Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

E. L. padavė teismui skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su jos atžvilgiu padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba objektyviai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, nesiaiškino, ar tikrai buvo padarytas administracinis nusižengimas, neteisingai kvalifikavo jos veiksmus, nesiaiškino, ar ji kalta ir ar trauktina administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų aplinkybių, turinčių reikšmės administracinio nusižengimo bylai teisingai išspręsti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą byloje.

Pareiškėjos nuomone, Tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir jos atžvilgiu nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, nes jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Skunde taip pat nurodyta, kad nutarime teigiama, kad Pirkimo 1 2016-06-09 Komisijos posėdyje (protokolas Nr. VPP-28) Komisija neatsakė į visus tiekėjų pateiktus paklausimus, nes nepagrįstai laikė pateiktus klausimus tiekėjų pretenzija, ir taip pažeidė VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatas. VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai (patikslinimai, paaiškinimai, pataisymai) turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei jų paprašyta laiku. Visi pirkimo dokumentai ir jų paaiškinimai, patikslinimai buvo paskelbti viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, o tiekėjas neteikė prašymo pateikti kokius nors pirkimo dokumentus. Nurodo, kad VPĮ 27 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja perkančiosios organizacijos atsakymų į tiekėjų klausimus ar reikalavimus, todėl atsakomybė už „neatsakymą į visus tiekėjų pateiktus paklausimus“ pagal nurodytą VPĮ teisės normą negalima ir šios VPĮ normos ji negalėjo pažeisti. Be to pažymi, kad Išvadoje nebuvo įsigilinta į tiekėjo paklausimo turinį. Turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad dokumento pavadinimas negali pakeisi dokumento turinio. Be to, nei VPĮ, nei kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyti aiškūs kriterijai, atribojantys tiekėjų prašymus paaiškinti patikslinti neaiškias pirkimo sąlygas nuo tiekėjų reikalavimų (pretenzijų) pirkimo sąlygas pakeisti. VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje kalbama apie pirkimo dokumentų teikimą, įskaitant „atsakymus į tiekėju klausimus“, todėl pareiškėjos nuomone, tiekėjo reikalavimas pakeisti pirkimo dokumentų sąlygas niekaip negali būti aiškinamas kaip tiekėjo Užduotas klausimas. Tiekėjo prašyme išdėstyti reikalavimai pakeisti pirkimo techninę specifikaciją, o ne ją paaiškinti ar patikslinti kaip netikslią, reiškia tiekėjo reikalavimą (pretenziją) dėl pirkimo sąlygų pakeitimo. Nei VPĮ, nei kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra pateiktas pretenzijos apibrėžimas, todėl Komisija pagrįstai vadovavosi VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tiekėjas pretenziją teikia perkančiajai organizacijai tada, kai mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų. Komisija posėdyje išnagrinėjo tiekėjo UAB „I.“ rašto 2016-06-07 rašto Nr.198 turinį ir nustatė, kad tiekėjas reikalauja keisti techninę specifikaciją pagal jo nurodymus, kadangi pakeitimai užtikrintų didesnę konkurenciją, racionalų lėšų panaudojimą, nors iš tikrųjų tiekėjo siūlyti pakeitimai dar labiau apribotų konkurenciją, todėl Komisija pagrįstai vertino, kad tiekėjas reiškia reikalavimą pakeisti pirkimo dokumentus pagal tiekėjo pageidavimus ir dėl to, kad, tiekėjo manymu, pirkimo dokumentai neužtikrina konkurencijos ir racionalaus lėšų naudojimo ir į visus tiekėjo klausimus buvo atsakyta. Pažymi, kad VPĮ aplamai nenumato tiekėjų dalyvavimo rengiant pirkimo dokumentus, kuriuos rengti prerogatyva nustatyta perkančiajai organizacijai. Pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies prasmę tiekėjo reikalavimas (manymas), kad perinančioji organizacija nesilaiko VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidžia ar pažeis jo interesus, vertinamas kaip teikiama pretenzija, kadangi to paties straipsnio 3 dalis ir numato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Todėl tiekėjo pateiktą nesutikimą su paskelbta konkurso technine specifikacija Komisija pagrįstai vertino kaip pretenziją dėl pirkimo sąlygų, o ne kaip tiekėjo užduotus klausimus, nes tokių klausimų nebuvo užduota. Į tuos klausimus, kurie buvo suformuluoti kaip prašymai paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, Komisija tinkamai atsakė, todėl VPĮ 27 straipsnio 2 dalies pažeidimo padaryti ji negalėjo.

Pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalies bei 22 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija turi pareigą skelbti apie pradedamą viešąjį pirkimą, o skelbimas apie pradedamą viešąjį pirkimą yra vienas iš viešojo pirkimo dokumentų, kuriuos pateikti tiekėjams yra perkančiosios organizacijos pareiga. Už skelbimo apie viešąjį pirkimą turinį yra atsakinga pati perkančioji organizacija. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad Pirkimo 1 komisijos darbo reglamento, patvirtinto Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2016-03-09 įsakymu Nr. VK-58, (toliau - Reglamentas) 6 punkte numatytos Pirkimo 1 komisijai (jos nariams) priskirtos vykdyti funkcijos, t. y. nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti Pirkimo 1 komisija. Reglamento 6.2 punkte aiškiai nurodyta, kad Pirkimo 1 komisija „<...> parengia pirkimo dokumentus <...>“. Taigi, būtent Pareiškėjai, kaip Pirkimo 1 komisijos narei, yra numatyta pareiga parengti ir Pirkimo 1 dokumentus, atitinkančius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų reikalavimus.

