- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 2-307-549/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00999-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Elija“
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įgaliotai atstovei Lilijai Gustainytei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Elija“ patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tretiesiems asmenims V. Š., bankroto administratoriui UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujoji Elija“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 10 669,64 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Ieškovė nurodo, kad 2006-05-10 hipotekos lakštu 125079/129759 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančios V. Š., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. 2015-10-07 atsakovės sprendimu Nr. (23.31-08)319-8126 V. Š. priklausančioms 125079/129759 dalims žemės sklypo buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Atsakovė tapo antros eilės kreditoriumi po AB SEB banko. Pradėjus išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, 47605/129759 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, iš V. Š. priklausančių 125079/129759 žemės sklypo dalių, buvo parduotos UAB „Palangos ūkis“, ir šioms dalims hipotekos kreditoriaus, AB SEB banko, prašymu hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro. Toliau ieškovė paaiškina, kad 2016-06-13 UAB „Palangos butų ūkis“ įgytas dalis žemės sklypo pardavė UAB „Harlio dirbtuvės“, kuri 2016-06-27 14944/129759 dalis žemės sklypo pardavė ieškovei. Tiek antstolė, tiek ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl hipotekos išregistravimo ar pakeitimo parduotoms, ieškovei priklausančioms žemės sklypo dalims, tačiau atsakovė atsisakė minėtus veiksmus atlikti. Tik 2018-06-04atsakovė įvykdė šią dalį ieškinio reikalavimo – pakeitė hipotekos objektą ir išregistravimo hipoteką ieškovei priklausančiai žemės sklypo daliai.
Ieškovei priklausančios Žemės sklypo dalys buvo įkeisto pirmos eilės sutartine hipoteka AB SEB banko naudai, ir antros eilės priverstine hipoteka atsakovės naudai. Pirmos eilės hipotekos kreditoriaus – AB SEB banko prašymu priverstinai realizavus turtą – visos hipotekos šioms išvaržytoms Žemės sklypo dalims turėjo būti panaikintos. Antstoliui pardavus Žemės sklypo dalis iš varžytinių, už turtą iš pirkėjo gauta kaina buvo pervesta pirmos eilės – AB SEB bankui. Tačiau realizavus įkeistą turtą gauta suma buvo mažesnė nei AB SEB banko hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas, todėl gautų pinigų neužteko antros eilės kreditoriui – atsakovei. Visgi, tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, net ir dalinai patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus, hipoteka priverstinai realizuotam turtui turi būti panaikinta. Pardavus Žemės sklypą varžytinių procese, atsakovė privalėjo nedelsiant pakeisti hipotekos objektą ir sumažinti jį varžytinių procese parduota Žemės sklypo dalimi. Tačiau atsakovė piktybiškai vengė tai daryti iki pat numatytos teismo sprendimo priėmimo dienos.
Ieškovė teigia, kad atsakovė, atsisakiusi tenkinti ieškovės prašymą išregistruoti hipoteką ieškovei parduotoms žemės sklypo dalims, pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias hipotekos pabaigą pardavus turtą iš varžytinių, todėl jai kyla civilinė atsakomybė. Pabrėžia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei kilo10 669,64 Eur nuostoliai, kadangi 2016-07-01 ieškovė, Senator Trade OU ir UAB „DAO AM“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Senator Trade OU suteikė ieškovei 1 200 000,00 Eur paskolą, o ieškovė įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 15 proc. metinių palūkanų. 2016-08-29 ieškovė su AB „Citadele“ banku sudarė kredito sutartį Nr. KS-1460. Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 1.8. p. numatyta, kad bankas refinansuos aukščiau nurodytą ieškovės gautą paskolą įvykdžius tam tikras sąlygas, tarp kurių ir ieškovei priklausančių žemės sklypo dalių įkeitimas pirmine hipoteka. Kredito sutartyje numatyta, kad kredito palūkanų dydis yra 6 mėn. EURIBOR ir 5,35 proc. banko marža. Ieškovė pažymėjo, kad buvo atlikusi visus reikiamus veiksmus, kad vos tik atsakovei panaikinus hipoteką ieškovo žemės sklypo dalims, būtų galima įvykdyti visus kredito sutartyje numatytus reikalavimus kredito išmokėjimui. Teigia, jog nebuvus neteisėto atsakovės sprendimo atsisakyti panaikinti hipoteką ieškovei priklausančioms žemės sklypo dalims, ieškovė turėtų mokėti 5,35 proc. palūkanas (kadangi 6 mėn. EURIBOR yra neigiamas, būtų mokama tik banko marža). Taigi, ieškovės nuostolius sudaro šiuo metu mokamų palūkanų pagal paskolos sutartį ir turimų mokėti palūkanų pagal kredito sutartį skirtumas, t.y. 9,65 proc. palūkanų nuo ieškovės iš Senator Trade OU gautos paskolos sumos. Ieškinio pateikimo dieną nuostoliai sudarė 8 248,77 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal kredito sutartį ieškovė nuo kredito sutarties įsigaliojimo dienos (kredito sutarties pasirašymo diena) turi mokėti įsipareigojimo mokestį. Įsipareigojimo mokestis – atlygis bankui, kuris skaičiuojamas nuo skirtumo tarp maksimalaus kredito ir faktiškai išmokėto kredito už kiekvieną kalendorinę dieną nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki visiško kredito arba jo paskutinės dalies išmokėjimo taikant sutartimi nustatytas palūkanas ir skaičiuojant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesį sudaro 30 (trisdešimt) dienų. Įsipareigojimo mokesčio dydis – 1,5 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinas nuo neišmokėtos 1 200 000 Eur kredito sumos. Remiantis minėtos kredito sutarties specialiosios dalies 8 p., kredito lėšos išmokamos tik įkeitus banko naudai žemės sklypo dalis pirmine hipoteka, tačiau ieškovė to negali padaryti dėl atsakovės veiksmų nesutinkant išregistruoti hipoteką. Pažymi, kad ieškinio pateikimo dieną priskaičiuotas įsipareigojimo mokestis sudaro 1282,19 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog patyrė 1138,68 Eur išlaidas notarų paslaugoms apmokėti (už patikras registruose ir pažymų sandoriui užsakymą rengiant dokumentus turto įkeitimo sandoriui pagal kredito sutartį sudaryti), kurios taip pat turėtų būti priteistos iš atsakovės. Atkreipė dėmesį į tai, kad pažymos turto įkeitimo sandoriui galioja tik 30 d., todėl ieškovė turės iš naujo užsakyti visas pažymas ir naują informaciją iš registrų. Ieškovės teigimu, aukščiau nurodyti ieškovės patirti nuostoliai yra tiesioginė atsakovės veiksmų priežastis.
Ieškovės atstovas į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti, bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 57).
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad mokesčių administratorius atsižvelgė į teismų išaiškinimus ginčo klausimu, ieškovės valią ir pašalino priežastį, dėl ko buvo pareikštas pirminis UAB „Naujoji Elija“ ieškinys. Atsakovė niekaip neįtakojo ieškovės veiksmų, kai ši savo valia 2016-06-27 iš UAB „Harlio dirbtuvės“ Pirkimo-pardavimo sutartimi už 430 Eur įsigijo 14944/127759 dalis žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) Palanga, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovė bandė suklaidinti teismą, jog jai nebuvo žinoma, kad įsigyja žemės sklypą, apsunkintą hipoteka. Atsakovei prašant, Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. B. pateikė 2016-06-27 minėtos Sutarties kopiją, kurios II dalyje (Sutarties dalykas) „juridiniai faktai“ yra žyma apie nuo 2015-11-02 daiktui taikomą hipoteką, identifikavimo kodas 20520150062966. Nepaisant to, 6.1.3. punktu Pardavėjo atstovo patvirtinta ir garantuota, kad į parduodamą daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodamas Daiktas niekam neįkeistas, teisme ginčų dėl jo nėra, šie prieštaravimai ieškovei abejonių nesukėlė. Sutarties IX dalyje šalių atstovai: Pardavėjos (R. Š.), ir Pirkėjo (A. R.), atstovavęs UAB „Naujoji Elija“ patvirtino, kad ši sutartis suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei bendruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta. Notaro veiksmai įstatymo nustatyta tvarka šalių nebuvo apskųsti, kas leidžia teigti, kad sutartis tenkino abi šalis, todėl ir prisiimta ieškovės rizika dėl priverstinės hipotekos nepatogumų, negali būti perkelta atsakovei.
