Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1392-245/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-23Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-23
Bylos Nr.
1S-1392-245/2016
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00096-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1392-245/2016Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00096-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltintojo A. A. atstovo advokato Mindaugo Skruibio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. A. privataus kaltinimo skundas, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą prieš R. D. ir A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. A. skundą, konstatavęs, kad iš pareiškėjo skundo nėra nustatyta jokių objektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.A. A. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis skunde prašo panaikinti Kauno apy­linkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, o nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.Skunde akcentuojamas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas. Nurodoma, kad šio principo esmė ta, jog kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali kreiptis į teismą. Remiamasi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių paktu, Europos žmogaus teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK), Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir tvirtinama, kad nukentėjusysis, kreipdamasis dėl pažeistų teisių gynybos, disponuoja teise reikalauti nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir teise reikalauti atlyginti žalą. Skunde pažymima, kad A. A., paduodamas privataus kaltinimo skundą apylinkės teismui, rėmėsi BPK 407 straipsniu, 408 straipsniu, 28 straipsniu. Privataus kaltinimo skunde jis nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai R. D. ir A. M. jo atžvilgiu atliko neteisėtus procesinius veiksmus, jį įžeidinėjo ir gąsdino. Neteisėtų pareigūnų veiksmų faktas buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2016 m. kovo 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1.16 K). Taip pat privataus kaltinimo skunde nurodyta, kad dėl neteisėtų R. D. ir A. M. veiksmų A. A. juto įtampą bei stresą, jautėsi sumišęs ir sutrikęs. Šie negatyvūs pojūčiai nepraėjo ir po jo išvykimo iš policijos įstaigos. Ilgainiui emocinė būsena ir psichinė sveikata tik blogėjo, jam tapo vis sunkiau susikoncentruoti, jį pradėjo kankinti miego sutrikimai, jis jautė nuolatinį energijos trūkumą. Jo psichinei sveikatai nuolatos blogėjant, 2016 m. balandžio mėnesio 14 d. jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F32.10).Skunde pabrėžiama, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis gali būti realizuojama alternatyviais veiksmais. Kad būtų konstatuota šios veikos sudėtis nukentėjusiam asmeniui turi būti sukeltas skausmas arba jis turi būti nežymiai sužalotas, arba jis turi būti trumpam susargdintas. Išvardintos neigiamos pasekmės konkrečiam asmeniui gali būti sukeliamos mušant arba kitaip smurtaujant. Anot skundo autoriaus, formuluotė „ar kitaip smurtaudamas“ leidžia teigti, kad minimos nusikalstamos veikos sudėtis bus realizuota kaltininkui ne tik mušant nukentėjusįjį, bet ir kitaip jo atžvilgiu smurtaujant. Todėl ši nusikalstama veika gali būti realizuojama kaltininkui nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant bet kokį smurtą. Smurto sąvoka yra detalizuota kituose norminiuose aktuose. Pvz.: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad smurtas tai yra veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.Skundo autoriaus tvirtinimu, anksčiau minėtos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad R. D. ir A. M. veiksmai A. A. atžvilgiu yra neteisėti bei smurtiniai, atitinkantys BK 140 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta terminą „ar kitaip smurtaudamas“.Nesutinkant su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, skunde teigiama, kad jos neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi R. D. ir A. M. veiksmai A. A. atžvilgiu buvo neteisėti bei vertintini kaip psichinis smurtas. Tai konstatuota (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2016 m. kovo 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1.16 K), ir tai buvo nurodyta A. A. privataus kaltinimo skunde.Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismo išvados taip pat yra prieštaringos, kadangi nurodoma, kad A. A. įžeidinėjo, gąsdino, tačiau čia pat teigiama, kad „visiškai nenurodė kokių nors aplinkybių, iš kurių būtų gedima spręsti, kad jis buvo mušamas ar kitaip buvo smurtaujama jo atžvilgiu“. Anot apelianto, BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminą „ar kitaip smurtaudamas“ apima „gąsdinimą“. Taigi apylinkės teismo išvada, kad A. A. „....visiškai nenurodė kokių nors aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis buvo mušamas ar kitaip buvo smurtaujama jo atžvilgiu“ nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir yra akivaizdžiai neteisinga.