- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- A18.-3518-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03167-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. N.
- Institucija
- Migracijos departamento prie LR Vidaus ministerijos Kontrolės skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui D. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 507 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N., 2020 m. liepos 13 d., laikotarpiu nuo 13.26 val. iki 13.50 val., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamento) vyresniosios specialistės I. Š. tarnybinio elektroninio pašto adresu nusiuntė įžeidžiančio turinio laišką, kuriame žemino valstybės tarnautoją I. Š. ir Lietuvos Respubliką tokiais žodžiais: „Būk prakeikta tu, Lietuvos naciste ir prakeikta ši Lietuvos Respublika, tapusi valstybe budeliu“, „būkite prakeikti su savo respublika“, „būkite prakeikti su tokia lietuva“, „Tegu bus prakeikta Lietuvos Respublika – valstybė budelis ir tokie jos tarnautojai kaip I. Š.“. Tokiu būdu A. N. pažemino I. Š., kaip valstybės tarnautojos, garbę ir orumą. Tokiais veiksmais A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas A. N. nurodė, kad jis žino, dėl ko yra surašytas protokolas. Įvardintus veiksmus padarė, bet yra klausimas kodėl. Tokį laišką jis parašė atsakydamas į I. Š. laišką. Jis to nelaiko įžeidimu, čia yra faktai. Jis nepripažįsta to, kad įžeidė pareigūnę. Jis gimė Lietuvoje ir visą gyvenimą pragyveno, kelis metus pragyveno (duomenys neskelbtini), tai buvo (duomenys neskelbtini) m., prasidėjo 1979 m. institutas Lietuvos pilietybės, žadėjo, kad visi bus vienodi prieš įstatymą ir teisės tokios pačios bus visų. Vėliau Lietuvos Respublika pradėjo griežtinti rėžimą. Nors jis gimė Lietuvoje, bet nebegalėjo išvykti iš Lietuvos be leidimo, jam reikia turėti du dokumentus. Anksčiau jokių problemų su tais dokumentais nebuvo. Paskutinį kartą jis laukė 4 mėnesius, nors įstatymas reikalauja per mėnesį, už tuos dokumentus turi mokėti 5 kartus daugiau, nei kiti moka už pasą. Jam reikia dviejų leidimų ir penkių kelioninių dokumentų, tai yra kankynė. Maža to, kaip jau paaiškino, jiems žadėjo, kad visi bus vienodi prieš įstatymą, lietuviams užskaitė visus diplomus, kurie buvo įgyti sovietiniais laikais, o jam siūlė išlaikyti egzaminą. Žadėjo, kad visi bus lygūs, tačiau dabar jis yra atvykėlis iš kitos šalies, jį departamentas ne kartą vadino pabėgėliu. Tam, kad gautų Lietuvos pilietybę, jam buvo pareiškę, kad jis turi pristatyti pažymą, kad nebuvo teistas i trauktas administracinėn atsakomybėn, kai gyveno (duomenys neskelbtini), ir jam pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini) ambasadą ir atnešti pažymą. Čia irgi yra jo pažeminimas, šalis, kurioje jis gimė, dabar tapo getu. Ar yra tokie straipsniai kažkuriam kodekse, kad tai, jog jis nenori paimti pilietybės, yra nusikaltimas, jei ne, tai kodėl jį nubaudė, kodėl jis turi gyventi kaip gete. Jeigu žmogus nebuvo baustas Lietuvos Respublikoje, tai čia tikrai yra pažeminimas. Jis yra nubaustas, nes turi mokėti už dokumentus penkis kartus daugiau ir negali savo noru išvykti į Lenkiją ar Latviją be specialaus dokumento, o juos gauti yra problema. Paskutinį kartą, kai jis tvarkė dokumentus, jam padėjo buvusi viršininkė, kadangi ji moka naudotis internetu, jam išėmė dokumentą. Kai jie pradėjo forminti, reikėjo pristatyti kelionės dokumentą, kur ir kada, ir tas dokumentas galioja 2 metus, kur čia pasakyta, kad leidimas gyventi yra kelionės dokumentas, ir su juo negalima keliauti. Jis 4 mėnesius laika dokumentų, ar čia ne įžeidimas. Jis pripažįsta, kad parašė laišką, kuris yra nurodytas, bet to jis nelaikė įžeidimu, pareigūnė buvo to nusipelniusi. Jis tokį savo elgesį pateisina. Laiškas, kurį jis gavo, buvo reikalavimas sumokėti 62 eurus tam, kad gautų pilietybę, jis mano, kad čia yra korupcija. Jis nori reikšti kaltinimus dėl genocido pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnį, ten parašyta, kad genocidu gali būti kaltinamas žmogus ar valstybė, jei pažeidinėjamos teisės.