Kad hipotekos panaikinimo klausimas yra sudėtingas, parodė bylos tolesnė procesinė eiga. Atsakovė nurodo, kad iš mokesčių administratoriaus pusės nebuvo jokių piktavališkų veiksmų ar siekio nepagrįstai vilkinti procesą. Priešingai, tai, ieškovė, 2016-06-27 iš UAB „Harlio dirbtuvės“ už 430 Eur įsigijusi dalį žemės sklypą, kurio viso vidutinė rinko vertė viršija 2,5 mln. Eur, siekia prisiteisti 10669,64 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, kas beveik 25 kartus viršija už turto įsigijimą sumokėtą sumą, neįskaitant palūkanų. Antstolės R. V. 2016-05-24 turto pardavimo akte, kuriuo hipoteka apsunkinta žemė pirmiausia parduota UAB „Palangos ūkis“, nebuvo nurodyta jokių papildomų sąlygų apie statinius, ar aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Ieškovei iš UAB „Harlio dirbtuvės“ įsigijus investiciniais tikslais 14944/129759 žemės sklypo dalis, kur stovi 5 UAB „Naujoji Elija“ priklausantys pastatai, galimai iškilo verslo problemos dėl Sutartyje neaptartų sąlygų. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesine padėtimi, be pagrindo siekia praturtėti atsakovės, ginančios viešąjį interesą, sąskaita. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Ieškovė iš esmės nepateikė jokių apskaičiavimų, kokių nuostolių patyrė dėl tariamai VMI prie FM „neteisėtų“ veiksmų, pati savanoriškai 2016-06-27 įsigijusi įkeistą žemės sklypą. Dar skeptiškiau vertinamas ieškovės bandymas šį įsigytą žemės sklypą susieti su UAB „Naujoji Elija“ 2016-07-01 Paskolos sutartimi su Senator Trade OU ir UAB „DAO AM, ar 2016-08-29 Kredito sutartimi Nr. KS/1460 su AB „Citadelė“ bankas, o po to reikalauti iš atsakovės atlyginti neva patirtą žalą. A. R., kaip UAB „Naujoji Elija“ vadovas, pats atstovavo pasirašant sutartį, 2016-06-27 iš UAB „Harlio dirbtuvės“ įsigyjant įkeistą žemės sklypą, todėl galėjo pasverti, kad dėl 430 Eur pirkinio, kai turto vertė siekia per 2,5 mln. eurų (viešojo registro duomenimis), dėl sutartyse neaptartų sąlygų, ateityje gali kilti gali keblumų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakomybė dėl ieškovės prisiimtos rizikos, negali būti perkelta atsakovei.
Taip pat nurodo, kad VMI nėra verslininkė ar privatus asmuo, todėl jos atžvilgiu niekaip negali taikomas 6 proc. metinių palūkanų dydis. Be to, apeliacinis teismas (Klaipėdos apygardos teismas) 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo išvadą ir bylą iš naujo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl ne ieškovė, o atsakovė turi teisę reikalauti grąžinti teismo šios sumokėtą 361 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė. Jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį, trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui V. Š. nedalyvaujant (2 t., b. l. 14-15).
Tretysis asmuo bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį, prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 74).
Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Mokesčių inspekcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jos sprendimai nebuvo skųsti. Sutartyje neteisingai buvo nurodytos sąlygos, kad turtas neįkeistas, neareštuotas. Ji neatitiko realių aplinkybių. Sutartį pasirašė R. Š. ir R. R., ieškovo atstovas. Ieškovė neskundė pirkimo – pardavimo sutarties ir nesąžiningai teikia ieškinį VMI, norėdama prisiteisti nuostolius. CK 6.271 str. yra nurodyta, kad žalą privalo atlyginti Valstybė, jei yra kalti veiksmai, o šiuo atvejus VMI kaltės nėra. Klausimas dėl hipotekos panaikinimo nėra aiškus, apie tai VMI rašė savo atsiliepimuose. VMI neįtakojo jokių sandorių, jos veiksmais nebuvo padaryta jokios žalos, ieškovė neįrodė, kokių nuostolių ji patyrė pirkdama įkeistą turtą. Taip pat ieškovė nepagrįstai reikalauja 6 proc. palūkanų, nes šiuo atveju taikytina 5 proc. palūkanų norma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio reikalavimų ir ginčo esmės
Tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių dėl to, kad atsakovė atsisakė susiaurinti hipotekos apimtį, pardavus ne visą hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, o tik jo dalis. Ieškovė siekė disponuoti savo turtu jį įkeisdama kredito pagal sutartį Nr. KS/1460 davėjai, AB „Citadele“ bankui, tačiau negalėjo to padaryti, kadangi minėtos žemės sklypo dalys yra įkeistos hipoteka valstybei. Ieškovės teigimu, iš varžytinių pardavus žemės sklypo dalis, visos hipotekos šioms išvaržytoms žemės sklypo dalims turėjo būti panaikintos. Atsakovė atsisakė išregistruoti šią hipoteką, teigdama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, be to parduotas ne visas, o tik dalis hipotekos objekto. Taigi, laikytina, jog tarp šalių susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai.
