- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1161-989/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01035-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Pareiškėjas
- D. P., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Vygintas Kuprys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
dalyvaujant pareiškėjui D. P., jo atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. N., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui V. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S., A. S. ir D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai A. S., A. S. ir D. P. patikslintu pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pastatas (statinys).
2. Pareiškėjai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gretimai esantys du žemės sklypai – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1), ir žemės sklypas, be adreso, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 2, toliau kartu Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 vadinami Žemės sklypais).
3. Žemės sklypuose jokių statinių šiuo metu nestovi. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje galioja Palangos miesto bendrasis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1518 (Bendrasis planas). Žemės sklypai patenka į urbanizuojamas teritorijas ((duomenys neskelbtini) kvartalą) – mišrios kurorto centro ir kurorto pocentrių teritorijos, kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai. Vyrauja gyvenamoji komercinė, visuomeninė veika.
4. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypai inter alia gali būti naudojami kaip gyvenamosios, komercinės paskirties objektų teritorijos ar kitos. Žemės sklypai patenka į Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016-04-11 įsakymu Nr. ĮV-309 (Specialusis planas). Pagal Specialiojo plano dalies Tvarkymo plano sprendinius Žemės sklypai priskiriami V4 apsaugos zonos vizualinei apsaugos pozonio daliai.
5. Vizualinės apsaugos pozonio V4 teritorijos paveldosaugos reikalavimuose nustatyta, kad „Užstatymas galimas tik pagrindus istorine ikonografine medžiaga“. Todėl, pareiškėjai, siekdami sudaryti prielaidas įgyvendinti statytojo teisę Žemės sklypuose, turi viešo administravimo subjektui (savivaldybei) įrodyti ir pagrįsti, kad pagal istorinę ikonografinę medžiagą šioje vietoje stovėjo statiniai. Tam tikslui pasiekti, Pareiškėjams yra reikalinga teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Žemės sklypuose stovėjo (buvo) pastatas.
6. Kultūros vertybių registro (KVR) (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) aprašyme prie dokumentų sąrašo 9 punkte pateikiama ikonografijos medžiaga. Tarp pateikiamų dokumentų yra 1922 m. Palangos m. plano fragmentas, kuriame sklypo teritorijoje žymimas pastatas.
7. Pareiškėjų užsakymu nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė istorikė J. V. parengė istorinių tyrimų ataskaitą (pažymą) (Ataskaita), kurioje analizuojama teritorija tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės miško, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. Žemės sklypų teritorijos ribose. Šioje Ataskaitoje konstatuota, kad: „pagal fragmentiškus kartografinius duomenis, tiriamoje teritorijoje nuo XX a. 2 dešimtmečio iki pokario stovėjo vienas pastatas. Jo vietos aprašomoje teritorijoje tiksliai lokalizuoti dėl senosios kartografijos schematiškumo nėra galimybės. Nugriautas pokaryje (istorinių tyrimų ataskaitos (pažymos) 5 psl.). Istorinių tyrimų ataskaitos (pažymos) išvadose nurodoma, kad apstatymas teritorijoje rodomas nuo XX a 2 dešimtmečio. Jį sudarė vienas nemažas stačiakampis pastatas. Jo paskirtis, medžiagiškumas, architektūrinis vaizdas, trūkstant istorinės informacijos, nenustatyti. Pastatas stovėjo tiriamosios teritorijos pietryčių dalyje, netoli (duomenys neskelbtini). Pokaryje nugriautas.“ 13. Prie Ataskaitos pridėti skirtingų laikotarpių planai, iš dalies jų matyti, kad Žemės sklypų teritorijoje iš tiesų stovėjo nurodomas pastatas.
