Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K., Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 507 straipsnyje ir nubaustas 50 Eur dydžio bauda. T. K. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. sausio 27 d. 14.28 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), garsiai, girdinti kitoms skyriaus darbuotojoms, vyriausiąją specialistę A. L. pavadino „durne“, tuo pažemino valstybės tarnautojos garbe ir orumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. K. skundžia šį Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Teismas neįvertino visų aplinkybių susijusių su pasakytais žodžiais, t. y., kad frazę „jus durniai“ pasakė po to kai išgirdo, jog jo vaikas yra ne su motina, o pas močiutę, bei taip pasakė klausimo forma, o ne tiesiogiai nukentėjusiajai. Apeliantas pažymi, kad nesiekė ir nenorėjo įžeisti nukentėjusiosios. Pasakyti žodžiai buvo ištarti nesąmoningai dėl didelio susijaudinimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į T. K. apeliacinį skundą nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino visus surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą nutarimą, todėl prašo apeliacinio skunde netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. K. apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde T. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 507 straipsnyje. ANK 507 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo <...> garbės ir orumo pažeidimą, reiškiamą rodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę - ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į valstybės tarnautoją, kokie konkrečiai žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, ar minėti žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš atliktus tarnautojo veiksmus, ar jie buvo nukreipti į tarnautojus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų garbę ir orumą. Didelę reikšmę turi ir įžeidžiančių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, ar žodžiai buvo vartojami pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Pats valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą. Svarbu ir tai, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar asmuo nebuvo išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan.Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad T. K. 2017 m. sausio 27 d. apie 14.28 val. lankėsi (duomenys neskelbtini), pas šio skyriaus darbuotoją – vyriausiąją specialistę A. L., dėl problemų susijusių su bendravimu su savo vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatyta pas motiną. Tiek paaiškinimuose, tiek apklausiamos teisme nukentėjusioji A. L. bei liudytojos D. D., G. S. tvirtino, kad T. K. A. L. pavadino „durne“. Tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad tokiu žodžiu T. K. pažemino valstybės tarnautojos garbę ir orumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuoseklius T. K. parodymus bei perklausęs prie bylos pridėtą garso įrašą, su tokia teismo išvada nesutinka. T. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai paaiškino, kad tyčios įžeisti valstybės tarnautoją neturėjo. Žodį pasakė būdamas susijaudinęs dėl bendros konfliktinės situacijos, be to, jis nebuvo skirtas tiesiogiai A. L.. Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs garso įrašą konstatuoja, kad nors nukentėjusioji A. L. tvirtina, kad T. K. ją pavadino „durne“, tačiau garso įraše girdimas žodis ne „durne“, o „ jūs durniai“. Nors ši T. K. išsakyta frazė savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus ir įvykio kontekstą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sietini susiklosčiusia situacija dėl kurios T. K. kreipėsi į minėtą tarnybą, o ne su valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimu. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinas ANK 507 straipsnyje numatytas nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – veikimas tiesiogine tyčia, todėl administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje teiseną T. K. atžvilgiu nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.