Pasisakydama dėl VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo, Tarnyba nurodo, kad 2016-06-07 tiekėjas UAB „I.“ kreipėsi į Perkančiąją organizaciją (pranešimas Nr. 4353099, pateiktas CVP IS priemonėmis) su paklausimais dėl įvairių Pirkimo 1 techninėje specifikacijoje nustatytų techninių reikalavimų, 2016-06-09 vykusio posėdžio metu Pirkimo 1 komisija, kurios nare buvo ir Pareiškėja, priėmė sprendimą atsakyti tik į dalį tiekėjo UAB „Interlux“ suformuluotų paklausimų ir prašymų patikslinti Pirkimo 1 dokumentus, motyvuodama tuo, „<...> tiekėjo pateikto prašymo turinys neatitinka 28 punkte numatyto prašymo paaiškinti (patikslinti) pirkimo sąlygas, kadangi prašyme tiekėjas prašo ne paaiškinti (patikslinti) neaiškias ar netikslias pirkimo sąlygas (nes jos yra visiškai tikslios ir aiškios), o jas pakeisti pagal tiekėjo nurodomus siūlymus. Tai rodo tiekėjo nesutikimą su paskelbto Atviro konkurso techninės specifikacijos atskirais reikalavimais <...>“ (2016-06-09 Pirkimo 1 komisijos posėdžio protokolas Nr. VPP-28).

Akcentuoja, kad vykdant viešojo pirkimo procedūras, perkančiajai organizacijai turėtų būti svarbu ne tiekėjų pateiktų paklausimų forma, o paklausimų turinys, ką pripažįsta ir pati Pareiškėja. Įvertinus Paklausimo-1 turinį matyti, kad tiekėjui UAB „I.“ kilo klausimų dėl konkrečių techninių parametrų, kurie, tiekėjo UAB „I.“ manymu, gali riboti konkurenciją, ir pateikė siūlymus, kaip tuos techninius reikalavimus patikslinti. Pirkimo 1 komisija, kurios nare buvo ir Pareiškėja, vykdydama Pirkimo 1 procedūras ir siekdama Pirkimo 1 tikslo - įsigyti reikiamas prekes, racionaliai naudojant valstybės lėšas, turėjo svarstyti, vertinti tiekėjo UAB „I.“ pateiktą Paklausimą-1 visa apimtimi dėl konkrečių Pirkimo 1 techninių reikalavimų ir pateikti atsakymus. Juo labiau tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad iš tiekėjo UAB „I.“ Paklausimo-1 turinio matyti, kad tiekėjas UAB „I.“ nesikreipė į Perkančiąją organizaciją, ginčydamas Perkančiosios organizacijos sprendimus ar gindamas savo teises, Paklausime-1 niekur nėra nurodyta, kad tiekėjas UAB „I.“ ginčija Pirkimo 1 sąlygas ar teigia, jog Pirkimo 1 sąlygos yra neteisėtos. Iš Paklausimo-1 matyti, kad tiekėjui UAB „I.“ yra neaiškūs kai kurie Pirkimo 1 dokumentuose nustatyti techniniai reikalavimai Pirkimo 1 objektui, kurie, jo manymu, riboja tiekėjų konkurenciją ir siūlo juos pakeisti atitinkamai patikslinant, todėl neturėjo būti traktuojami kaip pretenzija. Taip pat nurodo, kad nors Pareiškėja Skunde bando įrodyti, kad Pirkimo 1 komisija neva pagrįstai tiekėjo UAB „I.“ didžiąją dalį paklausimų įvertino kaip pretenziją dėl Pirkimo 1 sąlygų, todėl teisėtai nepateikė, jokių atsakymų, toliau šiame procesiniame dokumente pateikiamos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pati Pareiškėja, būdama Pirkimo 1 komisijos nare, elgiasi nenuosekliai, kas verčia abejoti Pareiškėjos sąžiningumu ir Skunde dėstomų teiginių teisingumu.

Tiekėjas UAB „A.“ (kaip ir vėliau tiekėjas UAB „I.“) 2016-06-02 kreipėsi į Perkančiąją organizaciją (pranešimas Nr. 4340071) su paklausimais dėl Pirkimo 1 techninėje specifikacijoje nustatytų techninių reikalavimų (toliau - Paklausimas-2). Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas UAB „A.“ lygiai taip pat kaip ir tiekėjas UAB „I.“ Paklausime-2 pateikė pastebėjimus dėl kai kurių Pirkimo 1 techninės specifikacijos reikalavimų, kurie, jo manymu, riboja konkurenciją, yra pertekliniai, bei pateikė siūlymus, prašymus, kaip šie reikalavimai turėtų būti koreguojami, pavyzdžiui, tiekėjo UAB „A.“ pateikti klausimai Nr. 9, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18. Tačiau Pareiškėja, būdama Pirkimo 1 komisijos nare ir dalyvaudama 2016-06-08 vykusiame posėdyje (2016-06-08 Pirkimo 1 komisijos posėdžio protokolas Nr. VPP-26) priėmė sprendimą atsakyti į visus tiekėjo UAB „A.“ Paklausime-2 užduotus paklausimus nė vienų nevertindama kaip reikalavimo keisti Pirkimo 1 sąlygas bei nelaikydama tiekėjo UAB „A.“ kreipimosi pretenzija. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad Pareiškėja visiškai nepagrįstai 2016-06-09 vykusio posėdžio metu (2016-06-09 Pirkimo 1 komisijos posėdžio protokolas Nr. VPP-28) priėmė sprendimą atsakyti tik į dalį tiekėjo UAB „I.“ Paklausimo-1 ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, o Tarnyba pagrįstai ir teisėtai tiek Vertinimo išvadoje, tiek vėliau administracinio nusižengimo tyrimo metu konstatavo Pareiškėjos veiksmų neteisėtumą ir priėmė skundžiamą Nutarimą.