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad „Prie skundo nėra pridėta ir kokių nors įrodymų, rodančių, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas arba būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata“, apeliantas pažymi, kad savo skunde A. A. ir neteigė, jog dėl kaltininkų veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Privataus kaltinimo skunde A. A. nurodė, kad dėl kaltininkų veiksmų jis susirgo ir pateikė tai patvirtinančių dokumentų kopiją. Taigi minima pirmos instancijos teismo išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir yra nesuderinama su jau minėtu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 d., sudėtis gali būti realizuojama ne tik sukeliant fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdant sveikatą, bet ir susargdinant.Anot skundo autoriaus, vadovaujantis teisės normomis, garantuojančiomis realią galimybę pažeistas teises ginti teisme, pirmos instancijos teismas privalėjo įvertinti A. A. galimybes surinkti ir teismui pateikti privataus kaltinimo skunde išdėstytus teiginius pagrindžiančius išsamesnius bei detalesnius įrodymus. Šiame skunde A. A. nurodė, kad dėl neteisėtų bei akivaizdžiai smurtinių R. D. ir A. M. veiksmų sutriko jo psichinė sveikata ir medicinos įstaigoje jam buvo diagnozuotas susirgimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1 -86 yra patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Šių taisyklių 6.9. punkte nurodyta, kad „Psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija. Tokios komisijos veikia tiktai Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos. 2003 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-499 yra patvirtinti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai (galiojanti redakcija nuo 2016- 02-20 TAR, 2016, Nr. 2016-03103). Šių nuostatų 6 punkte yra nurodyta, kad ambulatorines teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes yra atliekamus tik gavus teismo nutartį. Taigi akivaizdu, kad tik iškėlus bylą teisme A. A. galėtų tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Pažymima ir tai, kad tokios ekspertizės atlikimas yra būtinas, konstatuojant arba paneigiant priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų veikos ir kilusių pasekmių buvimą bei nustatant susirgimo trukmę, kas yra teisiškai reikšminga nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą. Taigi apylinkės teismas, nepagrįstai suvaržė A. A. teisę į teisminę gynybą.Galiausiai skunde teigiama, kad visuma nurodytų aplinkybių leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, priimta klaidingai pritaikius materialines ir procesines teisė normas. A. A. atstovo advokato M. Skruibio skundas tenkinamas. BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl R. D. ir A. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad nėra nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Teismas vertino, kad R. D. ir A. M. veiksmai – galimas A. A. įžeidinėjimas, gąsdinimas, negalėtų būti pripažinti mušimu ar smurtavimu, dėl ko galėtų būti sukeltas fizinis skausmas arba sutrikdyta sveikata, taip pat sprendė, jog nėra įrodymų, kad buvo sukeltas fizinis skausmas arba būtų nežymiai sutrikdyta sveikata. Aukštesnysis teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka.Iš bylos medžiagos matyti, kad skundas, kuriuo R. D. ir A. M. kaltinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, atitinka visus BPK 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo/pareiškimo formą ir turinį, keliamus reikalavimus, jame aiškiai suformuotas kaltinimas ir kitos esminės aplinkybės, kurios turi būti teismo patikrintos ir objektyviai įvertintos išnagrinėjus skundą teisiamajame posėdyje ir atlikus įrodymų tyrimą, tokiu būdu priimant atitinkamą sprendimą. Teismo išvados dėl nusikalstamos veikos buvimo ir asmens kaltės daromos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, įvertinant kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visetą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas dar privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijoje skubotai ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškime išdėstyti R. D. ir A. M. veiksmai – galimas A. A. įžeidinėjimas, gąsdinimas, negalėtų būti pripažinti mušimu ar smurtavimu, dėl ko galėtų būti sukeltas fizinis skausmas arba sutrikdyta sveikata. Taigi, neatlikdamas byloje įrodymų tyrimo, apylinkės teismas iš esmės įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir padarė išvadas dėl jų turinio.Išvadai, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįsti nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik susipažinti su skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei jo priedais. Neapklausus nukentėjusiojo, kaltinamųjų, neištyrus ir neįvertinus visumos pateiktų įrodymų, negalima pagrįstai daryti išvadų, kurias padarė apylinkės teismas ir teigti, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Tokiu būdu įvertinti kaltinamųjų veiksmus ir nuspręsti ar jo veiksmai pavojingi ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ar ne, galima tik pradėjus procesą.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – A. A. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą gražinant Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. A. atstovo advokato Mindaugo Skruibio skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – A. A. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis