Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės ,

atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Neringai Jokšienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-09-24 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies- panaikino Išvadą, išskyrus jos dalį, susijusią su konstatavimu, kad pareiškėjo nelaimingas atsitikimas įvyko tarnyboje, įpareigojo atsakovą atlikti nustatytas procedūras dėl pareiškėjo nelaimingo atsitikimo iš naujo, priteisė atlyginti pareiškėjui 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, nutraukė administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo siųsti pareiškėją į CMEK, o kitą skundo dalį atmetė.

LVAT 2021-09-29 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-09-24 sprendimo dalį, kuria pareiškėjo A. A. skundas ir prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, atsakovė Išvadoje nepateikė jokio aplinkybių vertinimo ir šiuo metu nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjo sveikatos sužalojimas nebuvo pripažintas susijusiu su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai Statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme. Nurodo, kad Komisijos pirmininkas V. K. yra atvirai išreiškęs priešiškumą ir neigiamą išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu ir šias aplinkybes patvirtina tai, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d.(savo nedarbingumo laikotarpiu), vykdydamas neatidėliotinus, itin skubius ir svarbius ikiteisminio tyrimo veiksmus, atvyko į savo darbo vietą Varėnos pasienio rinktinėje. Komisijos pirmininkas V. K. pasikvietė pareiškėją į savo kabinetą, kur tiesiogiai išreiškė neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu. Nurodo, kad šis pokalbis vyko 2019-10-09, t. y. dar prieš Komisijos sudėties paskelbimą. Nurodo, kad šios aplinkybės patvirtina Komisijos šališkumą ir išankstinį priešišką nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu. Dėl kilusio įvykio pareiškėjas 2019-10-09 Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui majorui K. Š. pateikė tarnybinį pranešimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas sprendimas, o tik ginčijama Išvada, kuri pareiškėjui sukelia teisins pasekmes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašydamas jį patenkinti, atsakovės atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSAT Išvados, kuri patvirtinta VSAT vado pavaduotojo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VSAT nelaimingo atsitikimo tyrimą ir patikrinimą atlikti iš naujo. Pareiškėjo reikalavimas siųsti jį į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti nenagrinėjamas, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-09-24 sprendimu administracinė byla dėl skundo dalies, kurioje reikalaujama atsakovę siųsti A. A. į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti , nutraukta ir LVAT 2021-09-29 nutartimi nepakeista.

Kaip seka iš bylos medžiagos, informacija apie kelyje (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį, buvo užfiksuota VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centro 2019 m. rugsėjo 20 d. paros įvykių suvestinėje Nr. 263 (įrašo Nr. 19). Pareiškėjas A. A., 2019-09-20 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 -09-19 tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko į Pravieniškių pataisos namų II-ąjį sektorių, kur turėjo atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-5-00096-19. Atlikęs numatytus veiksmus, važiavo atgal į Varėnos pasienio rinktinę. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) prieš pat jo vairuojamą automobilį iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo išvengti nepavyko, buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apie eismo įvykį buvo pranešta, pareiškėjo blaivumas buvo patikrintas (nustatyta 0.00 promilės). Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas iš šalutinio kelio išvažiavęs A. J., kuris buvo pristatytas į ligoninę. Pareiškėjui eismo įvykio metu buvo stipriai sumušta krūtinės ląsta, dėl ko medikai rekomendavo 2–3 savaites riboti fizinį aktyvumą ir vartoti nuskausminamuosius vaistus. Apgadintas tarnybinis automobilis autovežiu buvo pargabentas į Varėnos pasienio rinktinės teritoriją. Varėnos pasienio rinktinės ITS viršininkas K. Š. 2019 -10-08 VSAT vado pavaduotojui V. M. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 150-10142 „Dėl A. A. nedarbingumo“, kuriame nurodė, kad Varėnos pasienio rinktinės ITS vyriausiasis tyrėjas A. A. 2019 -09-19, tarnybos metu tarnybiniu automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pro (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) susidūrė su iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad pareiškėjas blaivus, jam nustatytos 0.00 promilės. Eismo įvykio metu pareiškėjui buvo stipriai sumušta krūtinės ląsta ir nuo 2019-09-23 pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas . Pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2019 -09-23 iki 2019-10-18, nedarbingumo pažymėjimus išdavė gydymo įstaiga UAB „Disolis“, kurios 2019-10-21 pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 1 pažymėta, kad A. A. į Alytaus apskrities S. K. ligoninę kreipėsi 2019 -09-19d. 15.59 val., kur jam buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas (S20.2), nurodyta, kad pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių.