Tarnyba, atsikirsdama į skundo teiginius dėl VPĮ 94 straipsnio 1 dalies nuostatu pažeidimo, nurodo, kad Tiekėjas UAB „A.“ pateikė Perkančiajai organizacijai 2016-06-16 pretenziją „Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir diskriminacinių bei konkurenciją ribojančių pirkimo

sąlygų“ (toliau - Pretenzija). Iš pretenzijos teksto matyti, kad tiekėjas UAB „A.“ ginčija Perkančiosios organizacijos sprendimus, apie kuriuos tiekėjas UAB „Alfameda“ buvo informuotas 2016-06-09 pranešimu Nr. 4360978, pateiktu CVP IS priemonėmis. Būtent šiame pranešime Perkančioji organizacija pateikė tiekėjui UAB „A.“ Pirkimo 1 sąlygų paaiškinimus, patikslinimus tokiu būdu nurodydama savo galutinę poziciją dėl Pirkimo 1 sąlygų turinio. Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančioj ai organizacijai <...> per 10 dienų <...> nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos <...>“. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, t. y. faktinę aplinkybę, jog tiekėjui UAB „A.“ Pirkimo 1 dokumentų paaiškinimai/patikslinimai buvo pateikti 2016-06-09, paskutinė diena pretenzijai buvo 2016-06-20. Kadangi tiekėjas UAB „A.“ Pretenziją pateikė 2016-06-16, akivaizdu, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti terminai nebuvo praleisti, todėl Pirkimo 1 Komisija, kurios sudėtyje buvo ir Pareiškėja, nepagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjų pateiktas pretenzijas, tuo pažeisdama VPĮ 94 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Tarnyba, atsiliepdama į Pareiškėjos teiginius skunde, kad dalyvaudama Pirkimo II Komisijos, kurios nare ji buvo, 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje (posėdžio protokolas VPP-22) nepažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, remiasi analogiškais motyvais, kuriais pasisakė ir dėl pareiškėjos veiksmų, kai ji dalyvavo 2016-05-22 posėdyje Pirkimo I Komisijos sudėtyje. Nurodo, kad faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad 2016-04-13 raštu Nr. S-186 „Dėl pirkimo sąlygų įvertinimo“, kurio rengėja buvo viena iš Pirkimo 2 komisijos narių, Perkančioji organizacija kreipėsi į Tarnybą su prašymu atlikti Pirkimo 2 dokumentų preliminarią peržiūrą; 2016-05-02 vyko Pirkimo 2 komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstoma dėl Pirkimo 2 sąlygų parengimo ir pateikimo tvirtinti Perkančiosios organizacijos direktoriui (posėdžio protokolas Nr. VPP-22); 2016-05-04 Perkančiosios organizacijos direktorius jau galutinai patvirtino Pirkimo 2 sąlygas; 2016-05-04 Perkančiosios organizacijos darbuotoja jau pildė skelbimo apie Pirkimą 2 formą, kuri teikiama Tarnybai tam, kad būtų paskelbta apie Pirkimą 2; 2016-05-06 skelbimas apie Pirkimą 2 buvo paskelbtas. Atsiliepime pažymi, kad nei Perkančioji organizacija Pirkimo 2 vertinimo metu, nei Pareiškėja Nutarimo priėmimo metu ar Skundo pateikimo metu nėra pateikusi jokių dokumentų, iš kurių matyti, kad Pirkimo 2 dokumentai buvo patvirtinti kitu negu 2016-05-02 Pirkimo 2 komisijos posėdžio protokolu Nr. VPP-22. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, matyti, kad pats Pirkimo 2 dokumentų projektas buvo rengiamas dar iki 2016-05-02 Pirkimo 2 komisijos posėdžio, vienintelis posėdis, kuriame kalbama apie Pirkimo 2 dokumentų parengimą, kaip Pirkimo 2 komisijos (taigi ir Pareiškėjos) privalomą funkciją, vyko 2016-05-02, po kurio jau 2016-05-04 vyko Pirkimo 2 dokumentų tvirtinimas, tad laiko tarpas tarp 2016-05-02 vykusio Pirkimo 2 komisijos posėdžio ir Pirkimo 2 skelbimo formos pildymo yra labai trumpas. Nutarimo surašymo metu pati Pareiškėja neginčijo aplinkybės, jog būtent jos, kaip Pirkimo 2 komisijos narės, pareiga buvo parengti Pirkimo 2 dokumentus ir kad ji šią pareigą įvykdė minėto posėdžio metu, todėl darytina išvada, kad Pareiškėjos atžvilgiu priimtas Nutarimas dalyje dėl netinkamų, Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir 32 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatų neatitinkančių Pirkimo 1 dokumentų parengimo, yra teisėtas ir pagrįstas.

