- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-20992-877/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14105-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., G. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., G. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2017 m. liepos 7 d. pareiškimu bei 2017 m. liepos 17 d. prašymu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. S., gimusio 1941 m. lapkričio 9 d., mirties 2012 m. kovo 23 d., faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausančioje dalyje namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojasi visomis priklausančiomis patalpomis, namų apyvokos daiktais, santuokoje įgytais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, rūpinasi nekilnojamuoju turtu. Nurodo, kad santuokoje susilaukė dviejų vaikų – A. S. ir G. S., kurie į bylą įtrauktini suinteresuotais asmenimis (b. l. 1-2, 23).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos R. S. pareiškimą, kuriame nurodė, kad jo motinos, pareiškėjos R. S., prašymas pagrįstas ir tenkintinas. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo patvirtino, kad po tėvo S. S. mirties motina R. S. liko gyventi jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo ir toliau rūpinosi, prižiūrėjo, todėl šeima vienbalsiai nutarė, kad mirusiojo tėvo turtą paveldės motina R. S. (b. l. 69-70).
Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos R. S. pareiškimą, kuriame nurodė, kad po tėvo mirties motina R. S. liko gyventi tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties motina moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, sprendžia klausimus su bendraturte J. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti (b. l. 71-72).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. kovo 23 d. mirė S. S. (įrašo Nr. 978, b. l. 3), kuris buvo pareiškėjos R. S. sutuoktinis (įrašo Nr. 2721, b. l. 4). Sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų – sūnaus G. S., gimusio 1970 m. balandžio 13 d. bei sūnaus A. S., gimusio 1973 m. sausio 12 d. (b. l. 5-6). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad R. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 500/750 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 259/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14). S. S. ir R. S. santuoka sudaryta 1969 m. spalio 18 d. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, t.y. R. S. ir S. S. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Byloje esantys rašytiniai patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. mėnesio mokėjo mokesčius už UAB „Kauno vandenys“ teikiamas paslaugas (b. l. 43-45), dujas (b. l. 46-47), elektrą (b. l. 46-51). Taip pat pareiškėja siekia nustatyti nekilnojamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką su šio turto bendraturte (b. l. 24-42). 2017 m. birželio 12 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. S. mirties palikimas priimtas nebuvo (b. l. 8).
Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
1Po sutuoktinio S. S. mirties, pareiškėja R. S. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).
Nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio S. S., mirusio 2012 m. kovo 23 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Suinteresuoti asmenys A. S. ir G. S. (palikėjo sūnūs) į tėvo palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjo palikimą pretenduoja tik jo sutuoktinė. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai gyveno šeimai priklausančiame name, naudojosi namo priklausiniais bei po sutuoktinio mirties likusiais namų apyvokos daiktais. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėja R. S. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 7 dalimi, 82 straipsniu, ieškovės mokėtina byloje žyminio mokesčio suma yra 38 Eur. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 000008047 matyti, kad L. S. 2017 m. balandžio 25 d. AB DNB banke, sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį, todėl 24 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.13, 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. kovo 23 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 25 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1700099639, L. S., sumokėtą 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) žyminio mokesčio permoką.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.