Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą (kurį patikslino) prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2019 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 27-134 ,,Dėl VSAT Varėnos pasienio rinktines ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. A. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti VSAT nelaimingo atsitikimo tyrimą bei patikrinimą atlikti iš naujo; 2) įpareigoti VSAT siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Būdamas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, 2019 m. rugsėjo 19 d. darbo metu pakliuvo į eismo įvykį. Dėl (duomenys neskelbtini) jam buvo išduota nedarbingumo pažyma. Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) susijęs su tarnybiniu pareigu atlikimu, tačiau nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija, numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje, jam nepriklauso. Išvada nepagrįsta, priimta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, priimta šališkų Komisijos narių.

1.2. Atsakovas nepagrįstai eismo įvykį pripažino nesusijusiu su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo sveikatai. Pareiškėjas įprastai darbo funkcijas atlieka darbo vietoje, o vykimas tarnybine transporto mašina, kuri savaime pripažįstama padidinto pavojaus šaltiniu, turėtų būti vertinamas kaip nukrypimas nuo normalių tarnybos sąlygų. Išvadoje nėra jokio aplinkybių vertinimo ir neaišku, kuo remiantis pareiškėjo sveikatos sužalojimas nebuvo pripažintas susijusiu su didesniu pavojumi ar didesne rizika, nurodytos tik abstrakčios ir lakoniškos frazės. Komisijos pirmininkas 2019 m. spalio 9 d., prieš VSAT vadui paskelbiant Komisijos sudėtį, pasikvietė pareiškėją ir pokalbio metu tiesiogiai išreiškė neigiamą poziciją pareiškėjo atžvilgiu, o tai akivaizdžiai patvirtina Komisijos šališkumą ir išankstinę priešišką poziciją.

2. Atsakovas VSAT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas paaiškino, kad pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas gali būti pripažintas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei tik tuo atveju, jei pagal faktines aplinkybes būtų nustatyta, kad tarnybos metu atliekamos tokio pobūdžio tarnybinės užduotys, kurių atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai. Statute numatytų kompensacijų paskirtis yra kompensuoti sveikatos ar gyvybės praradimą, atsiradusį būtent dėl tarnybos ypatumų, o ne dėl įprastų tarnybos sąlygų. Statute didesnio pavojaus ar didesnės rizikos sąvokos nepateikiamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad automobilio naudojimo tarnybos funkcijoms atlikti faktas pats savaime nėra pagrindas pripažinti, kad pareigūno tarnyba buvo atliekama padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos sveikatai ar gyvybei sąlygomis. Pareiškėjo pareigybės aprašyme yra numatytas reikalavimas turėti vairuotojo pažymėjimą. Atlikęs tarnybines pareigas pareiškėjas vyko tarnybiniu automobiliu įprastomis sąlygomis, todėl pareiškėjo vykimas automobiliu neturėtų būti vertinamas kaip nukrypimas nuo normalių tarnybos sąlygų. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, įrodančių Komisijos narių suinteresuotumą tyrimo baigtimi. Įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir įvertintos vadovaujantis teisės aktais, tyrimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, todėl Išvados panaikinti nėra pagrindo.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Išvadą, išskyrus jos dalį, susijusią su konstatavimu, kad pareiškėjo nelaimingas atsitikimas įvyko tarnyboje, įpareigojo atsakovą atlikti nustatytas procedūras dėl pareiškėjo nelaimingo atsitikimo iš naujo, priteisė atlyginti pareiškėjui 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, nutraukė administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo siųsti pareiškėją į CMEK, o kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 19 d. vykdamas tarnybiniu automobiliu atgal į Varėnos pasienio rinktinę pateko į eismo įvykį, kurio kaltininku buvo pripažintas iš šalutinio kelio išvažiavusio automobilio valdytojas, pareiškėjas buvo blaivus. Pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 18 d. Šeimos klinika UAB „Disolis“ nurodė, kad pakenkimas pareiškėjo sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Komisija atlikusi tyrimą nustatė, kad sveikatos sužalojimas susijęs su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimų, tačiau ne su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), Nustatymo ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ir sveikatai, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“.