Byloje nustatytos aplinkybės
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, 14944/129759 dalių savininkė (b. l. 27-38). 2006-05-10 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) 125079/129759 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklausančios V. Š., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles (b. l. 9-22). Siekiant užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu Nr. (23.31-08)319-8126 V. Š. priklausančioms 125079/129759 dalims žemės sklypo buvo nustatyta priverstinė hipoteka (b. l. 23-24). AB SEB banko prašymu pradėta išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. 2016-05-24 antstolė R. V. sudarė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-16006632, kuriuo 47605/129759 dalys Žemės sklypo iš V. Š. priklausančių 125079/129759 žemės sklypo dalių, buvo parduotos UAB „Palangos ūkis“ (b. l. 25). Antstoliui pardavus minėtas žemės sklypo dalis iš varžytinių, už turtą iš pirkėjo gauta kaina buvo pervesta pirmos eilės kreditoriui - AB SEB bankui, kuris atsisakė sutartinės hipotekos iš varžytinių parduotoms 47605/129759 dalims, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo taikyta hipoteka, ir banko prašymu hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro. 2016-06-13 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2308 UAB „Palangos butų ūkis“ įgytas dalis žemės sklypo pardavė UAB „Harlio dirbtuvės“, o minėta bendrovė 2016-06-27 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2521 14944/129759 dalis žemės sklypo pardavė ieškovei. Minėtu 2016-05-24 aktu žemės sklypo dalys B, D, E parduotos už 421,00 Eur. Žemės sklypo dalių, plane pažymėtų indeksais C ir F kaina nustatyta 70000,00 Eur, nors pagal viešojo registro duomenis priverstine hipoteka užtikrinto žemės sklypo vidutinė rinkos turto vertė 2 153 353,00 Eur (VMI prie FM priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma – 1 403 403,32 Eur). 2016-08-31 pavaduojanti antstolė G. Ž. pranešimu apie įkeisto turto pardavimą iš varžytinių Nr. S-16008999 kreipėsi į atsakovę dėl priverstinės hipotekos išregistravimo iš varžytinių parduotoms žemės sklypo dalims (b. l. 39). Atsakovė 2016-09-08 raštu antstolei pranešė, jog atsisako išregistruoti hipoteką, motyvuodama tuo, kad iš varžytinių parduota ne visa žemės sklypo dalis, kuriai įregistruota priverstinė hipoteka, o tik dalies žemės sklypo dalis (b. l. 40). Ieškovė 2016-09-12 teikė atsakovei prašymą pakeisti priverstinės hipotekos objektą vietoje 125078/129759 žemės sklypo dalių nurodant 110134/129759 dalis, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas dar nėra įvykdytas (b. l. 41-44). Taip pat nustatyta, kad 2016-07-01 ieškovė, Senator Trade OU ir UAB „DAO AM“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Senator Trade OU suteikė ieškovei 1630000,00 Eur (tiek ieškinyje nurodyta, tiek ieškovės atstovas nurodė, jog suteiktos paskolos dydis 1200000,00 Eur) paskolą, o ieškovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti paskolos davėjui 15 proc. metines palūkanas (b. l. 45-53). 2016-08-29 ieškovė su AB „Citadele“ banku sudarė kredito sutartį Nr. KS-1460, pagal kurią bankas įsipareigojo refinansuoti ieškovės iš Senator Trade OU gautą 1200000,00 Eur dydžio paskolą įvykdžius tam tikras sąlygas, tarp kurių ir ieškovei priklausančių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga 14944/129759 dalių įkeitimas pirmine hipoteka. Šios sutarties 1.5 p. numatyta, kad ieškovės mokamas kredito palūkanų dydis yra 6 mėn. EURIBOR ir 5,35 proc. banko marža, taip pat susitarta dėl 1,5 proc. dydžio įsipareigojimo mokesčio mokėjimo bankui (b. l. 54-65).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Nr.2FB-523-588/2017, trečiajam asmeniui V. Š. iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi (civ. byl. Nr.2S-187-524/2018) paliko šią nutartį nepakeista. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtinti V. Š. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 32 908 884,36 Eur sumai, tarp jų SEB banko, AB 25 465 892,07 Eur reikalavimas, kuris užtikrintas hipoteka, bei VMI 4 855 776,68 Eur reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė UAB „Naujoji Elija“ pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl hipotekos pakeitimo. Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtas ir civilinė byla dalyje pagal ieškovės UAB „Naujoji Elija“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tretiesiems asmenims V. Š., bankroto administratoriui UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, dėl hipotekos pakeitimo, nutraukta.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
Bylos šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 10 669,64 Eur nuostolius, vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis – taikant CK 6.246 str. 1 d. Ieškovė savo reikalavimą grindžia neteisėtu valstybės institucijos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos neveikimu – t. y. atsisakymu išregistruoti ar pakeisti priverstinės hipotekos objektą, dėl ko ji negalėjo laisvai disponuoti įsigytu turtu – 14944/129759 dalimi žemės sklypo – ir jo įkeisti AB „Citadele“ bankui pagal Kredito sutartį Nr. KS-1460, dėl ko turi mokėti palūkanų pagal pastarąją kredito sutartį ir 2016 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą su Senator Trade OU, ir UAB „DAO AM“ nuo 1 200 000 Eur sumos skirtumą, t.y. 9,65% palūkanų nuo ieškovės iš Senator Trade OU gautos paskolos sumos – šie nuostoliai ieškinio pateikimo dienai yra 8 248,77 Eur, bei įsipareigojimo mokestį – 1,5 % metinių palūkanų, skaičiuojamu nuo neišmokėtos 1 200 000 EUR kredito sumos, kurie sudaro 1 282,19 Eur. Taip pat 1 138,68 Eur išlaidų notarų paslaugoms už dokumentų parengimą turto įkeitimo sandoriui pagal kredito sutartį.
Atsakovė nurodo, kad ieškovei dar prieš įsigyjant 14944/129759 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palanga, buvo žinoma, jog jis yra apsunkintas hipoteka. O atsakovės veiksmai dėl atsisakymo panaikinti hipoteką, nebuvo piktavališki ar tyčiniai, nes jais buvo siekiama užtikrinti skolininko V. Š. įsipareigojimų valstybei vykdymą.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Iš esmės tai reiškia, kad sudarius svetimo turto hipotekos sandorį, greta pagrindinio skolininko ir kreditoriaus teisinių santykių (šiuo atveju prievolinio pobūdžio) susiklosto nauji įkaito davėjo ir kreditoriaus daiktinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurių vykdymas ir galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės, taip pat susiklosto teisiniai santykiai tarp įkaito davėjo ir skolininko.
Hipotekos pabaigos pagrindai įtvirtinti CK 4.197 str. CK 4.197 str. 1 d. numato, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų. Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro (CK 4.197 str. 7 d.). Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarką (CK 4.193 str. 2 d.). Pažymėtina, kad hipotekos kreditorius turi interesą, kad iš įkeisto turto būtų patenkintas visas jo turimas hipoteka užtikrintas reikalavimas. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei kreditoriui priklauso, jis gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (žr. pvz. 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2010).
Atsakovė pripažino, kad atsisakė panaikinti priverstinę hipoteką, taikytą 2015-10-07 sprendimu 125079/129759 dalims žemės sklypo, siekiant užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą ir nesutiko išregistruoti hipotekos ar ją pakeisti panaikinant hipoteką tik ieškovės įsigytoms 47605/129759 dalims žemės sklypo, kadangi vykdymo procese realizavus šį turtą, priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintas valstybės reikalavimas į skolininko V. Š. skolą (1 403 403,32 Eur) nebuvo patenkintas. Tačiau atsakovė jokių skolinių reikalavimų ieškovei UAB „Naujoji Elija“ neturėjo.
Antstoliui pardavus 47605/129759 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis iš varžytinių, už šį turtą iš pirkėjo gauta kaina (421,00 Eur), vadovaujantis CK 4.193 str. 2 d., buvo pervesta pirmos eilės, anksčiau už atsakovę hipoteką įregistravusiam kreditoriui, AB SEB bankui, kadangi realizavus įkeistą turtą gauta suma buvo mažesnė nei AB SEB banko hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas, ir gautų pinigų neužteko antros eilės kreditoriaus (atsakovės) reikalavimams patenkinti. Antstoliui pardavus minėtas žemės sklypo dalis iš varžytinių ir už turtą iš pirkėjo gautą kainą pervedus pirmos eilės kreditoriui – AB SEB bankui, šis atsisakė sutartinės hipotekos iš varžytinių parduotoms 47605/129759 dalims, ir banko prašymu, hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro.
Pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina daiktą nuo visų hipotekų. Tai reiškia, kad iš priverstinio įkeisto daikto pardavimo daikto įgijėjas įgyja daiktą, nesuvaržytą hipotekų, t. y. įgyja nuosavybės teisę į daiktą be jokių suvaržymų. Buvęs įkeistas turtas negali būti dar kartą parduotas, t. y. negalima hipotekos teise pasinaudoti ir ją įgyvendinti du kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2010).