Tarnyba nesutinka ir laiko nepagrįstais, nemotyvuotais Pareiškėjos skundo teiginius, kad „<...> galutiniai sprendimai dėl pirkimo sutarčių sudarymo būtų buvę priimami tik po Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto pirkimų patikrinimo <...>. Galutinis sprendimas dėl pirkimo sutarčių sudarymo būtų priimtas tik nustačius Pirkimo 2 laimėtojus ir jų pasiūlymų kainas bei jų priimtinumą, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimui skirtas lėšas. Kadangi pirkimo sutartys nesudarytos ir pirkimų procedūros nebuvo pasibaigusios, todėl nebuvo pažeisti VPĮ reikalavimai dėl tiekėjų pasiūlymų kainų priimtinumo svarstymo <...>“. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes“. Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos“ 5 punkte nurodyta, kad „Skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į visą pirkimo sutartyje nustatytą atlyginimą tiekėjui, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių“. Taigi, numatoma viešojo pirkimo vertė yra pinigų suma be pridėtinės vertės mokesčio, už kurią perkančioj i organizacija ketina įsigyti prekių, paslaugų ar darbų.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad viena iš Pirkimo 2 komisijos narių, būdama Perkančiosios organizacijos direktorės pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, patvirtino 2016-03-02 paraišką Nr. PI-118 dėl Pirkimo 2 (toliau - Paraiška), kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad Pirkimo 2 objektas išskaidytas į 8 dalis. Kiekvienai Pirkimo 2 objekto daliai Perkančioj!i organizacija nusimatė planuojamas skirti lėšas: Pirkimo 2 objekto 1 daliai - 110 000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 2 daliai - 50 000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 3 daliai - 16 000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 4 daliai - 1500 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 5 daliai - 1000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 6 daliai - 2000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 7 daliai - 1000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 8 daliai - 6800 Eur su PVM. Pirkimo 2 objektui įsigyti, kaip matyti iš Paraiškoje pateiktos informacijos, Perkančioj! organizacija planavo skirti iš viso 188 300 Eur suma. Analogiška informacija yra patvirtinta ir Pirkimo 2 komisijos posėdžio, vykusio 2016-03-17, metu (posėdžio protokolas Nr. VPP-14). Nepaisant to, kad dar prieš pradedant Pirkimo 2 procedūras Paraiškoje buvo patvirtinta Pirkimo 2 kiekvienai daliai skiriama lėšų suma, Pirkimo 2 komisija 2016-07-29 vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą tiekėją UAB „A.“ pripažinti laimėtoju Pirkimo 2 objekto 1 dalyje bei Pirkimo 2 objekto 2 dalyje, nors tiekėjo UAB „A.“ minėtose Pirkimo 2 objekto dalyse pateiktų pasiūlymų kaina viršijo atskiroms Pirkimo 2 dalims suplanuotas lėšas, t. y.: i) Pirkimo 2 objekto 1 daliai buvo numatyta skirti 110 000 Eur su PVM, tuo tarpu Pirkimo 2 objekto 1 dalies laimėjusio tiekėjo UAB „A.S.“ pasiūlyta kaina yra 122 015,60 Eur su PVM; ii) Pirkimo 2 objekto 2 daliai buvo numatyta skirti 50 000 Eur su PVM, o Pirkimo 2 objekto 2 dalies laimėjusio tiekėjo UAB „A.“ pasiūlyta kaina - 58 128,40 Eur su PVM.

Pažymi, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje <...>“, reiškia, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešojo pirkimo procedūras, negali keisti numatomos viešojo pirkimo vertės. Numatoma viešojo pirkimo vertė gali būti tik tokia, kokia ji yra viešojo pirkimo pradžioje. Numatomos viešojo pirkimo vertės keitimas viešojo pirkimo vykdymo metu ar viešojo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymas su tiekėju, kurio pasiūlymas viršija numatomą viešojo pirkimo vertę, pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo. Pavyzdžiui, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymo kaina viršija planuotą (skaičiuojamąją) konkretaus viešojo pirkimo vertę, pažeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas, nes taip perkančiajai organizacijai sudaroma galimybė subjektyviai vertinti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą „per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“ institutą, ir sudaryti viešojo pirkimo- pardavimo sutartį už pasiūlytą kainą, viršijančią konkrečiam viešajam pirkimui skirtas (perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo pradžioje turimas) lėšas. Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą sudaryti viešojo pirkimo- pardavimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymo kaina viršija planuotą (skaičiuojamąją) pirkimo vertę, pažeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, nes taip perkančiajai organizacijai sudaroma galimybė subjektyviai vertinti „tinkamo“ tiekėjo pasiūlymą ir sudaryti sutartį už pasiūlytą kainą, viršijančią viešajam pirkimui skirtas lėšas.

