Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2016 m. sausio 23 d. apie 13.50 val. Kaune, M. Daukšos g. 24, vairuodama transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, apvažiuodama kitą stovėjusią transporto priemonę nepaliko saugaus tarpo iš šono ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad E. P. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad Daukšos gatvėje buvo apgadintas automobilis. Priešais esančios parduotuvės pardavėja nurodė kito automobilio valstybinį numerį, nufotografavo pažeidėjo automobilį. Apžiūrint galimai pažeidėjos automobilį, pastebėjo, kad automobilio šonas, kuriuo galėjo kliudyti kitą automobilį, nupoliruotas. Prisimena, kad automobilio priekinis dešinės pusės automobilio buvo nupoliruotas. Pamena, kad lijo, buvo prastos oro sąlygos apžiūrint automobilį ir matėsi, kad priekinis dešinys sparnas buvo ne tik šlapias, bet ir purvo užnešta, o užpakalinės durys ir sparnas blizgėjo, nes poliruojant atsiranda riebalų sluoksnelis ir lašai nubėga. Matėsi gilesni įbrėžimai, lyginant su kito automobilio apgadinimais, kaip ir ant sparno, rado panašių apgadinimų. Vairuotoja paaiškino, kad ji neatsitrenkė, sustojo išleisti kolegę, o pati nuvažiavo į kiemą. Liudytoja irgi nematė ar nuvažiavo į kiemą ir kur nuėjo ta išlipusi mergina. Liudytoja paaiškino, kad keleivė išlipo ir apžiūrinėjo mašinas. Tai irgi darytina išvada, kad matė. Tuo remdamasis surašė protokolą.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad atvykom pagal pranešimą į Daukšos g. Pranešėja paaiškino, kad rado apgadintą automobilį. Tarnybinį pranešimą surašė įvykio vietoje, jame nurodytos aplinkybės yra tiksliausios.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad atvykę rado automobilį, markės neatsimena. Vairuotoja paaiškino, kad rado apgadintą automobilį, nubrauktą priekinį buferį. Kas nurodė kitos transporto priemonės valstybinį numerį, nepamena. Kolegė braižė eismo įvykio vietos schemą pagal nukentėjusio vairuotojo paaiškinimus, jeigu kito vairuotojo nėra.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad dirba kartu su P.. 2016-01-23 atėjau pas direktorę, važiavo kartu į darbą. Prie darbo Daukšos g. 25 sustojo ir ji ją išleido. Rado vietos prie pastato ir sustojo. Ji nuėjo į darbą, direktorė įvažiavo į vidinį kiemelį. Apie įvykį sužinojo 2016-01-24, kai direktorė darbo metu prie manęs priėjo ir papasakojo, kad paskambino pareigūnas ir klausė ar juto kokį nors eismo įvykį ar girdėjo garsą. Ji atsakė, kad nejuto, nes iš tikrųjų nieko nejuto, nes išlipo ir nuėjo į pastatą, automobilio neapžiūrinėjo.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad dirbant išgirdo kažkokį keistą garsą, lyg kažkas brauktųsi. Pakėlusi galvą pamatė per langą, kad BMW markės automobilis per Opel braukiasi. Pamatė pavažiuojantį į priekį BMW automobilį. Jis šiek tiek pagrįžo, po to vėl pavažiavo. Iš keleivio pusės išlipo mergaitė šviesiais plaukais, pasilenkė, pasižiūrėjo į mašinos galą. Tuo metu spėjo pribėgti prie lango ir nufotografuoti mašinos numerius. Kaip prisilietė nematė, matė tik pačią pabaigą kaip pats galas kliudėsi, garsas buvo pakankamas. Keleivė apžiūrėjo savo automobilio galinę dalį, ji vėl įlipo į automobilį neatsimena. Nufotografavus grįžo prie stalo, parašė raštelį žmonėms, nunešė jį ant lango ir padėjo, paskambinau 112 ir paklausė ką daryti tokioje situacijoje.