Teismo posėdyje Migracijos departamento įgaliotas atstovas parodė, kad dėl patvirtintos protokolo formos jie negalėjo įrašyti, kad specialistė šiuo metu yra nukentėjusioji, ji vykdė savo teisėtas funkcijas. Migracijos departamentas privalo vengti situacijos, kad asmuo būtų be pilietybės, todėl A. N. pasiūlė tvarkyti dokumentus dėl pilietybės. Pareigūnė buvo įžeista laiške, ne tik ji, bet ir kiti Migracijos departamento specialistai, kurie vadovaujasi įstatymu. A. N. specialistė išsiuntė standartinį laišką, kuris atitinka įstatymus ir pilietybės dokumentų rengimo aprašą ir kitus reikalavimus. Norint įgyti pilietybę, pareiškėjas turi įvykdyti tam tikrus nurodytus reikalavimus, jis turėjo pateikti galimus teistumus, tai nereiškia, kad jis buvo teistas. Visi šie dokumentai yra numatyti įstatymo ir rengimo aprašo. Migracijos departamentas mano, kad A. N. savo teises galėjo ginti teisėtais būdais ir priemonėmis, galėjo paprašyti paaiškinti, tačiau šiomis teisėmis jis nesinaudoji, jis įžeidė specialistę, kuri parašė tarnybinį pranešimą apie šį pažeidimą. Jis pažymi, kad savo rašė A. N. įžeidinėjo ir Lietuvos valstybę, ir kitus valstybės tarnautojus, kurie pagal bylos kontekstą vadovaujasi teisės ar kitais aktais, tokie jų raštai neišeina iš įstatymo ribų. Tai nebuvo neformalus susirašinėjimas, buvo siųsta tarnybiniu raštu. Darbo metu paniekinti konkrečią pareigūną ir tokį jos įžeidimą matys visi kiti darbuotojai, kadangi tai yra specialistės tarnybinis el. paštas, kuriame gavus laišką reikia jį įregistruoti ir nešti viršininkei. Šiuo atveju tą raštą matė daug žmonių, mažiausiai du viršininkai, kanceliarijos darbuotoja. Specialistė vykdė savo pareigą ir nepasakė nei vieno asmeniško žodžio A. N.. Pilietybė buvo siūloma, A. N. parašė, kad minėta specialistė parduoda pilietybę, kas iš esmės yra nusikaltimas. Tai yra lengvai patikrinama ir akivaizdžiai melaginga. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžiasi, kad yra pažeidžiamos jo teisės, tačiau jis tomis teisėmis nesinaudojo. Departamente yra rašomi pareiškimai dėl juridinių faktų, kurie patvirtintų, kad asmenys turi gauti leidimus nuolat gyventi. Šiuo atveju A. N. padėtis palankesnė, jis turi teisę įgyti Lietuvos pilietybę ir važinėti kur nori. Kadangi asmenys be pilietybės turi vadovautis reikalavimais, tai specialistė apie tokią teisę A. N. informavo. Jie mano, kas jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Taip pat nori pažymėti, kad A. N. patį įstatymo laikymąsi laiko įžeidimu. Jo nenoras pasinaudoti teise ir būti įžeistam, kad jis gali kažką papildomai padaryti, jų vertinimu, gali būti vertinamas chuliganišku. Vietoje to, kad jis vadovautųsi specialistės pateikta informacija, jis chuliganiškai įžeidinėja specialistę, kitus valstybės tarnautojus ir pačią valstybę. Prašo vadovautis išsakytais argumentais ir A. N. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 507 straipsnį.
Migracijos departamento vyriausiojo specialisto A. P. 2020 m. spalio 22 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 4500-ANR_P-146-2020 užfiksuotos esminės A. N. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokole esančiame A. N. rašytiniame paaiškinime pastarasis nurodė, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė I. Š. išsiųstu 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-21-9541, ypač 4 punktu, pažemino jo orumą (b. l. 12-14). Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime A. N. nurodė, kad jis nesutinka su administraciniu nusižengimu ir prašo į administracinio nusižengimo protokolą nerašyti administracinio nurodymo (b. l. 11).
Migracijos departamento vyresniosios specialistės I. Š. 2020 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl A. N. elektroninio laiško ji nurodė, kad vykdydama Migracijos departamento siekį sumažinti asmenų be pilietybės, gyvenančių Lietuvoje, skaičių, 2020 m. birželio 29 d. asmeniui be pilietybės A. N., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), registruotu paštu išsiuntė pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kokius dokumentus reikia pateikti prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Pranešimą prasirašė elektroniniu parašu. 2020 m. liepos 13 d. į savo elektroninį paštą ji gavo iš A. N. elektroninio pašto atsiųstą įžeidžiantį elektroninį laišką, kurį perskaičiusi persiuntė Vilniaus skyriaus vedėjui A. G. ir patarėjai R. K.. Daugiau el. laiškų iš A. N. negavo (b. l. 1).
Migracijos departamento vyresniosios specialistės I. Š. rašte dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, siųstame A. N., nurodyta, kad Migracijos departamentas siekia sumažinti asmenų be pilietybės, gyvenančių Lietuvoje, skaičių. Jūs (A. N.) gimėte Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtai nuolat čia gyvenate pastaruosius penkerius metus ir nebuvote įgijęs kitos valstybės pilietybės. Esant minėtoms sąlygoms, Migracijos departamentas informuoja, kad Jūs galėtumėte kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Kartu su prašymu suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka turite pateikti:
1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2. dokumentus, patvirtinančius, kad turite teisėtą pragyvenimo šaltinį;
3. dokumentus, patvirtinančius, kad išlaikėte valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus (pastabose nurodyta, kad šių dokumentų nereikia pateikti asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų);
4. pažymą dėl (ne)teistumo (tai yra užsienio valstybių, kuriose iki atvykimo į Lietuvą gyvenote, institucijos, patvirtinančios, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje nebuvote baustas laisvės atėmimo bausme už tyrinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje nebuvote baustas už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiuos nusikaltimus, ar neišnyko.
5. sumokėti valstybės rinkliavą – 62 Eur.
Atvykti į Migracijos departamento teritorinį padalinį pateikti prašymą galite tik prieš tai rezervavę laiką interneto puslapyje www.migracija.lt („Vizito rezervacija“), norėdami pasikonsultuoti, skambinkite į Migracijos departamento skambučių centrą tel. 8 707 67000 arba rašykit el. paštu info@migracija.gov.lt (b. l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
A. N. 2020 m. liepos 13 d., 13.50 val. atsiųstame el. laiške iš adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)@migracija.gov.lt, rašoma:
„Neseniai iš Lietuvos migracijos departamento gavau „laimės raštą“, pasirašytą vyresniosios specialistės I. Š., rašte siūloma nusipirkti Lietuvos pilietybę. Iš esmės net nebrangu – tik 62 eurai, na, ir, žinoma, pateikti pažymas. Iš vienos pusės malonu, kad Lietuva prisiminė, kad joje kažkada gimiau, iš kitos pusės, lyg ir apmaudu, kad specialistė rašo, jog gyvenu Lietuvoje tik penkerius metus, kažkodėl išbraukdama iš gyvenimo nei daug, nei mažai – (duomenys neskelbtini) metų. Na, visa tai gal ir pakęsčiau, bet privalomas reikalavimas pateikti mano pažymą dėl (ne)teistumo iš kitų valstybių, kuriose gyvenau prieš persikeldamas į Lietuvą, verčia mane šį laišką kvalifikuoti kaip aštrių patyčių pavyzdį. Jei nepriimti domėn mano išvykimų į komandiruotes praeito amžiaus devyniasdešimtaisiais metais, ilgam laikui buvau išvykęs tik (duomenys neskelbtini) m.
Ką galiu atsakyti į tokį Lietuvos specialistės I. Š. siūlymą, iš esmės pavogusios iš manęs visą mano gyvenimą Lietuvoje? Būk prakeikta tu, Lietuvos naciste, ir prakeikta ši Lietuvos Respublika, tapusi šia budele valstybe.
Prieš šešerius metus jam reikėjo keisti leidimą gyventi. Maža to, kad man informacijoje pamelavo ir aš 2 valandas išstovėjau ne toje eilėje, bet dar surengė tikrą kankinimą, priversdami laukti savo numerio eilėje daugiau kaip 90 minučių, po to, kai užsidegė prieš tai esantis. 90 minučių nejaunam žmogui neturėti galimybės nei minutei pasišalinti, kad nepradingtų kelios laukimo valandos – būkite prakeikti su savo respublika.
Praėjusiais 2019 m. prireikė keisti leidimą gyventi, paprašiau man išduoti Kelionės dokumentą. Nuo registracijos dienos iki tos dienos, kol gavau, praėjo 4!!!!! mėnesiai. Ir jūs man siūlote tapti tokios valstybės piliečiu? Būkite prakeikti su tokia „lietuva“.