8. Teismo ekspertas (specialistas) G. P. parengė 2024 m. gegužės 30 d. Konsultacinę išvadą, kurioje padarė tokias išvadas: „Tyrimo metu išanalizavus skirtingo tipo, rūšies, laikotarpio, tikslumo istorinę kartografinę medžiagą, ją susiejus su valstybine koordinačių sistema LKS-94 bei grafiškai palyginus su esamomis Žemės sklypo ribomis, įvertinus objektyviai galimas bei logiškai tikėtinas tikslumo paklaidas, nustatytas pagrįstai vienareikšmiškas / neginčytinas faktas, kad į esamas Žemės sklypo ribas 1895-1945 metų laikotarpiu pateko pastatas“ „Tiek pagal Išvados 2.1.2 papunktyje nurodytoje literatūroje kartografijos tematika aptiktas sutartinių ženklų reikšmes, artimiausias istorinėje kartografinėje medžiagoje pastatus vaizduojantiems ženklams, tiek pagal perskaitytoje literatūroje Palangos tematika aprašytas Palangos XX amžiaus pirmos pusės urbanistinės struktūros / raidos tendencijas bei pagal paties pastato geometrinius parametrus, jo geografinę lokaciją vietovėje (prie pat upės bei netoli jūros kranto), galima spręsti, kad tai buvo ugniai neatsparus (medinis), labiausiai tikėtina – poilsio / gyvenamosios paskirties pastatas (vila)“. 15. Teismo eksperto (specialisto) G. P. 2024-05-30 Konsultacinėje išvadoje taip pat pateikta ir daugiau nuorodų į istorinius šaltinius, pagrindžiančius buvusį istorinį užstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsižvelgdami į tai, kad teismo ekspertas (specialistas) G. P. nustatė, jog užstatymas buvo Žemės sklype 1 (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pareiškėjai prašė nustatyti juridinį faktą apie buvusį užstatymą tik šio Žemės sklypo 1 atžvilgiu.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu į patikslintą pareiškimą nurodė, kad yra susiformavusi teismų praktika dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pastato buvimo, tikslu – įgyvendinti statybos teisę. Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Atkreiptinas dėmesys, kad sodybos faktas gali būti nustatomas tik pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Pareiškėjams, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas šioje byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl prašė teismo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
11. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos manymu byloje nepateikiama neginčijamų duomenų, kad nagrinėjamuose žemės sklypuose buvę pastatų. Kaip minėta Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 5 d. patikslintame atsiliepime, nekilnojamasis turtas yra ir buvo privalomai registruojamas. Šiuo gi atveju, istoriniuose tyrimuose pateikiama subjektyvi išvada, paremta kartografinių duomenų bei schemų yra fragmentiškais duomenimis, kad sklype stovėjo pastatas.
12. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti kaip neįrodytą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl pateiktų dokumentų Departamentas išsamiai yra pasisakęs savo teiktuose procesiniuose dokumentuose – 2024 m. vasario 23 d. atsiliepime į 2024 m. sausio 10 d. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Nr. TS-24-(3.28 E), 2024 m. gegužės 20 d. atsiliepime į 2024 m. balandžio 25 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT5199-845/2024 Nr. TS-75-(3.28 E) bei 2024 m. liepos 9 d. atsiliepime dėl teismo priimto naujo rašytinio įrodymo civilinėje byloje Nr. e2YT-5199-845/2024 Nr. TS-98-(3.28 E). Suinteresuotas asmuo nurodytuose procesiniuose dokumentuose buvo pažymėjęs, kad dėl buvusį užstatymą patvirtinančių dokumentų gavimo, tokiam pagrindimui yra būtini istoriniai ikonografiniai tyrimai ir tokie dokumentai yra gautini ne teismo tvarka. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė istorikės J. V. atliktus Istorinius tyrimus, kuriuose nėra aiškios istorinės medžiagos, ikonografijos, įrodančios, kad sklype stovėjo pastatas. Suinteresuoto asmens nuomone, istoriniai tyrimai turėtų būti tikslinami, nurodant tikslius kartografininius duomenis ant topografinio pagrindo, kur būtų aiškiai pažymėtos sklypų ribos pagrindžiamos dėl pastato buvimo ir jo dydžio. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašė teismo sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes. Suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomone, Pareiškimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir pradinis 2024 m. sausio 10 d. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – Kultūros vertybių registro ikonografine medžiaga, nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės istorikės J. V. istorinių tyrimų ataskaita (pažyma) ir teismo eksperto (specialisto) G. P. 2024 m. gegužės 30 d. Konsultacine išvada. Visuose šiuose dokumentuose remiamasi išimtinai kartografine medžiaga. Suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teigimu, patikslintame pareiškime pateikiami įrodymai yra prieštaringi, o naujų įrodymų nepateikiama.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. P. ir jos atstovas advokato padėjėjas Vygintas Kuprys palaikė patikslinto pareiškimo argumentus ir motyvus, prašė tenkinti patikslintą pareiškimą.
14. Teismo posėdžio metu apklaustas G. P., atlikęs į bylą pateiktą 2024 m. gegužės 30 d. Konsultacinę išvadą, teismo posėdžio metu apibendrino atlikto tyrimo rezultatus ir paaiškino, kad tyrimo metu išanalizuota skirtingo tipo, rūšies, laikotarpio, tikslumo kartografinė medžiaga, jos susiejimas su valstybine koordinačių sistema ir su grafiškai esamomis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribomis, neginčytinai patvirtina faktą, kad laikotarpiu 1895-1945 į šį Žemės sklypą pateko pastatas.