Liudytoja I. M. paaiškino, kad 2016-01-23 atvažiavo, pasistatė automobilį apie 13.30 val. Apie 14 val. grįžo prie automobilio, išėjo mergina iš parduotuvės ir pasakė, kad buvo eismo įvykis, kad jos automobilį nubraukė sidabrinis pilkas BMW markės automobilis, kad ji turi nufotografavusi numerius ir policijai paskambino. Automobilis buvo nubrauktas stipriai ir plačiai. Tada pasiskambino pareigūnams, kurie atvyko, išmatavo atstumus. Pati nematė įvykio. Apgadinimai labai žymūs, apgadintas vairuotojo pusės priekinis buferis, lempa nubraukta ir sparnas nubrauktas, žalą draudimas apskaičiavo 221 eurą. Liudytoja papasakojo, kad važiavo automobilis BMW, stabtelėjo, pavažiavo pirmyn, sustojo, išlipo mergina, pažiūrėjo į jos automobilį, tada ji sakė supratusi, kad nubraukė, nes girdėjo garsą, pasiėmė telefoną, nufotografavo numerius. Tiksliai kas vairavo nepasakė, pasakė, kad lyg vyras gal sėdėjo, bet tikrai mergina išlipo ir pasižiūrėjo.

Pažeidimų faktas ir E. P. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), pranešimo informacija (b. l. 3-4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4, 7), I. M. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad š. m. sausio 23 d., apie 14.00 val. automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė M. Daukšos gatvėje, ties namu Nr. 24. Po 30 min. grįžo prie savo automobilio. Iš šalia esančios parduotuvės išėjusi pardavėja papasakojo, jog jos automobilį apgadino pro šalį važiavęs automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jo išlipusi mergina apžiūrėjo susidūrimo pasekmes, tačiau įsėdusi nuvažiavo. Parduotuvės pardavėja, kuri matė įvykį, pranešė policijai, nufotografavo ir užsirašė įvykį padariusio automobilio duomenis (b. l. 8), D. B. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad š. m. sausio 23 d., apie 14 val. dirbdama parduotuvėje išgirdo garsą iš lauko. Pastebėjo, jog BMW automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė Opel markės automobilį, stovintį M. Daukšos g. 24. BMW markės automobilis pavažiavęs į priekį sustojo, išlipusi mergina apsižiūrėjo savo mašiną ir įsėdo atgal ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį, perduodama užfiksuotus mašinos numerius ir matytą vaizdą (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, M. Daukšos g. 24, bei nurodyti automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas (b. l. 12), fotonuotraukomis (b. l. 13-22), transporto priemonės BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu, po kontakto su kita transporto priemone, jo apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 24).

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 punktas), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 punktas). Asmuo, kuris padaręs eismo įvykį neįvykdo šios pareigos ir pasišalina iš įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju privalu nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad pasišalinimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiga E. P. pranešti apie eismo įvykį policijai ir likti eismo įvykio vietoje atsirado ir, kad šią pareigą atsakomybėn traukiamas asmuo ignoravo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad po eismo įvykio transporto priemonių apgadinimai, nors ir buvo nedideli, tačiau akivaizdūs ir aiškiai matomi. Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B., ji girdėjo garsą, matė nuvažiuojantį automobilį, matė išlipančią iš BMW markės automobilio merginą, kuri apžiūrėjo apgadintą automobilį. Ši liudytoja nėra pažįstama su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, neturi suinteresuotumo apkalbėti. Liudytojos R. S. parodymus teismas laiko nepatikimais, kadangi ji susijusi darbiniais santykiais su administracinėn atsakomybėn traukiama E. P.. Be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M., administracinėn atsakomybėn traukiama E. P. į policijos įstaigą atvyko po kelių dienų, buvo aiškiai matomi automobilio BMW 530D, valst. Nr. nesenai atsiradę įbrėžimai, kurie pagal savo pobūdį atitiko automobilio Opel Astra apgadinimus, taip pat matėsi kad dešinės pusės durys nupoliruotos, tai yra blizgumas akivaizdžiai skyrėsi nuo kitų automobilio dalių, todėl darytina išvada, kad automobilio apgadinimus buvo bandoma panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą.

Taigi, teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. P., vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį, nesant nukentėjusio eismo įvykio vietoje, nepranešus policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl ji baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

E. P. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad E. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, E. P. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 30 ¹ str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str., nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 15054250467.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.