Tuo metu, kai buvo įvedamas Lietuvos pilietybės institutas, Lietuvos Respublika suprato, kad pilietybė – tai ne apynasris ant kaklo, kurį privalo užsidėti kiekvienas Lietuvos gyventojas ir, kuris garantuotų tokiems gyventojams, kaip aš, lygias teises su Lietuvos Respublikos piliečiais, išskyrus teisę balsuoti ir būti išrinktam. Tačiau ar galima kalbėti apie lygias teises, jei Lietuvos Respublika atvirai tyčiojasi iš asmenų be pilietybės ir negana to, tiesiog apiplėšinėja, priversdami mokėti už dokumentus 5 !!!! kartus daugiau nei moka pilietis už pasą. Tegu bus prakeikta Lietuvos Respublika – valstybė budelis ir tokie jos tarnautojai kaip I. Š.“ (b. l. 2-3, 6-7).
Motyvuojamoji dalis
ANK 507 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu .
Teismų praktikoje išaiškinta, kad įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę – ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į valstybės tarnautoją, kokie konkrečiai žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, ar minėti žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš atliktus tarnautojo veiksmus, ar jie buvo nukreipti į tarnautojus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų garbę ir orumą. Svarbu ir tai, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar asmuo nebuvo išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan. (Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-324-348/2017). Įžeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę, konstatuojamas tada, kai pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Paprastai pareigūno garbę ir orumą žeminančiais žodžiais pripažįstami užgaulūs, tiesiogiai į pareigūną nukreipti žodžiai bei necenzūriniai keiksmažodžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-2013).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. N. kaltė padarius ANK 507 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta. Pažymėtina, kad teismo posėdyje A. N. pripažino, jog jis parašė byloje aptariamą elektroninį laišką valstybės tarnautojai I. Š., tačiau nelaikė to įžeidimu, kadangi, jo nuomone, pareigūnė buvo to nusipelniusi. Taigi, A. N. iš esmės pripažįsta jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau šių veiksmų nelaiko užtraukiančiais administracinę atsakomybę pagal ANK 507 straipsnį.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad A. N. elektroninis laiškas I. Š. buvo atsiųstas kaip atsakas į I. Š. jam nusiųstą raštą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas raštas, kaip teisingai pažymėjo Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje, yra standartinio, formalaus pobūdžio tarnybinis raštas. Vienintelė jame nurodyta asmeniškai A. N. apibūdinanti informacija yra: „Jūs gimėte Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtai nuolat čia gyvenate pastaruosius penkerius metus ir nebuvote įgijęs kitos valstybės pilietybės. Esant minėtoms sąlygoms, Migracijos departamentas informuoja, kad Jūs galėtumėte kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka“. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo minėtos informacijos laikyti kaip asmeniškai įžeidžiančios A. N., minėtu raštu tiesiog konstatuojama, kad jis atitinka asmens, galinčio kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, požymius. Toliau minėtame rašė išdėstyta tokio kreipimosi tvarka, kuri, įskaitant ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens akcentuojamą 4 punktą, nėra asmeninio pobūdžio ir, teismo vertinimu, negali būti pagrįstai laikoma kaip asmeniškai įžeidžianti A. N. ir išprovokuojanti tokį jo elgesį.
Teismas taip pat pažymi, kad A. N., nesutikdamas su rašte nurodyta informacija ar kilus kokių nors kitų neaiškumų, galėjo savo tariamai pažeistas teises ginti teisėtais būdais, tačiau vietoje to pasirinko parašyti užgaulaus ir įžeidžiančio turinio elektroninį laišką I. Š., jame vartodamas tokias frazes: „Būk prakeikta tu, Lietuvos naciste ir prakeikta ši Lietuvos Respublika, tapusi valstybe budeliu“, „būkite prakeikti su savo respublika“, „būkite prakeikti su tokia lietuva“, „Tegu bus prakeikta Lietuvos Respublika – valstybė budelis ir tokie jos tarnautojai kaip I. Š.“. Akivaizdu, kad šios laiške išsakytos frazės yra žeminančio pobūdžio tiek valstybės tarnautojos I. Š., tiek Lietuvos Respublikos valstybės atžvilgiu, ir jos neabejotinai laikytinos žeminančiomis valstybės tarnautojo garbę ir orumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad tokie A. N. veiksmai atitinka ANK 507 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog A. N. veiksmai yra kvalifikuoti pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad ANK 507 straipsnis dalių neturi, todėl ši klaida taisytina, nurodant, jog A. N. veiksmai kvalifikuojami ne pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 507 straipsnį.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta A. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į A. N. asmenybę – neteistas, duomenų apie jo administracinį baustumą byloje nėra, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis administracine tvarka nebaustas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ANK 507 straipsnio sankcijoje, kurios dydis nustatytinas lygus įstatymo sankcijoje numatyto baudos dydžio vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119278859.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.