Atsiliepime nurodoma, jog išimtis galėtų būti taikoma, t. y. pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija galėtų keisti viešajam pirkimui skirtų lėšų dydį, tik esant pagristoms aplinkybėms ir motyvuotam raštiškam pagrindimui, kad tiekėju pasiūlytos kainos yra perkančiajai organizacijai priimtinos (pavyzdžiui, rinkos kainos viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu padidėjo, staiga padidėjo infliacija, pasikeitė mokesčiai ar pan.). Nesant objektyvioms, pagrįstoms aplinkybėms (kurias pati perkančioji organizacija privalo pagrįsti), ji turėtų tiekėjo pasiūlymą, kuriame siūloma kaina viršija planuotą viešojo pirkimo vertę, atmesti. Priešingu atveji būtų neužtikrintas Viešųjų pirkimų - įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, suponuojantis perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-23 apžvalga, paskelbta Lietuvos A. T. biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 31) ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas - „<...> sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas <...>“. Akcentuoja, kad Tarnyba nei Pirkimo 2 vertinimo metu, nei Nutarimo surašymo metu nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog Pirkimo 2 komisija, kurios nare priimant sprendimą nustatyti laimėtoją buvo ir Pareiškėja, būtų svarsčiusi ir/ar priėmusi sprendimus dėl tiekėjo pasiūlymuose nurodytų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti Pirkimo 2 objekto 1 bei 2 dalių sutarčių vertes, (ne)priimtinumo. Kada tokie sprendimai nebuvo priimti, patvirtina pati Pareiškėja Skunde nurodydama, jog „<...> Galutinis sprendimas dėl pirkimo sutarčių sudarymo būtų priimtas tik nustačius Pirkimo 2 laimėtojus ir jų pasiūlymų kainas bei jų priimtinumą <...>“. Papildomai akcentuoja į visiškai nenuoseklią Pareiškėjos poziciją, ką patvirtina iš byloje esančios medžiagos nustatytinos faktinės aplinkybės. Nors Pareiškėja Skunde teigia, kad neva galutinis sprendimas dėl Pirkimo 2 sutarčių sudarymo būtų priimtas tik nustačius Pirkimo 2 laimėtojus, jų pasiūlymų kainas ir jų priimtinumą, tačiau kaip matyti iš minėto 2016-07-29 posėdžio protokolo Nr. VPP-61, Pirkimo 2 komisija, kurios nare buvo ir Pareiškėja, jau 2016-07-29 vykusio posėdžio metu pripažino, kad tiekėjo UAB „A.“ pasiūlymas atitinka nustatytus Pirkimo 2 dokumentų reikalavimus, pripažino šį tiekėją laimėtoju dėl Pirkimo 2 objekto 1 bei 2 dalių, priėmė sprendimą informuoti suinteresuotus kandidatus ir netgi pranešti pačiam tiekėjui, kad jis pripažintas laimėjusiu. Tokie Pirkimo 2 komisijos, įskaitant ir Pareiškėjos, sprendimai bei veiksmai tik patvirtina, kad galutiniai sprendimai dėl tiekėjo UAB „A.“ pasiūlymų tinkamumo jau buvo priimti taip visgi ir neįvertinus, jog tiekėjo UAB „A.“ Pirkimo 2 objekto 1 bei 2 daliai pasiūlytos kainos yra per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos arba jei visgi priimtinos, kokiais motyvais vadovaujantis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, matyti, kad Pareiškėja, 2016-07-29 vykusio posėdžio metu pritardama sprendimui Pirkimo 2 objekto 1 bei 2 dalies laimėtoju pripažinti tiekėją UAB „A.“, kurio pasiūlymuose nurodyta kaina viršija atskiroms Pirkimo 2 objekto 1 bei 2 dalims suplanuotas skirti lėšas, nesvarstant šių kainų priimtinumo/nepriimtinumo ir nepagrindžiant, kad pasiūlytos tiekėjo kainos yra Perkančiajai organizacijai tinkamos, priimtinos, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo bei pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atsiliepime tarnyba pasisakė ir dėl pareiškėjos skundo teiginio, kad Institucija netinkamai pritaikė įstatymą, nes neturėjo teisės jos patraukti atsakomybėn, nes už nustatytus VPĮ pažeidimus Tarnyba jau pritaikė sankcijas perkančiajai organizacijai (įpareigojo nutraukti pirkimų procedūras), ir už tuos pačius VPĮ pažeidimus negali būti baudžiama pakartotinai. Tarnyba nesutinka ir su Pareiškėjos teiginiu, kad |Institucija netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normos, bei nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjos atžvilgiu. Nurodo, kad ANK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams <...>“ minėto pažeidimo sudėtis formali, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Todėl taikant administracinę atsakomybę vadovaujantis ANK 184 straipsnio 1 dalimi, reikia nustatyti, kad: i) buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas ir, kad ii) šį pažeidimą padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas f-ai). Įvertinus atsiliepime į Skundą išdėstytus motyvus ir argumentus, darytina išvada, kad Pareiškėja pažeidė imperatyvias Viešnių pirkimu įstatymo nuostatas. Pareiškėjos atlikti veiksmai (neteisėtas sprendimo priėmimas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas) atitinka ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, už kurią asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, o Pareiškėja - administracinio nusižengimo subjektą (Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 komisijų narė), todėl laikytina, kad Atsakovės priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Pareiškėjai administracinė atsakomybė taikyta laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kaip jau minėta aukščiau, Atsakovei suteikta teisė traukti atsakingus asmenis administracinėn atsakomybėn tiek tais atvejais, kai jie pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tiek ir tais atvejais, kai asmuo nevykdo Atsakovės reikalavimų ar sprendimų. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia Pareiškėja, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas ir esant šiam pažeidimui Atsakovės reikalavimų, sprendimų nevykdymas neprivalo egzistuoti kartu. Atsakovės pozicijos teisingumą patvirtina ir aplinkybė, kad ANK įtvirtinti du savarankiški administracinės atsakomybės taikymo pagrindai: 1) buvo nevykdyti Atsakovės įpareigojimai (ANK 505 straipsnis); ii) padarytas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas (ANK 184 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nustatė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus , todėl pagrįstai priimtas sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo Pareiškėjai būtent pagal ANK 184 straipsnio 1 dalies nuostatą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsiliepimu prašoma palikti Nutarimą nepakeistą ir Skundo netenkinti. (t. 2, b.l. 2-14).

Pareiškėjos atstovė advokatė Pakalkienė teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė L. Z. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą nurodytus motyvus bei argumentus, prašė skundo netenkinti, palikti galioti Tarnybos priimtą nutarimą.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytų dviejų viešųjų pirkimų vertinimus, t. y. "Vilniaus miesto ligoninės regioninės sterilizacinės įrangos pirkimo (Pirkimo Nr. 1, viešojo pirkimo Nr. 174247) ir "Medicinos prietaisų dezinfekcijos ir sterilizacijos procesų kontrolės validacijos įrangos pirkimo (AK-2/2016)" (Pirkimas Nr. 2, viešojo pirkimo Nr. 174250). Vertinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, kurie nurodyti 2016-10-28 pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-3543, bei 2017-02-23 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas pareiškėja E. L. pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda įspėjimas.

Iš 2016-05-02 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) regioninės sterilizacinės įrangos pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. VPP-21 matyti, kad posėdis vyko 2016-05-02 10 val. Jame kaip komisijos narė dalyvavo ir E. L.. Posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl pirkimo sąlygų parengimo ir pasiūlymų pateikimo termino nustatymo. Posėdyje nutarta kuo skubiau parengti viešojo pirkimo sąlygas ir pateikti jas tvirtinti Laboratorijos direktoriui. Pirkimo dokumentuose numatyti pasiūlymų pateikimo terminą ne trumpesnį kaip 40 dienų nuo pirkimo paskelbimo CVP IS dienos. Už šį sprendimą balsavo visi komisijos nariai taip pat ir E. L.. Iš šio protokolo matyti, kad komisija nerengė pirkimo sąlygų, ji tik nusprendė dėl pirkimo sąlygų parengimo.