VSAT vado 2019-10-10 įsakymu Nr.K-3476 „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta Komisija: Komisijos pirmininkas – V. K., VSAT Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas, nariai: L. L., VSAT Personalo valdybos Varėnos skyriaus vyriausioji specialistė, D. M., VSAT Turto valdymo valdybos Varėnos skyriaus vyriausiasis specialistas, atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir patikrinimą. Nurodyta Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjui krūtinės ląsta buvo sumušta (TLK-10 kodas – S20.2) 2019 -09-19d. 10.21 val., darbo metu vykstant tarnybiniu automobiliu . (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Pravieniškių PN į Varėnos pasienio rinktinę (darbo vietą) ir (duomenys neskelbtini) patekus į eismo įvykį, kurio kaltininku pripažintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pareiškėjas buvo blaivus.

Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo krūtinės ląstos sumušimas susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau jo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija, numatyta Statuto 59 straipsnio 3 dalyje, jam nepriklauso. Komisija, atlikusi tyrimą, pasiūlė: 1) nelaimingo atsitikimo tyrimą baigti; 2) A. A. 2019 m. rugsėjo 19 d. krūtinės ląstos sumušimą pripažinti nelaimingu atsitikimu tarnyboje; 3) Varėnos pasienio rinktinės ITS vyriausiojo tyrėjo A. A. į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją nesiųsti ir kompensacijos, numatytos Statuto 59 straipsnio 3 dalyje, jam nemokėti. Šią Komisijos Išvadą 2019 -11-06 patvirtino VSAT vado pavaduotojas (Tvarkos aprašo 22 punktas). Pareiškėjas 2019-12-19 tarnybiniu pranešimu ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Komisijos pirmininką, prašydamas pateikti duomenis, ar vadovaujantis 2019 -11-07 Išvada, buvo priimtas atitinkamas įstaigos vadovo sprendimas. VSAT pateikė pareiškėjui vado pavaduotojo pasirašytą atsakymą, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 22 punktu, Išvadoje suformuluotus sprendimus patvirtino VSAT vado pavaduotojas ir atskiro sprendimo nesurašė, taip pat nurodė, kad Komisijos įgaliojimai nutrūko surašius Išvadą, išaiškino šio atsakymo apskundimo tvarką.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ( redakcija galiojusi nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, Nustatymo ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ir sveikatai, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 , Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 (2017 m. birželio 22 d. redakcija).

Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 46,55 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 27,93 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 23,28 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Šioje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso . Aprašas nustato nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui iš tarnybos, nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo tvarką. Aprašo 14 punkte numatyta, kad Statutinės įstaigos vadovas, gavęs pranešimą apie įvykį arba rašytinį prašymą, per 3 darbo dienas nuo pranešimo ar prašymo gavimo dienos sudaro Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisiją, kuriai paveda tirti įvykį. Aprašo 55.1 punkte nustatyta, kad nustačius, kad pareigūnas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje metu, siekiant nustatyti, ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas yra susiję su didesniu pavojui ar didesne rizika pareigūno sveikatai, atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal Tvarkos aprašo nuostatas. Tvarkos aprašas reglamentuoja pranešimų apie vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtį, susižalojimą ar sveikatos sutrikdymą tvarką; nustatymo, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, tvarką; nustatymo, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tvarką.

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad statutinės įstaigos, kurioje eina (ėjo) pareigas pareigūnas, ar statutinės profesinio mokymo įstaigos, kurioje mokosi (mokėsi) kursantas, vadovas, gavęs Tvarkos aprašo II skyriuje nustatytais atvejais informaciją apie pareigūno ar kursanto mirtį, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos paveda pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui , kompetentingam nustatyti įvykio, kuris galėjo būti pareigūno ar kursanto mirties, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis , aplinkybes, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą. Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomi komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, kiti komisijos nariai ir komisijos sekretorius, kuris nėra komisijos narys. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp minėtame Aprašo II skyriuje numatytų atvejų nėra numatyti Aprašo 55 ir 55.1p. nurodyti atvejai, t.y. kai Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija atlieka įvykio tyrimą ir nustato, kad pareigūnas ar kursantas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo profesinio ar įvadinio mokymo metu, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos metu. Remiantis Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, tyrimą (tarnybinį patikrinimą) , siekiant nustatyti, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, gali tęsti ta pati Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija, jau vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis tarnybinio patikrinimo atlikimo ir jo rezultatų įforminimo tvarką. Šiuo atveju, nustatant, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tyrimą pagrįstai ir teisėtai atliko Komisija, sudaryta iš 3 ( o ne 5) narių, kadangi Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos minimalus narių skaičius nenustatytas. Laikytina, kad Komisijoje buvo pakankamas narių skaičius – 3 asmenys, kuris buvo būtinas objektyviai ir pagrįstai Išvadai priimti. Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijai pareiškėjo nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ištirti , sudarytai Tarnybos vado 2019-10-10 įsakymu Nr.K-3476, buvo suteikti įgaliojimai ištirti, ar pareiškėjo nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar sužalojimas yra susijęs su pareigūno statusu, taip pat , ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi arba rizika pareigūno sveikatai. Komisija tyrimą atliko, nepažeisdama Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos , taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo, ir Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašo, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2019-01-15 įsakymu Nr.1V-55“Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ nuostatų. Komisija, atlikusi tyrimą, parengė „Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. A. krūtinės ląstos sumušimo“, patvirtintą atsakovės vado pavaduotojo V. M.. Komisija įvertino faktines 2019-09-19 įvykio aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo krūtinės ląsta buvo sumušta (TLK-10 kodas -S20.2) 2019-09-19 10.21val., darbo metu vykstant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) iš Pravieniškių PN į Varėnos pasienio rinktinę (darbo vietą), įvykio kaltininkas kitos transporto priemonės – (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Pareiškėjas buvo blaivus. Komisija konstatavo, kad pareiškėjo krūtinės ląstos sumušimas susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau jo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija, numatyta Statuto 59 str.3d., jam nepriklauso. Komisija Išvadoje pasiūlė pareiškėjo 2019-09-19 krūtinės ląstos sumušimą pripažinti nelaimingu atsitikimu tarnyboje . Pareiškėjo į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją nesiųsti ir kompensacijos, numatytos Statuto 59 str.3d., jam nemokėti. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Komisijos pirmininko V. K. ir Komisijos narių šališkumo ar priešiško nusistatymo pareiškėjo atžvilgiu. Komisija atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašė pagrįstą ir teisėtą Išvadą. Pareiškėjas buvo sužalotas tarnybos metu, tačiau sužalojimo metu jis nevykdė jokių tarnybos pareigų, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas, atlikęs tarnybines pareigas , laikydamasis KET reikalavimų, iš Pravieniškių PN vyko tarnybiniu automobiliu į Varėnos pasienio rinktinę. Pareiškėjo važiavimas automobiliu iš esmės niekuo nesiskyrė nuo automobilio eksploatavimo įprastomis sąlygomis. CK6.270 straipsnio taikymo prasme automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio, pavojus yra nukreiptas į aplinkinius, t.y. į kitus asmenis (kitus eismo dalyvius) ir nėra susijęs išimtinai su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ginčijama Išvada yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).

Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.