15. Teismo posėdžio metu (2025 m. vasario 26 d. teismo posėdis, garso įrašo 5:00 min.) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstotas V. Č. patikslino suinteresuoto asmens poziciją Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos poziciją, atsižvelgdamas į G. P. pateiktus paaiškinimus ir nurodė, kad pagal surinktus duomenis galima spręsti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), kažkoks statinys buvo. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas V. Č. taip pat paaiškino (2025 m. vasario 26 d. teismo posėdis, garso įrašo 06:35 min.), kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, galinčių paneigti faktą, kad statinys minėtame žemės sklype buvo. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas V. Č. (2025 m. vasario 26 d. teismo posėdis, garso įrašo 09:00-09:22 min.) nurodė, kad pagrindo prieštarauti pareiškėjų Patikslintam pareiškimui nėra.
16. Teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė E. N. prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad nurodytas Žemės sklypas patenka į apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį „V4“, kurio teritorija tvarkoma nepažeidžiant Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte nustatytų Palangos miesto istorinės dalies vertingųjų savybių ir Užstatymas galimas tik pagrindus istorine ikonografine medžiaga.
19. Pareiškėjai, siekdama įgyvendinti statytojų teisę, kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turitntį fatą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pastatas (statinys).
20. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).
21. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
22. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1518, Žemės sklypas patenka į urbanizuojamas teritorijas ((duomenys neskelbtini) kvartalą) – mišrios kurorto centro ir kurorto pocentrių teritorijos, kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai, vyrauja gyvenamoji komercinė, visuomeninė veika. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas gali būti naudojami kaip gyvenamosios, komercinės paskirties objektų teritorijos ar kitos.
23. Žemės sklypas patenka į Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. -04-11 įsakymu Nr. ĮV-309.
24. Pagal Specialiojo plano dalies Tvarkymo plano sprendinius, Žemės sklypas priskiriamas V4 apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio daliai.
25. Vizualinės apsaugos pozonio V4 teritorijos paveldosaugos reikalavimuose nustatyta, kad šioje teritorijoje „Užstatymas galimas tik pagrindus istorine ikonografine medžiaga“.
26. Todėl, Pareiškėjai, siekdami sudaryti prielaidas įgyvendinti statytojo teisę Žemės sklype, kreipėsi į teismą siekdami nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad Žemės sklype stovėjo pastatas.
27. Pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2023 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (1.27-K1)2K1-1231, pateiktas kartu su suinteresuoto asmens 2024 m. vasario 23 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepimu, patvirtina, kad pareiškėjams siekiant viešojo asministravimo institucijioms pagrįsti faktą, kad Žemės sklype buvo sttainys, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos laikėsi pozicijos, jog pareiškėjų pateikti duomenys yra prieštaringi ir nėra pakankami spręsti, kad Žemės sklype stovėjo statinys. Vadinasi, pareiškėjai tik teismo tvarka gali nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 straipsnis).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
29. Pareiškėjai prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindė G. P. 2024 m. gegužės 30 d. Konsultacine išvada. Pažymėtina, kad Konsultacinę išvadą atlikęs G. P. buvo apklaustas ir teismo posėdžio metu. Tiek Konsultacinė išvada, tiek G. P. apklausa teismo posėdžio metu patvirtina, kad Konsultacinėje išvadoje išanalizuota kartografinė medžiaga ir jos susiejimas su esama koordinačių sistema pagrindžia pareiškėjų įrodinėjamą faktą, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 1895-1945 pateko pastatas.
30. Įrodymų, paneigiančių G. P. Konsultacinėje išvadoje bei teismo posėdžio metu pateiktas išvadas byloje nėra (CPK 178 straipsnis); pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys, atsižvelgdami į pateiktos Konsultacinės išvados atsakymus bei G. P. paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismo ekspertizės nagrinėjamoje byloje skirti neprašė. Pabrėžtina ir tai, kad po teismo posėdžio, kuriuo metu buvo apklaustas Konsultacinę išvadą atlikęs G. P., suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, anksčiau prieštaravęs Patikslintam pareiškimui, iš esmės pakeitė poziciją, nurodydamas, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įrodymų, paneigiančių pareiškėjų argumentus, pateikti negali (2025 m. vasario 26 d. teismo posėdis, garso įrašo 43:18 min.).