Iš viešųjų pirkimų komisijos 2016-05-02 posėdžio protokolo Nr. VPP-21 iš tikrųjų seka, kad komisija jame tik nusprendė dėl to, jog būtų parengtos viešojo pirkimo sąlygos ir būtų pateiktos jas tvirtinti Laboratorijos direktoriui (t. 1, b. l. 141), tačiau iš pačių pirkimo sąlygų (NVSPL atviro konkurso sąlygos, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) regioninės sterilizacinės įrangos pirkimas (AK-1/2016)) matyti, kad jos jau 2016-05-03 buvo patvirtintos Nacionalinės Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus įsakymu Nr. VK-82 (t. 1, b. l. 95). Viešojo pirkimo komisija Vilniaus miesto klinikinės ligoninės regioninės sterilizacinės įrangos pirkimui organizuoti ir atlikti (2016 m. kovo 2 d. paraiška Nr. PI-119), NVSPL direktoriaus įsakymu Nr. VK-58 buvo sudaryta 2016-03-09 (t. 1, b. l. 144). Šiuo įsakymu taip pat buvo patvirtinta jos sudėtis ir viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas, kurio II skyriuje numatytos komisijos funkcijos. Reglamente yra nurodyta, kad, komisija, gavusi Laboratorijos direktoriaus jai suteiktus įgaliojimus, atlieka šiuos veiksmus: parenka pirkimo būdą, parengia pirkimo dokumentus ir nustatyta tvarka pateikia juos tiekėjams, rengia pirkimų skelbimus ir teikia juos VPT (Darbo reglamento 6 -6.3 punktai) (t. 1, b. l. 145).

Iš 2014-12-29 NVSPL direktoriaus įsakymu dėl viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių patvirtinimo Nr. VK 110 patvirtintų "Viešųjų pirkimo organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių" V skyriaus nuostatų taip pat matyti, kad perkančiosios organizacijos vadovas, patvirtinęs pirkimo paraišką, priima vieną iš sprendimų: pavesti suformuoti naują Viešojo pirkimo komisiją, patvirtinti jos sudėtį ir darbo reglamentą ir pavesti jai atlikti šio pirkimo procedūras; pavesti pirkimo organizatoriui atlikti mažos vertės pirkimo procedūras; įgalioti kitą perkančiąją organizaciją atlikti pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo, nustačius jai užduotis ir suteikus visus įgaliojimus toms užduotims įvykdyti. Šių taisyklių 36 punktas numato, kad tuo atveju, kai PO vadovas patvirtina paraišką, vyriausiasis viešųjų pirkimų specialistas pirkimo techninės specifikacijos projektą (išskyrus mažos vertės pirkimus) nedelsdamas paskelbia Informacijos apie planuojamus vykdyti pirkimus skelbimo CVP IS tvarkos apraše nustatyta tvarka. Pirkimų iniciatorius nagrinėja tiekėjų gautas pastabas dėl pirkimo techninės specifikacijos projekto, įvertina pastabų ir pasiūlymų svarbą, atitiktį VPĮ ir kt. teisės aktams, suderinęs su prevencinę kontrolę atliekančiu asmeniu, teikia pasiūlymus perkančiosios organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.

Tuo atveju, kai PO vadovas nusprendžia pavesti viešojo pirkimo procedūras atlikti VP komisijai, ši parenka pirkimo būdą ir nedelsdama informuoja savo tinklalapyje ir leidinio "Valstybės žinios" priede "Informaciniai pranešimai" apie pradedamą pirkimą, nurodydama pirkimo būdą ir jo pasirinkimo priežastis, taip pat parengia pirkimo dokumentus ir suderina juos su pirkimo iniciatoriumi, perkančiosios organizacijos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėju/vyriausiuoju finansininku ir Teisės personalo skyriaus vedėju (Viešųjų pirkimo organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių 39, 39.1, 39.1.1, 39.1.2, 39.1.3 punktai). Po to, komisija, atlikusi minėtose taisyklėse nustatytas pirkimo dokumentų derinimo procedūras (Viešųjų pirkimo organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių 39.1.4 – 39.3.1.3 punktai) pirkimo dokumentus, pirkimo dokumentų rengimo procedūros patikros lapą, suderintą su prevencinę kontrolę atliekančiu asmeniu, teikia tvirtinti perkančiosios organizacijos vadovui. Jeigu vykdomas skelbiamas pirkimas, perkančiosios organizacijos vadovui patvirtinus pirkimo dokumentus, pirkimo dokumentus kartu su skelbimu apie pirkimą CVP IS skelbia Viešojo pirkimo komisijos sekretorius arba kitas paskirtas Viešojo pirkimo komisijos narys.