Vadinasi, antstoliui pardavus 47605/129759 minėto žemės sklypo dalis iš varžytinių UAB „Palangos butų ūkis“, atsiskaičius su pirmos eilės kreditoriumi AB SEB banku, bei šio prašymu išregistravus hipoteką iš Hipotekos registro, analogišką veiksmą privalėjo atlikti atsakovė, kadangi po turto pardavimo iš varžytinių naujajam įgijėjui negali išlikti parduoto turto suvaržymai trečiųjų asmenų naudai. Sąžiningas turto įgijėjas negali būti atsakingas už pardavėjo skolą ir turi teisę reikalauti panaikinti hipoteką turtui, už kurį atsiskaitė, neturėdamas tikslo jį įgyti nuosavybėn kaip įkeistą (suvaržytą hipoteką). Šiuo atveju, atsakovė neįrodė, kad UAB „Palangos butų ūkis“ buvo nesąžininga įgijėja, nors ir skundė antstolės R. V. veiksmus – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundu kėlė antstolės R. V. 2016-05-24 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-16006632, kuriuo, 47605/129759 dalys žemės sklypo iš V. Š. priklausančių 125079/129759 žemės sklypo dalių, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, parduotos, teisėtumo klausimą. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-673-163/2017 paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-12 nutartį, kuria pareiškėjos VMI skundas atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat atsakovė neginčijo ir tarp UAB „Palangos butų ūkis“ ir UAB „Harlio dirbtuvės“ sudarytos 2016-06-13 pirkimo-pardavimo sandorio dėl 47605/129759 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, bei 2016-06-27 pirkimo-pardavimo sandorio sudaryto dėl šio žemės sklypo tarp UAB „Harlio dirbtuvės“ ir ieškovės „Naujoji Elija“. Kad ieškovė „Naujoji Elija“ nesiekė prisiimti žemės sklypui taikytų suvaržymų, pagrindžia ir ieškovės 2016-09-12 prašymas atsakovei (1 t., b. l. 41-42), kuriuo ji prašo pakeisti priverstinės hipotekos objektą išlaisvinant įsigytą nekilnojamąjį turtą iš taikomų suvaržymų. Taigi, ieškovė, kaip sąžininga turto įgijėja, negali būti atsakinga už skolininko V. Š. skolą ir turi teisę reikalauti panaikinti hipoteką turtui, už kurį atsiskaitė, neturėdamas tikslo jo įgyti nuosavybėn kaip suvaržyto hipoteka.
Sutiktina su ieškovės pozicija, kad net ir dalinai patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus, hipoteka priverstinai realizuotam turtui turi būti panaikinta. Neišregistravus hipotekos ieškovės žemės sklypo dalims, neproporcingai būtų apsunkinta jos nuosavybės teisė – ieškovė negalėjo visa apimtimi įgyvendinti savo teisės disponuoti turimu turtu, neturėjo galimybės imti paskolą iš banko verslui plėtoti ar kitiems poreikiams tenkinti. Nors hipotekos kreditoriaus, kaip ir savininko nuosavybės teisės yra plačiai ginamos civilinės teisės normų, tačiau šiuo atveju atsakovė, atsisakydama susiaurinti valstybės naudai įkeisto turto hipoteką ta apimtimi, kiek turtas yra realizuotas ir perduotas ieškovei, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Pardavus įkeistas 14944/129759 dalis žemės sklypo varžytynėse bei gavus sumą, mažesnę nei būtina visų hipotekos kreditorių reikalavimams patenkinti, atsakovė turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko V. Š. turto bendra įstatymo nustatyta tvarka, o ne apsunkinti ieškovės nuosavybės teisės į įsigytą turtą įgyvendinimą.
Išdėstytų motyvų pagrindu, laikytina, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė išregistruoti hipoteką ar ją pakeisti panaikinant hipoteką tik ieškovės įsigytoms 14944/129759 dalims žemės sklypo. Iš esmės, atsakovė pati pripažino, jog turėjo pareigą panaikinti priverstinę hipoteką ieškovės UAB „Naujoji Elija“ įsigytoms žemės sklypo dalims, kadangi 2018-06-04 priėmė sprendimą Pakeisti sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) Nr. (23.31-18) 467-96209, t. y. pakeisti VMI prie FM 2015-10-07 sprendimą Nr. (23.31-08) 319-8126 taikytą skolininko V. Š. atžvilgiu, 2016-05-24 antstolei R. V. pardavus 47605/129759 žemės sklypo dalis iš 125079/129759 (duomenys neskelbtini), Palanga.
Nustačius, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išregistruoti hipoteką ar ją pakeisti panaikinant hipoteką tik ieškovės įsigytoms 14944/129759 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, tokie atsakovės veiksmai pripažintini neteisėtais.
Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 1-3 d.).
Atsakovė teigia, kad jos veiksmuose nėra kaltės, nes ji veikė teisėtai, o bylos procesas parodė, kad hipotekos panaikinimas yra sudėtingas klausimas.