31. Taip pat teismo posėdžio metu (2025 m. vasario 26 d. teismo posėdis, garso įrašo 5:00 min.) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstotas V. Č. patikslino poziciją, atsižvelgdamas į G. P. pateiktus paaiškinimus, ir nurodė, kad pagal surinktus duomenis galima spręsti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), kažkoks statinys buvo.
32. Į bylą pareiškėjų pateikta Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės, istorikės J. V. istorinių tyrimų ataskaita taip pat patvirtinta, kad Žemės sklypas nuo XX a. antrojo dešimtmečio buvo užstatytas, o pastatas stovėjo tiriamos teritorijos pietryčių dalyje, netoli (duomenys neskelbtini).
33. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros Ekspertizės aktas taip pat patvirtina buvus užstatymą Žemės sklype.
34. Kiti byloje esantys įrodymai – Kultūros vertybių registro duomenys apie Palangos miesto istorinę dalį, taip pat duomenys iš 1922 m. Palangos plano fragmento, M. Palangos miesto centrinės dalies regeneracijos projekto, specialiojo paminklosaugos plano patvirtina pareiškėjų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
35. Nors suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teigė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. spalio 19 d. pažyma Nr. R4-4195 ir Palangos plano fragmentas (Kultūros vertybių registre esančiame 1937 m. Palangos plano fragmentas) ir todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie buvusį užstatymą Žemės sklype, jau minėta, vėliau suinteresuotas asmuo patikslino savo poziciją iš esmės neprieštaraudamas Patikslintam pareiškimui.
36. Teismas, siekdamas pašalinti visas bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones, įvertina ir suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išsakytas abejones dėl įrodymų prieštaringumo.
37. Bylos nagrinėjimo metu apklausus Konsultacinę išvadą atlikusį G. P., buvo nustatyta, kad pastarasis Palangos plano fragmentas yra paremtas tik antriniu šaltiniu (dosjė), taip pat toks pats Planas kituose šaltiniuose yra datuojamas kita data – 1938 metų Palangos vaizdas po gaisro.
38. Be to, aplinkybę, kad 1938 metais Palangos mieste buvo kilęs gaistas Konsultacinėje išvadoje yra nurodęs specialistas G. P. (Išvados 38 puslapis). Todėl, kaip G. P. paaiškino ir teismo posėdžio metu, neatmestina, kad Žemės sklype buvęs statinys galėjo būti sunaikintas gaisro metu, o vėliau atstatytas, nes 1941-1945 metų aerofotografijoje akivaizdžiai matyti pakankamai didelio statinio (pastato) stogas.
39. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. R4-4195 pažymima, kad 1940 m. sausio 13 d. M. P. buvo nurodęs, jog ketino Žemės sklype statyti vilą. Byloje aukščiau surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad tikėtina, jog šį ketinimą M. P. įgyvendino, nes, kaip jau nustatyta, iš 1941-1945 metų aerofotografijos yra matyti statinys (statinio stogas).
Žemesnės instancijos teismas
40. Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės, istorikės J. V. Atasakitoje taip pat nurodoma, kad pastatas Žemės sklype buvo nugriautas pokariu, t. y. po 1945 metų.
41. Nors suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros minsiterijos teigė, kad nėra aišku, koks statinys, kokios rūšies stovėjo Žemės sklype, teismas sprendžia, kad šis klausimas spręstinas pareiškėjams įgyvendinant statytojų teisę Žemės sklype (pavyzdžiui, sprendžiant klausimą dėl statybą leidiančio dokumento išdavimo ar/ir teritorijų planavmo procese) ir iš esmės nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas.
42. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismui 2024 m. liepos 25 d. nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nuordė, jog suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime akcentavo Lietuvos centrinio archyvo fondą, burmistro nutarimus, susirašinėjimo veiklos klausimais dokumentus, poilsiautojų registracijos knygas. Teismo posėdžio metu pasiteiravus suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos dėl nurodytų įrodymų, atstovas paaiškino, kad suinteresuotas smuo jų neteikia, o nurodė tik kaip galimus pareiškėjams teiktinus dokumentus. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į aukščiau aprašytus argumentus, spręstina, kad pareiškėjai savo įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis) įgyvendino tinkamai.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2023).
44. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
45. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
46. Nors pareiškėjai teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog Žemės sklype stovėjo statinys, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjų valdomame Žemės sklype statinys buvo. Tai patvirtina byloje esantys ir aukščiau aprašyti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės.
47. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų patikslintame pareiškime ir rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškimą bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pastatas (statinys) (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).
48. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti statytojų teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjų A. S., A. S. ir D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pastatas (statinys).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjų A. S., A. S. ir D. P. statytojų teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.