Taigi, apibendrinus minėtas teisės aktų nuostatas matyti, kad tuo atveju, kai pirkimas pavestas atlikti Viešojo pirkimo komisijai, kaip ir buvo šiuo atveju, tiek pirkimo dokumentus rengia, tiek jų rengimo procedūros patikrą organizuoja Viešojo pirkimo komisija, įvykdžius visus šiuos reikalavimus pirkimo dokumentai yra pateikiami tvirtinti Perkančiosios organizacijos vadovui. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą, niekas kitas nagrinėjamų pirkimo dokumentų negalėjo parengti. Juos parengė būtent VMKL regioninės sterilizacinės įrangos pirkimui organizuoti ir atlikti sudaryta komisija, kurios sudėtyje buvo ir E. L.. 2016-05-02 VPP-21 VPK posėdyje buvo nuspręsta kuo skubiau parengti viešojo pirkimo sąlygas ir pateikti jas tvirtinti Laboratorijos direktoriui. Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų nėra aišku, kas būtent iš komisijos narių rengė šio pirkimo dokuemntus ir kokie komisijos nariai balsavo už šiuos parengtus dokumentus, kurie komisijos nariai dalyvavo pritariant parengtiems dokumentams, kuris narys kaip balsavo. Iš pateiktų teismui dokumentų neįmanoma nustatyti, kad pareiškėja kažkaip dalyvavo parengiant minėtas pirkimo sąlygas, pavyzdžiui, komisijoje balsavo už tokių sąlygų pateikimą tvirtinti Laboratorijos direktoriui ar pan. Iš komisijos darbą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad komisija gali priimti sprendimus tuomet, kai dalyvauja daugiau nei pusės jos narių, be to, komisijos narys gali turėti atskirąją nuomonę, todėl vien dėl to, kad komisija parengė minėtas taisykles, neįvertinant E. L. indėlio į tai, teismo nuomone negalima konstatuoti, kad ji turi atsakyti už tokių pirkimo sąlygų parengimą. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu E. L. yra nubausta būtent už pirkimo sąlygų parengimą, bet ne pateikimą tvirtinti.

Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog E. L. parengė Pirkimo Nr. 1 sąlygas, kuriose buvo nustatyti VPĮ pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai, pritaikyti konkrečių gamintojų prekėms, be to, nustatė perteklinius, nepagrįstus ir ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir joms pritarė balsuodama už parengtų sąlygų pateikimą tvirtinti įstaigos direktoriui.

Taip pat pareiškėja nesutinka dėl nubaudimo už tai, kad Pirkimo Nr. 1 metu 2016-06-09 komisijos posėdyje (protokolas Nr. VPP-28) komisija neatsakė į visus tiekėjų pateiktus klausimus, nes nepagrįstai laikė pateiktus klausimus tiekėjų pretenzija ir taip pažeidė VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja nurodė, kad visi pirkimo dokumentai ir jų paaiškinimai, patikslinimai buvo paskelbti viešai VVP IS, o tiekėjas neteikė prašymo pateikti kokius nors pirkimo dokuemntus. VPĮ 27 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja PO atsakymų į tiekėjų klausimus ir reikalavimus, todėl atsakomybė už "neatisakymą į visus tiekėjų pateiktus paklausimus" pagal nurodytą VPĮ teisės normą negalima. Mano, kad tiekėjo reikalavimas pakeisti pirkimo dokumentų sąlygas niekaip negali būti aiškinamas kaip tiekėjo užduotas klausimas, todėl tiekėjo reikalavimai pakeisti techninę specifikaciją, o ne ją paaiškinti ar patikslinti, reiškia ne ką kitą kaip tiekėjo pretenziją dėl pirkimo sąlygų pakeitimo, todėl mano, kad komisija pagristai vadovavosi VPĮ 93 straipsnio 1 dalimi, kad tiekėjas pretenziją teikia PO tada, kai mano, kad PO nesilaikė VPĮ reikalavimų. Komisija posėdyje išsamiai išnagrinėjo UAB "I." 2016-06-07 raštą Nr. 198ir nustatė, kad daugeliu atvejų tiekėjas reikalauja keisti techninę specifikaciją, nes pakeitimai užtikrintų didesnę konkurenciją, racionalų lėšų panaudojimą. Į tuos klausimus, kurie buvo suformuluoti kaip prašymai paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, komisija atsakė tinkamai, todėl VPĮ 27 straipsnio 2 dalies pažeista nebuvo.

Šis skundo argumentas yra analogiškas kaip skundo dalies dėl pirkimo Nr. 1 sąlygų parengimo ir pateikimo tvirtinti PO direktoriui, todėl jo pagrįstumui įvertinti taikytini visi aukščiau šioje nutartyje išvardinti argumentai. Kaip jau buvo konstatuota dėl pirkimo Nr.1 sąlygų parengimo ir pateikimo tvirtinti, teisinis reglamentavimas (tiek VPĮ nuostatos, tiek NVSPL direktoriaus įsakymu patvirtintos viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių aukščiau aptartos nuostatos, tiek 2016-03-09 NVSPL direktoriaus įsakymu sudarytos VPK medicinos prietaisų dezinfekcijos ir sterilizacijos procesų kontrolės validacijos įrangos pirkimui darbo reglamento atitinkamos nuostatos (t. 1, b. l. 180-183) patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkimas pavedamas atlikti Viešojo pirkimo komisijai, tiek pirkimo dokumentus rengia, tiek jų rengimo procedūros patikrą organizuoja Viešojo pirkimo komisija, įvykdžius visus šiuos reikalavimus pirkimo dokumentai yra pateikiami tvirtinti Perkančiosios organizacijos vadovui. Taigi, Pirkimo Nr. 2 dokumentus parengė būtent VMKL medicinos prietaisų dezinfekcijos ir sterilizacijos procesų kontrolės validacijos įrangos viešojo pirkimo komisija, kurios sudėtyje buvo ir E. L.. 2016-05-02 VPP-22 VPK posėdyje buvo nuspręsta iki 2016-05-04 parengti viešojo pirkimo sąlygas ir, komisijos nariams apsvarsčius< pateikti jas tvirtinti direktoriui. Parengtos sąlygos buvo patvirtinto 2016-05-04 NVSPL direktoriaus įsakymu Nr. VK-84. Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų nėra aišku, kas būtent iš komisijos narių rengė šio pirkimo dokumentus ir kokie komisijos nariai balsavo už šiuos parengtus dokumentus, kurie komisijos nariai dalyvavo svarstant komisijoje ir/ ar pritariant parengtiems dokumentams, kuris narys kaip balsavo. Iš pateiktų teismui dokumentų neįmanoma nustatyti, kad pareiškėja kažkaip dalyvavo parengiant minėtas pirkimo sąlygas, pavyzdžiui, komisijoje balsavo už tokių sąlygų pateikimą tvirtinti Laboratorijos direktoriui ar pan. Iš komisijos darbą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad komisija gali priimti sprendimus tuomet, kai dalyvauja daugiau nei pusės jos narių, be to, komisijos narys gali turėti atskirąją nuomonę, todėl vien dėl to, kad komisija parengė minėtas taisykles, neįvertinant E. L. kaip komisijos narės indėlio į tai, teismo nuomone negalima konstatuoti, kad ji turi atsakyti už tokių pirkimo sąlygų parengimą. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu E. L. yra nubausta būtent už pirkimo sąlygų parengimą, bet ne pateikimą tvirtinti.

Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog E. L. parengė Pirkimo Nr. 2 sąlygas, kuriose buvo nustatyti VPĮ pažeidžiantys techninės specifikacijos reikalavimai, pažeidžiantys VPĮ nuostatas, be to, nustatė perteklinius, nepagrįstus ir ribojančius konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir joms pritarė balsuodama už parengtų sąlygų pateikimą tvirtinti įstaigos direktoriui.

Pareiškėja nesutinka, kad Pirkimo Nr. 2 komisijos 2016-07-29 posėdžio metu (protokolas VPP-61) komisija nepagrįstai nesvarstė tiekėjų pasiūlytų kainų, viršijančių planuojamų sudaryti Pirkimo Nr. 2 sutarčių vertes, kurios buvo nustatytos komisijos posėdžiuose 2016-03-17 posėdžiuose (Protokolas Nr. VPP-13 ir protokolas Nr. VPP-14), priimtinumo/nepriimtinumo, ir taip pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, bei 16 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėja nurodė, kad vykdant VPT nurodymus Pirkimo Nr. 2 dalies Nr. 1 pirkimo procedūros buvo nutrauktos ir pirkimai pasibaigė nesudarius pirkimo sutarčių, todėl pirkimo tikslas nepasiektas ne dėl nepriimtinų PO pasiūlytų kainų. Kadangi pirkimo sutartys nesudarytos ir pirkimų procedūros nebuvo pasibaigusios, todėl nebuvo pažeisti VPĮ reikalavimai.

VPĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 5 punkte numatyta, kad skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į visą pirkimo sutartyje nustatytą atlyginimą tiekėjui, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių. Viešojo pirkimo vertė nustatoma be pridėtinės vertės mokesčio, už kurią PO ketina įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. 2016-03-02 NVSPL paraiškoje Nr. PI-118 dėl pirkimo Nr. 2 numatyta, kad pirkimo Nr. 2 objektas išskaidytas į 8 dalis. Kiekvienai pirkimo daliai numatyta skirti lėšas: Pirkimo 2 objekto 1 daliai - 110 000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 2 daliai - 50 000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 3 daliai - 16 000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 4 daliai - 1500 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 5 daliai - 1000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 6 daliai - 2000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 7 daliai - 1000 Eur su PVM, Pirkimo 2 objekto 8 daliai - 6800 Eur su PVM. Viso pirkimo Nr. 2 objektui įsigyti buvo numatyta 188 300 eurų suma. Minėtoje paraiškoje pirkimo vertės buvo patvirtintos Komisijos 2016 m. kovo 17 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. VPP-14). Nepaisant to komisijos 2016 m. liepos 29 d. posėdyje Pirkimo Nr. 2 1 ir 2 dalies laimėtoju buvo paskelbta UAB „A.“. Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. pirkimo vertinimo išvada patvirtina, kad laimėtojo pasiūlytos kainos buvo didesnės nei buvo nuspręsta minėtoms pirkimo dalims skirti paraiškoje. Pirkimo Nr. 2 paraiškoje pirkimo 1 daliai buvo nuspręsta skirti 110 000,00 eurų, o 2 daliai 50 000,00 eurų. Laimėtojo UAB „A.“ pasiūlyta kaina Pirkimo Nr. 2 1 daliai buvo 122 015,60 eurų, o 2 daliai – 58 128,40 eurų.

VPĮ 39 straipsnyje nustatyta, kaip vykdant pirkimą turi būti vertinami tiekėjų pasiūlymai. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina be visa ko laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma. Perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina laikoma kaina, kurios perkančioji organizacija objektyviai negali leisti mokėti dėl lėšų stygiaus, ar nesant papildomo finansavimo galimybių, kadangi su tokio pasiūlymo laimėtoju sudarius pirkimo sutartį, nebūtų pasiektas pirkimo tikslas. VPĮ draudžia sudaryti sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymo kaina perkančiajai organizacijai yra nepriimtina, nes racionalus biudžeto lėšų naudojimas yra viešasis interesas. PO priėmus pasiūlymą sudaryti viešojo pirkimo pardavimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymo kaina viršija planuotą (skaičiuojamą) pirkimo vertę, pažeidžiamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalies įtvirtintas skaidrumo principas, nes taip perkančiajai organizacijai sudaroma galimybė subjektyviai vertinti tiekėjų siūlymus ir sudaryti sutartį už kainą viršijančią pirkimui skirtas lėšas. Šiuo atveju kainos priimtinumas/nepriimtinumas VPK posėdyje nebuvo svarstomas priimant sprendimą dėl laimėtojo nustatymo. Sprendimo dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo atidėjimas negali būti vertinamas, kaip kainos priimtinumo ar nepriimtinumo svarstymas. Iš komisijos posėdžio protokole nurodytų sprendimų akivaizdu, kad komisija priėmė sprendimą pripažinti laimėtoju tiekėją, nesvarstydama dėl jo pasiūlymų kainos.