoholio koncentraciją kraujyje 0,40 promilių kaip leistiną, jau daro išlygą transporto priemonių vairuotojams. O 0,63 promilių neblaivumas leidžia daryti išvadą, kad tokioje būsenoje asmuo, turėdamas ir valdydamas padidinto pavojingumo priemonę – automobilį, kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įstatymų leidėjas alkoholio koncentracijos kraujyje viršinimą traktuoja kaip pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK ir numatydamas griežtą sankciją, apeliuoja į pažeidimo pavojingumą. Skunde tvirtinama, kad M. K. žinojo savo priešingo teisei veikimo pasekmes, praeityje skirtos administracinės nuobaudos jo atžvilgiu nepasiekė įstatyme įtvirtintų tikslų. Institucijos nuomone, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir pažeista kitų asmenų teisė į saugią aplinką.
Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad ji gali būti skundžiama per 7 dienas, kadangi turėjo vadovautis ne ATPK 302¹⁵ str. 1 d., o 302⁴ str. kadangi ATPK 302⁸ str. nustato kitokią apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarką nei ATPK 302¹⁵ str. ATPK 302⁴ str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, M. K. prašo skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Institucija teisi, nurodydama, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, o būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks buvo nustatytas neblaivumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas svarbias aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Visgi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas būtinas ir svarbias nubaustą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, formaliuosius įstatymo reikalavimus bei pagrįstai M. K. atžvilgiu taikė ATPK 329 straipsnio nuostatas.
Pagal Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Ir nors Institucija teisi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra numatyta griežta teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarka tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama vieneriems metams ir ilgiau, tačiau ši tvarka negali būti laikoma nei papildoma nuobauda asmeniui, kuriam atimama teisė vairuoti, nei užkirsti kelią teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimui, kai egzistuoja visos tam būtinos sąlygos. O iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. anksčiau už administracinės teisės pažeidimus apskritai baustas tik du kartus – abu kartus padarė KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo labai piktybiški ir pavojingi, be to, anksčiau jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, o tai rodo, kad M. K. nėra linkęs dėsningai daryti ypač pavojingus teisės pažeidimus. Pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Po nuobaudos skyrimo daugiau teisės pažeidimų nepadarė, suprato savo elgesio neleistinumą, o dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Žinoma, M. K. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, tačiau sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu jam nustatytas neblaivumo laipsnis gana nedaug viršijo leistiną normą (alkotesterio rodmenimis nustatytas 0,63 promilės girtumas), paskirta bauda sumokėta, tvirtina pasimokęs iš savo padaryto pažeidimo, pasižada ateityje laikytis įstatymų nuostatų, būti drausmingu vairuotoju. Vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbe, darbovietė ir Raudonės seniūnija jį charakterizuoja teigiamai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje įrodytos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo išvada, jog yra pagrindas M. K. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Vis dėlto sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, greičiausiai vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ str., neteisingai nurodė nutarties apskundimo terminą, kadangi šio straipsnio tvarka atskiraisiais skundais nutartys yra skundžiamos tik tuo atveju, kai tai nustato šis kodeksas, o tokie atvejai yra išvardinti ATPK 296 str., 302⁴ str., 302⁶ str., ir plečiamai ši teisės norma negali būti aiškinama. Šiuo atveju priimta nutartis skundžiama ATPK 302⁴ str. 2 d., t.y. apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos, o ir ATPK 302⁸ str. nustato kitokią apeliacinio skundo priėmimo ir perdavimo aukštesnės instancijos teismui tvarką nei ATPK 302¹⁵ straipsnis, kuriame nėra nuostatų įvykdyti analogiškus ATPK 302⁸ straipsnyje numatytus reikalavimus.
Visgi pabrėžtina, kad dėl šio netikslumo Institucijos teisė apskųsti ginčijamą nutartį nebuvo pažeista, o ši formali klaida skundžiamos nutarties nedaro neteisėta ir vien dėl to ji negali būti naikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m kovo 21 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.