Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-383/2016

Teisėja Inga Liubinienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03977-2015-7

2016 m. balandžio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistajam P. Ž., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir P. Ž. skirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. Ž. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas P. Ž. laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 10 d. išbūtas laikas.

D. L. civilinis ieškinys tenkintas ir jam iš P. Ž. priteista 400 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir iš P. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui priteista 178,41 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 17 d., naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam D. L. į veidą, tuo dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, krūtinės viršutinės dalies iš kairės pusės kairiame žaste, galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo sindromo nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Taip pat P. Ž. nuteistas pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 17 d., naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – nukentėjusiojo D. L. piniginėje buvusią AB DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė ją iki 2015 m. sausio 17 d., 00.09 val.

Taip pat P. Ž. nuteistas pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. sausio 17 d., 00.09 val., neteisėtai panaudodamas iš D. L. pagrobtą AB DNB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo asmeninį identifikacinį kodą (PIN), suklaidino AB DNB banką, kurio žinioje buvo D. L. turtas, ir tokiu būdu apgaule savo naudai, nuimdamas iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), 400 Eur, įgijo svetimą turtą.

Atsikirtimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo P. Ž. apeliaciniame skunde neginčijama kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas P. Ž. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias tarpusavyje subendrino, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį, šią aplinkybę pripažįstant P. Ž. atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl, nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo tomis pačiomis aplinkybėmis bausmę švelninti. Apylinkės teismas taip pat teisingai nustatė, kad P. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertinta ir tai, kad P. Ž. anksčiau ne vieną kartą teistas, daugiausia už savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei). Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, esant neišnykusiam teistumui už tyčinį nusikaltimą. Netrukus po paleidimo iš pataisos įstaigos jis taip pat buvo baustas administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad P. Ž. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šie nusikaltimai buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Tai, kad nusikaltimus nuteistasis padarė dėl to, kad neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, kas pažymima apeliaciniame skunde, tik patvirtina išvadą, kad savanaudiško pobūdžio, su turtinės naudos siekimu susijusių nusikaltimų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už dviejų nesunkių (vienas smurtinis) ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. Ž. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti P. Ž., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Byloje duomenų, pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentus dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, nėra, jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas P. Ž. bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo P. Ž., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 46,32 Eur ir 57,90 Eur (t. 2, b. l. 79, 89). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. Ž. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.