Su šiais atsakovės argumentais sutiktina tik iš dalies. Byloje nėra ginčijama, kad priverstinės hipotekos taikymas 2015-10-07 sprendimu 125079/129759 dalims žemės sklypo, siekiant užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą, buvo neteisėtas veiksmas, tačiau, kaip jau minėta, 2016-05-24 antstolei R. V. pardavus 47605/129759 žemės sklypo dalis iš 125079/129759 (duomenys neskelbtini), Palanga, ieškovei, atsakovė turėjo pareigą šiai sklypo daliai panaikinti taikytą priverstinę hipoteką. Nors antstolė R. V. 2016-08-31 (1 t., b. l. 39), o ieškovė UAB „Naujoji Elija“ 2016-09-12 (1 t., b. l. 41-43) kreipėsi į VMI prie FM su prašymas panaikinti taikytą priverstinę hipoteką ieškovės įsigytai žemės sklypo daliai ar pakeisti priverstinės hipotekos objektą, tačiau atsakovė 2016-09-08 ir 2016-10-12 pranešimais tai atsisakė padaryti (1 t., b. l. 40, 44) ir tokį sprendimą priėmė tik 2018-06-04 (2 t., 43, 44-45), nenurodydama jokių papildomų priežasčių, kurios sąlygojo tokio sprendimo priėmimą, išskyrus tas, kad sklypo dalis buvo parduota iš varžytinių. Kaip matyti iš 2018-06-04 sprendimo, likusiai daliai sklypo, t. y. 77474/129759, priklausančiai V. Š., priverstinė hipoteka ir toliau taikoma, o jo mokestinės prievolės išlieka. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką netenkindama ieškovės prašymo ir nepanaikindama 47605/129759 žemės sklypo daliai priverstinės hipotekos, atsižvelgiant į atsakovės vykdomos veiklos pobūdį, turimas profesionalias teisines žinias ir patirtį, kurios leido teisiškai kvalifikuoti kilusi ginčą bei galimas pasekmes, elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių.
Pagal CK 6.249 str. 1 d., žala įvardijama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). CK 6.247 str. įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10669,64 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 8248,77 Eur, t. y. skirtumas tarp palūkanų, mokėtinų pagal 2016-07-01 paskolos sutartį ir palūkanų, mokėtinų pagal 2016-08-29 kredito sutartį, 1282,19 Eur įsipareigojimo mokestis, mokėtinas pagal 2016-08-29 kredito sutartį ir 1138,68,00 Eur išlaidos notarų paslaugoms apmokėti.
2016-08-29 kredito sutartyje numatyta, kad kredito palūkanų dydis yra 6 mėn. EURIBOR ir 5,35 proc. banko marža. Jeigu ieškovė būtų galėjusi įkeisti AB „Citadele“ bankui jai priklausančias žemės sklypo dalis, ieškovė turėtų mokėti 5,35 proc. palūkanas (kadangi 6 mėn. EURIBOR yra neigiamas, būtų mokama tik banko marža). Taigi ieškovės nuostolius sudaro šiuo metu mokamų palūkanų pagal paskolos sutartį ir turimų mokėti palūkanų pagal kredito sutartį skirtumas, t.y. 9,65 proc. palūkanų nuo ieškovės iš Senator Trade OU gautos paskolos sumos (1 200 000,00 Eur). Ieškovė pagrįstai paskaičiavo 8248,77 Eur nuostolius (susidarę ieškinio pateikimo dieną).
Ieškovė nuo 2016-08-29, įsigaliojus kredito sutarčiai, turi mokėti AB „Citadele“ bankui įsipareigojimo mokestį. Įsipareigojimo mokestis – atlygis bankui, kuris skaičiuojamas nuo skirtumo tarp maksimalaus kredito ir faktiškai išmokėto kredito už kiekvieną kalendorinę dieną nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki visiško kredito arba jo paskutinės dalies išmokėjimo taikant sutartimi nustatytas palūkanas ir skaičiuojant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesį sudaro 30 (trisdešimt) dienų (1 t., b. l. 54-65). Įsipareigojimo mokesčio dydis – 1,5 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinas nuo neišmokėtos 1200000 Eur kredito sumos. Remiantis minėtos kredito sutarties specialiosios dalies 1.8 p., kredito lėšos išmokamos tik įkeitus banko naudai žemės sklypo dalis pirmine hipoteka. Ieškovei negalint įkeisti turto, atsakovei nesutinkant išregistruoti hipoteką, ieškovė turi mokėti įsipareigojimo mokestį, nors faktiškai kredito nėra gavusi, todėl patiria nuostolius. Ieškovė pagrįstai paskaičiavo 1282,19 Eur nuostolius (ieškinio pateikimo dieną) dėl sumokėto įsipareigojimo mokesčio.
Atsakovė šių nuostolių dydžio neginčijo, tačiau nurodo, kad ieškovė už 430 Eur įsigijusi žemės sklypą ir ieškiniu siekdama prisiteisti 10 669,64 Eur nuostolius, piktnaudžiauja savo procesine padėtimi. Tačiau šiuo atveju nekilnojamojo turto vertė ar jo įsigijimo kaina neturi jokios esmės nuostolių dydžiui, kadangi ginčas kyla ne dėl turto vertės, o dėl ieškovės nepagrįstai apribotos teisės laisvai disponuoti šiuo turtu, dėl ko ir atsirado nurodyti nuostoliai, nes ieškovė negalėjo visiškai įvykdyti 2016-08-29 kredito sutarties sąlygų.
Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė, sudarydama 2016-07-01 ir 2016-08-29 paskolos sutartis ir imdamasi kitų minėtų veiksmų, dėl kurių kilo 10 669,64 Eur nuostoliai, negalėjo nežinoti, kad šis turtas apsunkintas hipoteka atsakovės naudai, tačiau pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė teisės aktų nustatytais terminais patenkins prašymą išregistruoti hipoteką, kaip tai padarė kitas V. Š. kreditorius AB SEB bankas, todėl galės laiku ir tinkamai įvykdyti visus įsipareigojimus pagal 2016-08-29 kredito sutartį.
Kaip jau nustatyta, atsakovės nepagrįstas atsisakymas išregistruoti hipoteką ar ją pakeisti panaikinant hipoteką tik ieškovės įsigytoms 14944/129759 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, laikytinas neteisėtu, ir dėl šių veiksmų ieškovei, negalint tinkamai įvykdyti kredito sutartimi Nr. KS/1460 prisiimto įsipareigojimo – įkeisti jai priklausančias žemės sklypo dalis, kyla nuostoliai. Jeigu atsakovė teisės aktų numatytu terminu būtų patenkinusi ieškovės prašymą ir panaikinusi hipoteką ieškovei priklausančioms žemės sklypo dalims, ieškovė nebūtų patyrusi aukščiau išvardintų nuostolių. Taip pat akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių, o atsakovės kaltę patvirtina neteisėti jos veiksmai, nepagrįstai atsisakant išregistruoti, pakeisti hipoteką ieškovės turtui.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų, kurių pagrindu nebuvo panaikinti hipoteka ieškovės įsigytoms 14944/129759 dalims žemės sklypo ir dėl to ieškovė negalėjo įvykdyti kredito sutartimi Nr. KS/1460 prisiimtų įsipareigojimų, ir tokiais atsakovo veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys. Esant minėtoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl 8 248,77 Eur ir 1 282,19 Eur nuostolių, iš viso 9 530,96 Eur, priteisimo tenkinamas visiškai.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 138,68 Eur nuostolius, kilusius dėl apmokėtų išlaidų už notaro suteiktas paslaugas. Nurodė, jog, sudariusi 2016-08-29 kredito sutartį, kreipėsi į Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą dėl dokumentų parengimo turto įkeitimo sandoriui pagal kredito sutartį. Ieškovės teigimu, notarų biuras išrašė ieškovei sąskaitą už patikras registruose ir pažymų sandoriui užsakymą, tačiau į bylą tokia sąskaita bei duomenys apie jos apmokėjimą nėra pateikti. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė 1 138,68Eur nuostolių dydžio, todėl šis jos reikalavimas atmestinas (CPK 178 str.).
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Tačiau, pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šešių procentų dydžio metinės palūkanos mokamos tu atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 str. 2 d.). Nors šiuo atveju abi šalys ginčo šalys yra juridiniai asmenys, tačiau atsakovė VMI prie FM nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, šalių nesieja sutartiniai santykiai, todėl šiuo atveju taikytinos CK 6.210 str. 1 d. nuostatos, o ne CK 6.210 str. 2 d. ir iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė sumokėjo 320,00 Eur dydžio žyminį mokestį už turtinį reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 89 proc. reikalavimo), 284,80 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė VMI prie FM yra sumokėjusi 361,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-06-30 sprendimo (1 t., b. l. 151-152, 160). Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-21 nutartimi Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-06-30 sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, kuris byloje išsprendžia ginčą iš esmės.
CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 str. 3 d.).
Atsakovei įvykdžius pradinio ieškinio reikalavimą dalyje dėl priverstinės hipotekos pakeitimo, ieškovė ieškinio reikalavimų šioje dalyje atsisakė, ir teismas 2018-07-03 nutartimi bylą šioje dalyje nutraukė, ieškovei grąžindamas 75 procentus nuo 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už pareikštą neturtinį reikalavimą, t. y. 30,75 Eur.
Iš atsakovė VMI prie FM sumokėto 361,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 41,00 Eur buvo būtent žyminis mokestis, susijęs su pastaruoju neturtiniu ieškovės reikalavimu.
Pagal CPK 87 str. 2 d., jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos ir 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą.
Atsižvelgiant į šią nuostatą, atsakovei grąžintina 75 procentai nuo 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. 30,75 Eur, nes ieškovė, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, reikalavimo dėl priverstinės hipotekos pakeitimo atsisakė.
Patenkinus ieškovės UAB „Naujoji Elija“ patikslinto ieškinio 89 proc. reikalavimų dėl nuostolių priteisimo, o 11 proc. reikalavimų netenkinant, atsakovei iš ieškovės priteistina 35,20 Eur žyminio mokesčio.
Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 249,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 93, 259, 268, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 9 530,96 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų 96 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-11-25 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 249,60 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 60 ct) žyminį mokestį ieškovės UAB „Naujoji Elija“ naudai.
Grąžinti atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-07-31 pavedimu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.