- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- A5.-1235-829/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00224-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Pažeidėjas
- D. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. 2018 m. liepos 19 d. teisės aktų nustatyta tvarka laiku nebuvo pranešęs Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui, kad vairuotoju dirba ir krovinį įmonės transportu gabena Ž. A. Vykdant patikrinimus keliuose 2018 m. liepos 19 d. 14 val. 50 min. kartu su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato pareigūnais kelyje: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), operatyvaus patikrinimo metu sustabdytas D. A. įmonei (toliau – įmonė) priklausantis krovininis automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vairuotojas Ž. A. pateikė krovinio važtaraštį 2018 m. liepos 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenimis krovinys – „smėlis gamtinis“ 16,40 t. Siuntėjas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), gavėjas ir vežėjas – įmonė, vairuotojas – Ž. A., iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 20 d. IMIS SODRA duomenimis nustatyta, kad vairuotojas Ž. A. įmonėje neįdarbintas ir su juo nesudaryta rašytinė darbo sutartis. 2018 m. liepos 23 d. IMIS SODRA duomenimis Ž. A. įmonėje įdarbintas nuo 2018 m. liepos 18 d. 2018 m. liepos 23 d. Nr.(10.2E)-D2-1486 duotas paklausimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, dėl informavimo apie Ž. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodant pateikimo būdą (e-paštu, faksu ar kt.) bei tikslią pranešimo datą, laiką bei pateikti šio pranešimo patvirtintą kopiją. 2018 m. liepos 24 d. gautas atsakymas Nr(duomenys neskelbtini) apie Ž. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. liepos 18 d., kuriame informuojama, kad pranešimas pateiktas 2018 m. liepos 20 d. 18 val. 41 min., t. y. po operatyvaus patikrinimo atlikimo.
D. A. visiškai pripažino padaręs administracinį nusižengimą, patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Nurodė, jog tokia situacija pasidarė ne iš blogos valios. Jis turėjo keturias narkozes. Buvo atliktos operacijos. Skatino sūnų išsilaikyti CE kategoriją, kadangi jo verslas susijęs su sunkvežimiais, o jis po operacijų nebegali vairuoti sunkiasvorių transporto priemonių. Įmonės sunki finansinė padėtis. Sūnus teises įsigijo liepos mėnesį. Liepos 18 dieną buvo pasirašyta darbo sutartis, o pranešė 20 dieną, nors pildė pranešimą iškart po sutarties pasirašymo. Tiksliai nežino ko nepadarė, kad sistemoje iškart visko neužpildė. Mano, kad tai galėjo lemti sutrikusi atmintis po narkozių. Neprisimena ką prieš 10 minučių kalbėjo. Suprato, kad kažkas negerai tik po gautos informacijos. Jam yra žinoma pranešimo tvarka. Reikia pranešti prieš vieną dieną. Šiuo metu įmonėje dirba 4 darbuotojai. Visi asmenys yra įdarbinti oficialiai. Įvykio metu jam reikėjo taip pat slaugyti ir sunkiai segančią motiną (2018 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašai: 8 min. 15 s. – 14 min. 47 s.).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.
Vadovaujantis DK 42 straipsnio 2 dalimi, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV teritorinis skyrius) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Nelegalaus darbo požymiai byloje nustatyti iš atsakomybėn trauktino asmens paaiškinimų, operatyvaus patikrinimo pažymos, iš kurių darytina išvada, jog Ž. A. 2018 m. liepos 18 d. įmonėje realiai pradėjo dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus – šaltkalvio darbą – vežė 16,40 t gamtinio smėlio, darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant, asmuo pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, buvo susitarta dėl darbo užmokesčio. Su Ž. A. darbo sutartis buvo sudaryta 2018 m. liepos 17 d., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nepranešta VSDFV teritorinis skyrius apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tai padaryta jau po nusižengimo – 2018 m. liepos 20 d. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinio tesiės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Nagrinėjamu atveju, būdamas įmonės savininku, D. A. privalėjo darbą organizuoti bei vadovaujamoje įmonėje darbo tvarką nustatyti taip, kad tokio pažeidimo būtų išvengta.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. A. nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties. Tačiau byloje yra 2018 m. liepos 17 d. darbo sutartis, todėl aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis šalintina iš pareikšto kaltinimo.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad D. A., būdamas D. A. įmonės savininku, t. y. subjektu, atsakingu už darbuotojų darbo sutarčių pasirašymą bei tinkamą darbo santykių įforminimą, netinkamai vykdė pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie Ž. A. priėmimą į darbą, ir leido jam 2018 m. liepos 19 d. dirbti nelegaliai. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimai bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatos, o jo veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Teismas D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors šiuo atveju yra padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis – nelegalus darbas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog nelegaliai buvo įdarbintas tik vienas asmuo – D. A. (duomenys neskelbtini), pastarasis nelegaliai dirbo neilgą laikotarpį tik nepilnas 2 darbo dienas. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas neplanuotai, nesiekiant didelės naudos įstaigai, kadangi dar 2018 m. liepos 17 d. buvo pasirašyta darbo sutartis su Ž. A., tačiau apie jo įdarbinimą pranešta pavėluotai. Nepranešimą galėjo sąlygoti D. A. sudėtinga sveikatos būklė, po atliktų sunkių operacijų ir keleto narkozių suprastėjusi atmintis. Šias aplinkybes patvirtino medicinos dokumentų išrašai. Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, jog nuo 2018 m. balandžio 11 d. D. A. yra nustatytas tik (duomenys neskelbtini). darbingumas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakomybėn trauktinas asmuo anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, jo veiksmai neapsunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidimo nustatymo, šiuo metu pažeidimas pašalintas, sutvarkyti visi reikalingi dokumentai ir Ž. A. įdarbintas, taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, D. A. skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Baudos dydis parinktas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, į nustatytas D. A. pozityviai apibūdinančias aplinkybes, į teismų praktiką ir tai, jog visgi nėra pateikta jokių sunkią įmonės ar paties D. A. finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-799-92/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1,-1554-818/2014).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
1. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadele“ bankas;
2. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank;
3. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas;
4. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas;
5. Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas;
6. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“;
7. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“.
Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1–2 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą per nutarimą priėmusį Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.