7. Teismas, įvertinęs Apraše ir Tvarkos apraše nustatytą teisinį reguliavimą, darė išvadą, jog po nelaimingo atsitikimo atliekamos dvejopo pobūdžio procedūros: 1) atliekamas nelaimingo atsitikimo tyrimas pagal Aprašą; 2) Aprašo procedūroje konstatavus, kad pareigūnas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje metu, siekiant nustatyti, ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojui ar didesne rizika pareigūno sveikatai, atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal Tvarkos aprašo nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad Komisija buvo sudaryta iš 3 asmenų, o Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad komisija tokiu atveju turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 5 narių. Šiuo atveju Komisijos sudėtis neatitiko Tvarkos aprašo keliamų minimalių reikalavimų. Teismas sprendė, kad nustatytas reguliavimas nėra savitikslis, jis užtikrina, kad komisija objektyviai išnagrinės nelaimingo atsitikimo kvalifikavimą ir su tuo susijusias pasekmes (priskyrimo tam tikrai kategorijai pagal Statuto 59 straipsnį). Teismas konstatavo, kad buvo pažeista administracinio akto priėmimo procedūra, nes tyrimą atliko ir Išvadą surašė neteisėtos sudėties Komisija. Sudarytos sudėties Komisija galėjo veikti pagal Aprašą, jo 14 punktas reikalavimo Komisijos narių skaičiui nenustato, todėl Komisija galėjo konstatuoti, kad pareiškėjas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje metu, tačiau dėl nustatymo, ar atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika – turėjo būti taikomos Tvarkos aprašo nuostatos. Teismas nurodė, kad Išvados dalis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo nelaimingas atsitikimas įvyko tarnyboje, laikytina teisėta, o kita Išvados dalis naikintina kaip neteisėta, nes buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas įpareigojo atsakovą Tvarkos apraše numatytas procedūras atlikti iš naujo. Dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo turinio teismas plačiau nepasisakė.

9. Teismas dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo įpareigoti VSAT siųsti pareiškėją į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti nurodė, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovas nevykdytų teismo sprendimo iš naujo išnagrinėti nelaimingo atsitikimo klausimą, todėl dėl šios skundo dalies teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

10. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė pareiškėjui 600 Eur už skundo parengimą ir 138,10 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, t. y. iš viso 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

III.

11. Atsakovas VSAT padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas apeliaciniame sknde nurodo, kad:

11.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik tuo, jog Komisijos sudėtis neatitiko Tvarkos apraše nustatytų minimalių reikalavimų, tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kokią įtaką procedūrų pažeidimas turėjo sprendimo pagrįstumui ir objektyvumui. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Dėl formalių procedūrinių taisyklių pažeidimų aktas negali būti naikinamas. Konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kad taisyklių ar procedūrų nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei nepagrįstumui.

11.2. Teismas netinkamai vertino Komisijos sudarymą. Aprašo 14 punkto pagrindu VSAT vado 2019 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. K-3476 „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu buvo sudaryta Komisija pareiškėjo nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ištirti. Įsakymo 2 punktu pavesta ištirti, ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika sveikatai ar gyvybei. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad statutinės įstaigos vadovas paveda pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą ar sudaryti komisiją įvykiui ištirti. VSAT nuomone, Įsakymo 2 punktu nustatytas pavedimas 3 Komisijos nariams atlikti procedūras, numatytas Tvarkos apraše, neprieštarauja Tvarkos aprašo 8 punktui. Priešingai – užtikrina objektyvesnį aplinkybių ištyrimą, nes tyrimas pavestas ne vienam asmeniui, o trims. Byloje nenustatyta, kad nors vienas iš narių būtų šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 8 punktas suponuoja, jog tyrimą gali atlikti tiek vienas asmuo, tiek komisija, teismas neargumentavo, kodėl 3 asmenų Išvadoje suformuoti siūlymai gali būti neteisėti. Teismas nustatė, kad tyrimas pirmiausia turi būti atliktas pagal Aprašo nuostatas, o vėliau pagal Tvarkos aprašą, toks tyrimų ištęsimas laiko atžvilgiu neužtikrintų objektyvesnio ar išsamesnio įvykio aplinkybių ištyrimo bei prieštarautų Tvarkos aprašo 8 punktui, t. y. būtų pažeistas 3 darbo dienų terminas. Laikantis turinio viršenybės prieš formą principo, neturi esminės reikšmės, kaip yra pavadinamas tyrimo išvadų baigiamasis dokumentas, jei tyrimas yra atliktas visiškai, o išvados yra pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

11.3. Teismas sprendime nepasisakė dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo turinio bei Komisijos nario šališkumo, dėl ko pareiškėjas ir skundė Išvadą. LVAT yra ne kartą akcentavęs, kad sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1–2 punktais, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, teismas priimdamas sprendimą turi įvertinti ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti ntaikomas ir ar skundas yra tenkintinas.

12. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Komisijai, sudarytai iš 3 asmenų, buvo pavestos 2 užduotys: ištirti, ar nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; taip pat nustatyti, ar pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad Komisija tokiu atveju turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 5 narių. Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl teismas teisingai nustatė, kad Komisijos sudėtis neatitiko Tvarkos aprašo keliamų minimalių reikalavimų ir tuo buvo pažeista administracinio akto priėmimo procedūra.

13. Apeliaciniame skunde pateikiama pozicija yra visiškai nepagrįsta, atsakovas siekia išvengti atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo. Tai dar kartą parodo, kad Išvada priimta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, priimta šališkų Komisijos narių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Išvados, kuri patvirtinta VSAT vado pavaduotojo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VSAT nelaimingo atsitikimo tyrimą ir patikrinimą atlikti iš naujo, taip pat įpareigojimo VSAT siųsti pareiškėją į CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.

15. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Išvadą, išskyrus jos dalį, susijusią su konstatavimu, kad pareiškėjo nelaimingas atsitikimas įvyko tarnyboje, įpareigojo atsakovą atlikti nustatytas procedūras dėl pareiškėjo nelaimingo atsitikimo iš naujo, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo siųsti pareiškėją į CMEK.

16. Atsakovas VSAT, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Visgi nors atsakovas ir prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau, remiantis apeliacinio skundo turiniu, darytina išvada, kad atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, t. y panaikinta Išvada, išskyrus jos dalis, susijusi su konstatavimu, kad pareiškėjo nelaimingas atsitikimas įvyko tarnyboje, ir VSAT įpareigota atlikti nustatytas procedūras dėl pareiškėjo nelaimingo atsitikimo iš naujo.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. byla tikrinama atsižvelgiant tik į atsakovo apeliacinio skundo argumentais apibrėžtas šios bylos apeliacinio proceso stadijoje nagrinėjimo ribas. Dėl to nevertinami ir pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kurie nepatenka į apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

18. Taigi šioje bylos nagrinėjimo apeliacinio proceso stadijoje ginčas kyla dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Išvadą, išskyrus jos dalį, susijusią su konstatavimu, kad pareiškėjo nelaimingas atsitikimas įvyko tarnyboje, ir įpareigojo atsakovą atlikti nustatytas procedūras dėl pareiškėjo nelaimingo atsitikimo iš naujo. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad vertinant, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas, kurio metu jis patyrė sveikatos sutrikdymą (duomenys neskelbtini) patekęs į avariją), buvo susijęs su didesniu pavojumi (didesne rizika jo sveikatai ar gyvybei), buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, nes Komisijoje, kuri ir dėl šio klausimo taip pat parengė Išvadą, buvo tik 3 nariai, nors pagal Tvarkos aprašo 8 punktą tarnybini patikrinimą šiuo klausimu atlikti ir dėl to Išvadą parengti gali komisija, kurioje yra ne mažiau kaip 5 nariai.

19. Šioje byloje nustatyta, kad VSAT vado Įsakymu (I t, b. l. 69–70) buvo sudaryta Komisija (t. y. Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija pareiškėjo nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ištirti). Įsakymu Komisijai buvo pavesta atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą ir ištirti, ar pareiškėjo nedarbingumas buvo susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, bei nustatyti, ar sužalojimas buvo susijęs su pareigūno statusu, taip pat nustatyti, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi arba rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei. Tad matyti, kad Komisijai buvo pavesta ištirti ir aplinkybę, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi arba rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei.

20. Vadovaujantis Aprašo, kuris nustato nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo tvarką (Aprašo 1 p.), 14 punktu, konstatuotina, kad būtent Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai pavedama tirti tokius įvykius. Tokioje komisijoje turintis būti minimalus ir (ar) maksimalus narių skaičius nenustatytas. Pagal Aprašo 55 ir 55.1 punktus Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai atlikus įvykio tyrimą ir nustačius, kad pareigūnas ar kursantas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo profesinio ar įvadinio mokymo metu, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos metu, statutinėje įstaigoje pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, o toks tarnybinis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintomis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklėmis, t. y. Tvarkos aprašu.

21. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad statutinės įstaigos, kurioje eina (ėjo) pareigas pareigūnas, ar statutinės profesinio mokymo įstaigos, kurioje mokosi (mokėsi) kursantas, vadovas, gavęs Tvarkos aprašo II skyriuje nustatytais atvejais informaciją apie pareigūno ar kursanto mirtį, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos paveda pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kompetentingam nustatyti įvykio, kuris galėjo būti pareigūno ar kursanto mirties, susižalojimo, sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis, aplinkybes, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą. Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomi komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, kiti komisijos nariai ir komisijos sekretorius, kuris nėra komisijos narys. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Pabrėžtina, kad tarp minėtame Aprašo II skyriuje numatytų atvejų nėra numatyti minėtuose Aprašo 55 ir 55.1 punktuose nurodyti atvejai, t. y. kai Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija atlieka įvykio tyrimą ir nustato, kad pareigūnas ar kursantas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo profesinio ar įvadinio mokymo metu, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos metu.

22. Teisėjų kolegija, sistemiškai taikydama minėtas Aprašo ir Tvarko aprašo nuostatas, daro išvadą, kad Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai atlikus įvykio tyrimą ir nustačius, kad pareigūnas ar kursantas nukentėjo nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo profesinio ar įvadinio mokymo metu, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos metu, siekianti nustatyti, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, statutinės įstaigos vadovui pagal Tvarko aprašą nėra nustatytas reikalavimas tokį tyrimą (tarnybinį patikrinimą) pavesti atlikti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kompetentingam nustatyti įvykio, kuris galėjo būti pareigūno ar kursanto mirties, susižalojimo, sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis, aplinkybes, arba pavesti atlikti naujai komisijai, kuri turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 5 narių. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai remiantis Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, tyrimą (tarnybinį patikrinimą), siekianti nustatyti, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, gali tęsti ta pati Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija, jau vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis tarybinio patikrinimo atlikimo ir jo rezultatų įforminimo tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, tokį aiškinimą, be kita ko, pagrindžia ir Aprašo 56 punktas, kuriame nustatyta, kad įvykio tarnyboje, įvykio profesinio ar įvadinio mokymo metu, įvykio pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo metu, nustačius ar gavus tarnybinį pranešimą apie pareigūno ar kursanto tarnybinį nusižengimą ar jo požymius, statutinėje įstaigoje pradedamas atskiras tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno ar kursanto tarnybinio nusižengimo, t. y. šioje nuostatoje, priešingai nei aptartuose Aprašo 55 ir 55.1 punktuose nustatytais atvejais, aiškiai įtvirtinta, kad turi būti pradėtas atskiras tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno ar kursanto tarnybinio nusižengimo.

23. Tad konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Tvarkos aprašo 8 punkto pažeidimą tuo aspektu, kad nustatant, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tai atliko Komisija, kuri sudaryta iš 3, bet ne 5 narių, kadangi tokios Komisijos (t. y. Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos) minimalus narių skaičius nenustatytas. Tai, ar Komisijoje buvo pakankamas narių skaičius, t. y. buvo tinkamas objektyviai ir pagrįstai Išvadai priimti, nagrinėjamu atveju yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo klausimas, tačiau teismas detaliau bylos aplinkybių šiuo aspektu nevertino. Taigi vertintina, kad teismas esminio procedūrinio pažeidimo pagrindu nepagrįstai panaikino Išvados dalį ir įpareigojo atsakovą atlikti nustatytas procedūras dėl pareiškėjo nelaimingo atsitikimo iš naujo. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pagrįstai tenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalį. Teismui panaikinus Išvados dalį dėl nepagrįstai nustatyto esminio procedūrinio pažeidimo ir dėl to visapusiškai neįvertinus Išvados teisėtumo ir pagrįstumo, yra pagrindas panaikinti apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas, taip pat iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad teismas atitinkamos Išvados, kuri buvo patvirtinta VSAT vado pavaduotojo, dalies teisėtumą ir pagrįstumą įvertintų visapusiškai, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus argumentus.

24. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nevertintinas pareiškėjo prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo A. A. skundas ir prašymas priteisti atlyginti bylonėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.