- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- ATP-418-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01018-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nutarimu pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubausta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. E. P. nubausta už tai, kad 2016-01-23, apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, apvažiuodama kitą stovėjusią transporto priemonę nepaliko saugaus tarpo iš šono ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Skunde E. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nutarimą pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. E. P. manymu, apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. E. P. nurodo neneigianti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku automobilį vairuoti galėjo, kadangi panašiu laiku atvyksta į darbą. Apeliantė nurodo, kad sąmoningai, tyčia, jeigu ir sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos nepasišalino, nes jos vairuojama transporto priemonė yra drausta ne tik civilinės atsakomybės draudimu, bet ir KASKO draudimu. Savo pradiniame paaiškinime nurodė, kad, jeigu ir sukėlė eismo įvykį, to nepajautė ir to nežinojo. Apylinkės teismas, pripažindamas, kad ji pažeidė KET 126 p. reikalavimus, paneigė eismo įvykio, dėl kurio sukėlimo ji yra pripažinta kalta, kilimo priežastis bei patį įvykį: ji yra kaltinama, kad, važiuodama (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu kliudė dešine transporto priemonės puse stovinčią transporto priemonę, o ne priekyje važiuojančią transporto priemonę. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą grįstą prielaidomis, ne surinktų įrodymų visuma, pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
Skunde E. P. taip pat nurodo, kad, jos manymu, teismas nepagrįstai taikė ATPK 130 str. 1 d. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju teismas turėjo įvertinti eismo įvykio schemą visumoje su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir skirti specialisto tyrimą nustatyti, ar dėl automobilio „BMW 530“ ir „Opel Astra“ kontakto buvo apgadinta automobilio „Opel Astra“ priekinio bamperio kairė pusė, t. y. ant automobilio „Opel Astra“ priekinio bamperio braukimo trasoje likę dažai (jų likučiai) yra tos pačios rūšies, kaip ir dažai, kuriais nudažytas automobilis „BMW“; koks ant automobilio „Opel Astra“ priekinio bamperio matomo braukimo atsiradimo mechanizmas, kokia braukimo kryptis – nuo transporto priemonės priekio link galo ar atvirkščiai; ar automobilio „BMW 530“ dešinės pusės galinio sparno konfigūracija galėjo palikti būtent tokią braukimo trasą, kokia yra užfiksuota ant automobilio „Opel Astra“ priekinio bamperio įvertinant, kad dalis (viršutinė) užfiksuotos braukimo trasos yra ne vertikalioje plokštumoje; ar automobilio „BMW 530“ dešinės pusės galinis sparnas ir dešinės pusės galinės durelės (kaip teigia pareigūnas Ž. M.) buvo poliruotos ir, jeigu taip, tai kada ir, ar skiriasi poliravimo medžiagos sluoksnis ant dešinės pusės galinio sparno ir dešinės pusės galinių durelių nuo poliravimo medžiagos sluoksnio ant kitų transporto priemonės kėbulo dalių; įbrėžimų ant automobilio „BMW 530“ dešinės pusės galinio sparno ir dešinės pusės galinių durelių atsiradimo laikas; ar kontaktas, jeigu toks buvo, „Opel Astra“ buvo toks, kad, įvertinant įbrėžimus ant abiejų transporto priemonių, jį buvo galima išgirsti ir pajausti; ar galėjo „Opel Astra“ priekinio bamperio kairės pusės apgadinimai, užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, atsirasti nuo poveikio į stačią kliūtį (stulpą, medį, sieną ir pan.) ir koks turėtų būti šios kliūties paviršius, matmenys, spalva ir pan. Tik atsakius į šiuos klausimus galima būtų laikyti nustatytu faktą, kad būtent apeliantės vairuojamas automobilis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Astra“.
E. P. pažymi, kad nei ji, nei kartu su ja vykusi ir byloje liudytoja apklausta R. S. nejuto ir negirdėjo kontakto. Sprendžiant iš skundžiamo nutarimo, teismas, neturėdamas specialių žinių, o remdamasis vien tik liudytojos D. B. parodymais bei pareigūno Ž. M. samprotavimais, laikė nustatytu, kad apeliantė sukėlė eismo įvykį ir, siekdama išvengti atsakomybės bei turtinės žalos atlyginimo, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojos D. B. parodymai yra prieštaringi ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojos D. B. buvimo vieta, iš kurios ji neva pastebėjo pažeidimą, neleidžia matyti paties kontakto, nes jį turėjo užstoti ta pati transporto priemonė „BMW 530“, t. y. kontaktas, jeigu jis ir buvo, buvo priešingoje nuo liudytojos D. B. buvimo vietos gatvės pusėje, tarp liudytojos buvimo vietos ir automobilio „Opel Astra“ buvo (turėjo būti) automobilis „BMW 530“, kuris užstojo matymo lauką. Šią aplinkybę patvirtina ir eismo įvykio vietos schema. Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja D. B. nurodė, kad matė tik pačią kontakto pabaigą, t. y. kad „BMW 530“ galinio bamperio dešinės pusės dalimi „kliudėsi“, tačiau pareigūno Ž. M. užfiksuotos nuotraukos paneigia faktą, kad buvo pažeista automobilio „BMW 530“ galinė dalis. Fotonuotraukose užfiksuoti „BMW 530“ kėbulo subraižymai yra tik ant dešinės pusės galinių durelių bei ant dešinės pusės galinio rato arkos prie galinių durelių. Policijos pareigūnas Ž. M., fiksuodamas subraižymus ant automobilio „BMW 530“, net neužsiminė, kad kokie nors subraižymai nustatyti ant galinio bamperio dešinės pusės. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytoja D. B., apibūdindama automobilį „BMW 530“ vairavusį asmenį, nurodė, kad tai galėjo būti vyras, nors jos fiziniai duomenys sunkiai atitinka vyro duomenis. Abejonių kelia ir liudytojos D. B. iš jos darbo vietos nuotraukos padarymo laikas 2016-01-23, 18:25 val., nors pati liudytoja nurodo, kad nuotrauką padarė po įvykio, kai iš automobilio „BMW 530“ jau buvo išlipusi keleivė ir apžiūrinėjo automobilį, nors liudytoja apklausta R. S. nurodė, jog ją išleidusi apeliantė iš karto nuvažiavo ieškoti stovėjimo vietos, o jos neradusi, vėl įvažiavo į vidinį kiemą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pareigūno Ž. M. samprotavimais ir niekuo nepagrįstais teiginiais rėmėsi kaip neginčijamais įrodymais šioje byloje. Teismui užteko vien tik pareigūno nuomonės, kad įbrėžimai atsiradę neseniai, nors jis taip ir nesugebėjo nurodyti tikslesnio laiko. Byloje jokių duomenų, kad Ž. M. yra baigęs specialius kursus ar mokymus, kuriuos baigus galima būtų „iš akies“ nustatyti įbrėžimų ant transporto priemonės kėbulo atsiradimo laiką, poliravimo faktą ir faktą, kad ant automobilio „Opel Astra“ yra būtent automobilio „BMW 530“ kėbulo dažų likučiai. E. P. vertinimu, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes laikytina, kad administracinė nuobauda yra paskirta nepagrįstai, neteisingai, visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių, dėl to buvo netinkamai pritaikytos ATPK normos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo E. P. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau iš skundo turinio matyti, kad E. P. nesutinka ir su įrodymų vertinimu dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. P. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apeliantės kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog E. P., vairuodama automobilį „BMW 530“, apvažiuodama stovėjusią transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“ – nepaliko saugaus tarpo iš šono ir susidūrė su šia transporto priemone, ją apgadino ir, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie jį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokie E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl paties eismo įvykio, t. y. nesant objektyvių įrodymų konstatavo, kad būtent E. P. vairuojamas automobilis „BMW 530“ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku kliudė stovėjusį automobilį „Opel Astra“ ir jį apgadino. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, betarpiškai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir pačios E. P. paaiškinimus. Atkreipiamas dėmesys, kad E. P. nei pažeidimo tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme eismo įvykio fakto iš esmės neginčijo. Administracinio teisės pažeidimo protokole E. P. nurodė, kad nejautė smūgio, todėl ir nuvažiavo. Savo paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių E. P. nurodė, kad 2016-01-24, apie 13.50 val. automobiliu „BMW 530“ važiavo (duomenys neskelbtini), važiavo į darbą. Kad kliudė kitą automobilį, nejautė. Apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš policijos, jeigu įvykis ir buvo, tai ji nejautė, kad atsitrenktų į kitą automobilį ar įbrėžtų. Nurodė, kad pripažįsta, jog eismo įvykis buvo ir, kad automobilį vairavo ji. Eismo įvykio faktas šioje byloje nustatytas ne tik pačios E. P. paaiškinimais, bet ir kitais skundžiamame nutarime išanalizuotais ir teisingai įvertintais įrodymais: tarnybiniais pranešimais, kuriuose fiksuota, kad automobilį „Opel Astra“ apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, automobilis priklauso E. P.; vyresniojo specialisto Ž. M. tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriuose fiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai, jų pobūdis; D. B. paaiškinimais apie tai, kad ji, išgirdusi garsus iš lauko, pakėlusi galvą pamatė automobilį „BMW“, kuis kliudė stovėjusį „Opel“ markės automobilį ir nuvažiavo, jos pateikta fotonuotrauka; liudytojų Ž. M., A. M., V. K., D. B., I. M. parodymais teisme, kuriuose jie patvirtino aplinkybes, nurodytas pažeidimų tyrimo metu. Paminėtų įrodymų visuma šiuo atveju sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad E. P. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d., yra įrodytas objektyviai ir neginčijamai. Skunde dėstomi apeliantės samprotavimai ir subjektyvus surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas apylinkės teismo nutarime padarytų išvadų nepaneigia. E. P. nurodo, kad teismas tam, kad eismo įvykio aplinkybės būtų nustatytos objektyviai ir neginčijamai, turėjo skirti ekspertizę, tačiau su tokia apeliantės pozicija nesutiktina. Kaip minėta, pati E. P. nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad ji kliudė kitą automobilį, tik teigė, kad kontakto nepajautė. Pirmosios instancijos teismas, E. P. kaltės neneigiant ir esant pakankamai kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas eismo įvykio faktines aplinkybes, neturėjo pagrindo skirti ekspertizę ir dar kartą nustatinėti aplinkybes, kurios nustatytos kitais byloje surinktais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Taip pat teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti specialisto Ž. M. transporto priemonės techninės apžiūros akte bei tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis dėl automobiliams padarytų apgadinimų. Transporto priemonės techninės apžiūros akte padaryta išvada, kad automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas tiriamo eismo įvykio metu po kontakto su kita transporto priemone, jo apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, padaryta ne tik apžiūrėjus apeliantės vairuojamą automobilį, bet įvertinus ir kitus surinktus objektyvius duomenis (fotonuotraukas, asmenų, tame tarpe ir pačios E. P., paaiškinimus, kitus duomenis). Teismas, priešingai, negu teigiama skunde, neturėjo pagrindo kritiškai vertinti liudytojos D. B. paaiškinimus ir jais, kaip prieštaringais, nesivadovauti. Analizuojant liudytojos D. B. paaiškinimus aukštesnysis teismas jokių esminių prieštaravimų dėl įvykio faktinių aplinkybių juose neįžvelgia. Tiek savo paaiškinime iš karto po įvykio, tiek apklausiama teismo posėdyje D. B. patvirtino, kad, išgirdusi kažkokį keistą garsą, lyg kažkas brauktųsi, pakėlė galvą ir pro langą pamatė, kad „BMW“ markės automobilis braukiasi per „Opel“ markės automobilį. Matė tik pačią pabaigą, kai automobilio pats galas kliudė. Spėjo prieiti prie lango ir nufotografuoti mašinos numerius. Apeliaciniame skunde E. P. nurodomi tariami prieštaravimai liudytojos D. B. parodymuose iš esmės yra pagrįsti pačios apeliantės subjektyviu vertinimu, ką liudytoja galėjo matyti, o ko ne. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos D. B. parodymus, taip pat ir jos padarytą fotonuotrauką, laikė vienu iš įrodymų šaltinių, kuriais grindė savo išvadas dėl apeliantės kaltės padarius pažeidimą. Pažymėtina, kad duomenys, teismo pripažinti įrodymais, vertinami sistemiškai. Toks reikalavimas yra įtvirtintas ATPK. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo laikėsi, visus byloje surinktus įrodymus ištyrė betarpiškai, įvertino tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek visumoje lygindamas tarpusavyje, nurodė, kuriais įodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nelaikytina pagrindu pripažinti, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos.
ATPK 257 str. nuostatų pažeidimo nepatvirtina ir apeliantės skundo teiginiai dėl KET 126 p. taikymo. Pasak apeliantės, teismas pripažindamas, kad ji pažeidė šio KET punkto reikalavimus, pats paneigė eismo įvykio, dėl kurio sukėlimo ji yra kaltinama, kilimo priežastis ir patį įvykį. KET 126 p. numato ne tik tai, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, bet ir tai, kad <...> vairuotojas turi palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. P., vairuodama automobilį, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, t. y. pravažiuodama pro stovintį automobilį „Opel Astra“ nepaliko tokio tarpo, kad nekliudytų stovinčio automobilio. Atsižvelgiant į paminėta, KET 126 p. pažeidimas nagrinėjamu atveju nustatytas pagrįstai ir teismo išvadų, kad E. P. sukėlė eismo įvykį, nepaneigia.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino kalta dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, kadangi ji kontakto su kitu automobiliu nejautė, tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes jos automobilis draustas tiek civilinės atsakomybės, tiek KASKO draudimu.
Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį ir suvokdamas savo pareigą pasilikti įvykio vietoje, sąmoningai ją ignoravo. Nors apeliantė skunde tvirtina, kad ji kontakto su automobiliu „Opel Astra“ nejautė, todėl jos veiksmuose nenustatyta tyčia, skundą nagrinėjantis teismas tokią poziciją vertina kritiškai, kadangi byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. P. nagrinėjamoje situacijoje iš tikrųjų objektyviai galėjo nejausti, kad kliudė kitą automobilį ir to nejautė. Iš byloje esančių automobilių „Opel Astra“ ir „BMW 530“ nuotraukų matyti, kad automobiliui „Opel Astra“ padaryti apgadinimai yra pakankamai žymūs ir akivaizdūs, apgadinimai padaryti slystančio kontakto (braukimo) metu. Aplinkybę, kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus patvirtina ir jau minėti liudytojos D. B. parodymai, iš kurių matyti, kad būtent išgirstas pakankamai stiprus garsas, panašus į braukimąsi, atkreipė jos dėmesį, ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad automobilis „BMW 530“, pilkos spalvos, braukiasi per automobilį „Opel Astra“. Ši liudytoja taip pat nurodė ir dar vieną reikšmingą faktinę aplinkybę, kad po kontakto, iš automobilio „BMW 530“ keleivio pusės išlipo mergina, pasilenkė prie automobilio galinės dalies (būtent šioje dalyje fiksuoti apgadinimai) ir apžiūrėjo. Nors teisme liudytoja nurodė neatsimenanti, ar ši mergina įsėdo atgal į automobilį, apklausiama iš karto po įvykio ji patvirtino, kad mergina, apžiūrėjusi automobilį, įsėdo atgal ir automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Ši liudytoja su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nėra pažįstama, jos asmeninis suinteresuotumas šioje byloje nenustatytas, todėl teismas neturėjo pagrindo jos paaiškinimų, vertindamas juos kartu su kitais bylos duomenimis, nelaikyti įrodymu, pagrindžiančiu E. P. kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Aplinkybes dėl eismo įvykio ir E. P. galėjimo suprasti, kad kliudė kitą automobilį, teismo posėdyje nurodė ir liudytoja R. S.. Šios liudytojos parodymus pirmosios instancijos teismas išanalizavo, įvertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai jų nelaikė objektyviu įrodymų šaltiniu, patvirtinančiu E. P. versiją dėl to, kad ji kontakto su kitu automobiliu nejautė. Teismas nutarime nurodė motyvus, kodėl šios liudytojos parodymų nelaiko patikimais ir su nutarime dėstoma pozicija aukštesnysis teismas sutinka.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, padarytų apgadinimų pobūdį, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. P. suprato kliudžiusi kitą automobilį, tačiau įvykio vietoje nepasiliko, iš jos nuvažiavo, taip ignoruodama savo, kaip vairuotojos, pareigą pasilikti įvykio vietoje ir, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie įvykį pranešti policijai. Tokie E. P. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. E. P. skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti skundžiamą nutarimą ar jį naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.